Vaikams kenkia didelis krūvis ir baimė suklysti

Mokslo pasekmės

Vaikams kenkia didelis krūvis ir baimė suklysti

Nors džiugi ir sunki diena, vaiko gyvenimą padalijusi į dvi nelygias dalis - ikimokyklinukas ir moksleivis - jau praeityje, dalį pirmokų nepaliauja stebinti ir gniuždyti nauji mokytojų ir tėvų reikalavimai bei tvarka. Pasikeitė dienos režimas, drabužiai, vieta, kur praleidžiama didžioji dienos dalis. Pasikeitė ir tai, kas galima ir ko negalima.

Vaikas nekelia tikslų

“Negalima” tapo toks didelis, o nauji draudimai ne visada aiškūs. Kodėl negalima garsiai kalbėti ir klausinėti “kodėl”? Kodėl mokykloje draudžiama būti judriam, smalsiam? Tik viena, pirmoji diena mokykloje, ką jau bekalbėti apie mėnesius, o vaikui reikia pakeisti visą vertybių sistemą, kurią kartu su suaugusiaisiais kūrė septynerius metus. Daugelis to, kas namuose buvo skatinama, tai, ką vaikas mėgo, naujajame mokyklos gyvenime yra nepriimtina. Suaugusieji mano, kad per vieną dieną turi pasikeisti ir vaiko gyvenimo tikslai. Svarbiausia – mokytis, įgyti žinių, klausyti, ką sako suaugusieji, ir be nereikalingo smalsumo viskuo tikėti. Tačiau vaiko tikslai negali pasikeisti per vieną dieną. Į mokyklą jis eina ne tam, kad “įgytų žinių”, bet todėl, kad “moksleivis“ – reiškia, jau didelis”, “nupirks gražią kuprinę”, “nereikės dieną miegoti” ar paprasčiausiai “vaikų darželyje nusibodo”. Nesunku kartoti paskui tėtį ir mamą: “Noriu išmokti skaityti ir rašyti”, tačiau labai sunku pertvarkyti savo gyvenimą. Būtina atminti, kad mažas vaikas dar nesugeba sau kelti pažintinių tikslų.

Vaikų daželio auklėtoja ir mokyklos mokytoja tą patį vaiką gali vertinti skirtingai. Vaikui toks požiūrio pasikeitimas gali būti labai skausmingas – jis išmuštas iš vėžių, nesupranta, kas dabar “gerai”, o kas “blogai”. Paremkite jį šioje sunkioje situacijoje.

Vaikas neturi paniškai bijoti suklysti. Neįmanoma išmokti neklystant. Stenkitės neišugdyti vaiko baimės klysti, nes ji – blogas patarėjas. Ji slopina iniciatyvą, norą mokytis ar net gyvenimo ir pažinimo džiaugsmą.

Pradėti moksleivio gyvenimą yra sunku. Įpratimas prie mokyklos, naujos gyvenimo sanklodos, naujų reikalavimų vadinamas mokykline adaptacija. Vieniems vaikams ji vyksta lengvai ir greitai, kitiems – sunkiai ir ilgai. Kas sunkiau adaptuojasi prie naujos situacijos? Dažniausiai berniukai. Mergaitės komunikabilesnės, lengviau keičia savo pažiūras, prisitaiko prie situacijos. Bent šiek tiek pasikeitus įprastam gyvenimui, berniukai kenčia labiau.

Tėvai perkrauna

Reikėtų peržiūrėti papildomą vaiko krūvį. Nepatariama pradėti mokytis iškart dviejose mokyklose (muzikos ar meno). Pageidautina į antrą mokyklą vaiką leisti metais anksčiau ar vėliau.

Norint suspėti daugiau nuveikti, reikės tikslesnės dienotvarkės, apgalvoto poilsio. Čia nėra visiems vienodų taisyklių. Būtina atsižvelgti į vaiko savybes bei šeimos galimybes. Vis dėlto neretai vaikai būna perkraunami. Tėvų nuostata, jog svarbiausia – užimti vaiką, kad jis “nesitrintų” be darbo, labai sumažina bendravimui, žaidimui, bendriems darbams skirtą laiką.

Psichologinė ir pedagoginė analizė rodo, kad pirmaklasiai dažniausiai susiduria su dviejų rūšių sunkumais: režimo laikymusi ir naujais santykiais su suaugusiaisiais. Pagrindinis sveikatą tausojančios pedagogikos uždavinys – organizuoti darbo ir poilsio režimą. Keletas patarimų tėvams.

Moksleivis, parėjęs iš mokyklos, turi papietauti ir pailsėti. Geriausias poilsio variantas – judri veikla lauke. Pradinukams toks poilsis turi trukti 2 - 2,5 valandos, vyresniųjų klasių moksleiviams - 1- 1,5 valandos.

