Žalos sveikatai atlyginimo – per institucijas

Žalos sveikatai atlyginimo – per institucijas

Nuo medikų nukentėję pacientai šiemet pinigų dar negavo

Būgštavimai, kad, įsigaliojus griežtesnei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijai, medicinos įstaigas bei jas kontroliuojančias institucijas užplūs nepatenkintų pacientų skundų lavina, kol kas nepasitvirtino. Šiuo metu nagrinėjamos tik kelios dešimtys žalą sveikatai patyrusių šalies gyventojų pretenzijų. Nė vienu atveju žalos atlyginimas priteistas dar nebuvo.

Nežino savo teisių

Nuo naujos Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo redakcijos įsigaliojimo dienos praėjus beveik penkiems mėnesiams, medikams bei pacientams vis dar tenka aiškinti jo įgyvendinimo principus. Už tai atsakingi asmenys pripažįsta, kad šiuo darbu reikėję užsiimti gerokai prieš įstatymo įsigaliojimo datą, – būtų išvengta nesusipratimų ir pasipiktinimo bangų.

Susitikimai su medikais bei pacientais, leidžiami informaciniai leidiniai ar kitos gydytojų, sergančių bei kol kas sveikų visuomenės narių švietimo priemonės nesulaukia didelio susidomėjimo ir teigiamų rezultatų iki šiol nedavė. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai toliau leidžia sau interpretuoti įstatymo nuostatas, vis keistesniais reikalavimais gąsdindami bei atbaidydami ir taip pasimetusius ligonius.

Penkis seminarus skirtinguose Lietuvos miestuose organizavusios viešosios įstaigos „Kiekvieno sveikata“ atstovės ryšiams su visuomene Gražinos Paukštienės teigimu, iš prieš kurį laiką atliktų tyrimų rezultatų ir susitikimu metu užduodamų klausimų pasidarė aišku, kad didžioji dalis sergančių šalies gyventojų per mažai arba visai nežino apie savo teises, nežino kokiais atvejais, kur ir kaip galėtų apginti savo pažeistas teises.

VšĮ „Kiekvieno sveikata“ atstovė pasakojo, kad dažniausiai sergantys žmonės skundžiasi informacijos trūkumu. Prie nemokamos medicinos įpratę žmonės vis dar nesupranta kompensuojamųjų vaistų politikos, mokamų paslaugų teikimo principų.

Nemažai gydytojų vengia atsitraukti nuo popierių ir konsultacijos metu daugiau laiko skirti pagalbos prašančiam žmogui. Neatsiranda laiko parodyti ir paaiškinti tyrimų rezultatus, nustatytą diagnozę bei gydymo ypatumus.

Skundžiamasi ne tik gydančio gydytojo nedėmesingumu, bet ir jo bei kito medicinos personalo nepagarbiu elgesiu.

Nemažai neaiškumų vis dar sukelia reikalavimai kiekviename gydymo įstaigoje žengtame žingsnyje pasirašyti. Jau žinomi ir keli absurdiški atvejai, kai sutikimą gydytis ar gydyti atžalą reikalaujama patvirtinti pas notarą. Tačiau šis reikalavimas niekuo nepagrįstas, joks įstatymo straipsnis šito nereglamentuoja.

Aiškintis – pas vadovą

Išreikšti nepasitenkinimą, pasidalyti įtarimais, pasiskųsti, kad tam tikrų gydymo įstaigos darbuotojų veiksmai ar neveikimas galėjo pažeisti paciento teises arba sukelti neigiamų pasekmių jo sveikatai ar gyvybei, pirmiausiai reikėtų tos įstaigos vadovui. Jeigu, paciento nuomone, jo sveikatai buvo padaryta žala, raštiškame pareiškime jis turi nurodyti ir pageidaujamą žalos atlyginimo dydį.

Gydymo įstaigos vadovas arba jo pareigas einantis asmuo per maksimaliai trumpą laiką, bet ne ilgiau kaip per 5 dienas privalo išnagrinėti kreipimąsi ir raštu pranešti pacientui (arba jo atstovui) apie atvejo nagrinėjimo rezultatus.