Kiek laiko vaikas turi skirti pamokų ruošai? Tyrinėjimai rodo, kad net vidutinių gabumų moksleiviams II klasėje gali užtekti vienos valandos, III-IV klasėse – pusantros, V-VI – dviejų, VII-VIII – pustrečios, IX-XII – trijų valandų.

Per didelis bendras krūvis (mokykloje ir namuose) skatina psichoneurologinio pobūdžio vaiko sveikatos sutrikimus.

Chaosas trukdo

Kad vaikas suspėtų paruošti pamokas per rekomenduojamą minimalų laiką, turi būti paisoma kelių taisyklių.

1. Vaikas privalo turėti savo darbo vietą – patogius baldus, gerą apšvietimą (nepatariama naudojantis staline lempa išjungti dar ir bendrąjį apšvietimą – kambaryje susidaro per didelis šviesos kontrastas), tinkamą oro ir šilumos režimą. Nuo pat pirmųjų mokslo metų dienų vaiką reikia mokyti “moksliškai organizuoti darbą” – palaikyti tvarką darbo vietoje. Stebėjimai rodo, jog gana dažnai moksleivis daug laiko praleidžia neproduktyviai – ieškodamas knygos, sąsiuvinio, pieštuko.

2. Pradedant ruošti namų darbus, reikia atsižvelgti į darbingumo kitimą. pamokas geriau pradėti ruošti nuo vidutinio sunkumo užduočių, vėliau imtis sunkiausių, o lengvąsias pasilikti “pasigardžiavimui”.

3. Namų darbus geriausia ruošti be pašalinių dirgiklių (įjungto televizoriaus, muzikos). Pastaraisiais metais daugelis moksleivių namų užduotis atlieka klausydamiesi muzikos. Nors yra atlikti tyrimai, rodantys, kad skambant muzikai didėja darbingumas, jie skirti kai kurių kategorijų pramonės darbuotojams. Moksleivių mokymuisi toks ryšys nenustatytas. Be to, reikšmės turi ir muzikos pobūdis. Skambant sunkiajam rokui, smegenyse išsiskiria morfiną primenančių medžiagų, o jos negali stimuliuoti namų darbų atlikimo.

Smegenys pirštuose

Tarp moksleiviams būdingų ligų pirmą vietą užima atramos ir judėjimo aparato ligos. Todėl tėvai turi parinkti tinkamus baldus, prie kurių vaikai ruošia pamokas. Kėdė būtinai turi būti su atlošu, o jos kraštas 3-6 cm palįsti po stalviršiu. Stalo viršus turi būti 3-4 cm aukščiau laisvai sėdinčio žmogaus nuleistos rankos alkūnės. Atstumas nuo akių iki knygos (sąsiuvinio) turi prilygti dilbio ir plaštakos su ištiestais pirštais ilgiui. Visi trys vaiko kojų sąnariai sulenkti stačiu kampu.

Neurofiziologai sako, kad vaiko smegenys yra jo pirštų galiukuose. Vystydami smulkiąją rankų motoriką, jūs vystote smegenis. “Mūs pirštukai rašė, rašė, pailsėti jie paprašė...” – prisimenate? Ruošiant pamokas, kas 15 minučių reikia daryti maždaug 5 minučių pertraukas, per kurias vaikas turėtų pažaisti įvairius pirštų žaidimus.

Miego neturi trūkti

Labai svarbu, kad vaiko miegas būtų visavertis. Konkretus miego ir kėlimosi laikas leidžia susiformuoti įpročiui iškart atsibusti ir taip pat greitai ir kietai užmigti būtent tuo laiku. Miego trukmės sumažėjimas neigiamai veikia vaiko organizmo funkcinę būklę. Prancūzų tyrinėtojai nustatė, kad jeigu pradinukai miega mažiau kaip 8 valandas, 61 iš 100 tokių vaikų prastai mokosi, o likusiems sekasi vidutiniškai. Mažėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms. Senovės Rytų medicinos traktatuose rekomenduojama miegoti galva į rytus. O prancūzų tyrinėtojai mano, kad giliau ir sveikiau miegama galva į šiaurę. Nerekomenduojama lovos statyti į kampą – manoma, kad kampuose iš žmogaus kūno “išsiurbiama” energija. Ar ne todėl anksčiau pernelyg įsidūkusius vaikus statydavo į kampą? Prie miegančiojo galvos neturėtų būti ir elektros lizdų - tose vietose labai stiprus elektromagnetinis spinduliavimas.

O svarbiausia: daugiau teigiamų emocijų. Teigiamos emocijos yra neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis. Garsioji formulė “Sveikame kūne sveika siela” gali būti skaitoma ir iš dešinės į kairę, t.y. sveika siela palaiko fizinį kūną. Vadinasi, fizinei sveikatai išsaugoti būtinas psichinis užsigrūdinimas, kurio esmė – gyvenimo džiaugsmai. Pedagogika vaiko skatinimą laiko efektyvesniu svertu nei bausmę. Skatindami vaiką, mes išsaugome ir stipriname jo sveikatą. Nepavarkite girti savo vaikų.