Jeigu pareiškėjo atsakymas netenkina, jis gali kreiptis į teismą arba į valstybės institucijas, kontroliuojančias sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Pacientų pretenzijas priima Valstybinė medicininio audito inspekcija, padarytos žalos dydį pagal paciento pareiškimą nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija.

Senesnių nenagrinėja

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija savo veiklą pradėjo tik įsigaliojus naujajai pacientų teises ginančio įstatymo redakcijai. Tai yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių. Komisija sprendžia, ar pacientui gydymo įstaigoje iš tikrųjų buvo padaryta žala, jeigu taip, kokio dydžio kompensaciją jis turėtų gauti.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėja gyventojų pretenzijas tik dėl po 2005 m. sausio 1 d. įvykusių pacientui padarytos žalos atvejų. Tačiau instituciją užplūsta skundai ir dėl keliolikos metų senumo įvykių.

Pasak komisijos pirmininko pavaduotojos, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėjos Nerijos Stasiulienės, kol kas pagrįstų pacientų pretenzijų nėra labai daug. Per mėnesį instituciją pasiekia apie aštuonis pareiškimus, daugiausiai iš didesnių miestų gyventojų. Juose skundžiamasi sveikatai pakenkusiais įvairių sričių gydytojų veiksmais arba neveikimu. Rimčiausias atvejis – šalies gyventojus pašiurpinusi tragedija, kai jaunos merginos veidas medicinos įstaigoje buvo subjaurotas lazeriu. „Tačiau ši nelaimė įvyko prieš Naujuosius metus, tad siūlysime kreiptis tiesiai į teismą“, - sakė N. Stasiulienė.

Norėtų ir milijono

Komisijos pirmininko pavaduotojos teigimu, pacientams sunku įvertinti jiems padarytos žalos dydį. Kai kurie pateikiamoje pretenzijoje nurodo norį prisiteisti vos 300, kiti – ir milijoną litų. Didžiulių sumų turtinei ar neturtinei žalai atlyginti kai kurie žmonės reikalauja prisimindami Marijampolės ligoninėje nudegintų dvynukų Zdanių tragišką istoriją, kai mažyliams ir jų tėvams buvo priteista 0,5 mln. litų. Tačiau pernai, užpernai didžiausios priteistos sumos svyravo nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. litų, sakė N. Stasiulienė. Šiemet kol kas nė vienas žalą patyręs pacientas pinigų negavo.

Skundų daugės

Valstybinės medicininio audito inspekcijos institucija nagrinėja ir skundus dėl iki 2005 m. sausio 1 d. įvykusių paciento teisių pažeidimo atvejų. Šios institucijos direktorės Ramunės Navickienės teigimu, šiemet per pirmą ketvirtį sulaukta maždaug 25 proc. daugiau skundų negu pernai per tą patį laikotarpį.

Daugiausiai skundžiamasi teisių į prieinamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, informaciją bei privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimu. Pasitaikė itin skaudžių atvejų, kai ligonis mirė dėl to, kad per vėlai atvažiavo greitosios medicinos pagalbos medikai. Kitas, per anksti išrašytas iš ligoninės, mirė pakeliui į namus.

Atlikę išsamų tyrimą, inspekcijos ekspertai tikrina paciento teises pažeidusių medikų kompetenciją, įpareigoja gydymo įstaigų vadovus juos nubausti. Itin retais atvejais – panaikina licenciją. Dažniausiai užtenka, kad gydytojas pripažintų savo kaltę pacientui. „Visiems pasitaiko profesinių nesėkmių. Mūsų misija – nenubausti, bet atkreipti į pažeidimą dėmesį, kad daugiau nieko panašaus nepasikartotų“, - aiškino R. Navickienė.

Direktorė minėjo, kad iš Klaipėdos krašto sulaukiama gana nedaug skundų, kur kas mažiau nei iš Vilniaus bei Kauno apskričių gyventojų. Tačiau R. Navickienė mano, kad, žmonėms geriau susipažinus su Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, skundų ateityje padaugės.