Profesorė atskleidžia, kaip išvengti vėžio

Mokslininkams atrandant naujus gydymo metodus ir tobulėjant technologijoms, onkologinės ligos įveikiamos vis lengviau.

Kalbantis apie vėžį su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos instituto vadove profesore Elona Juozaityte, optimizmo ir vilties yra daug.

– Ne kartą sakėte, kad vėžys – tai ne mirties diagnozė. Vis dėlto ši diagnozė kojas pakerta daugeliui. Patarkite, kaip gyventi, kad jos netektų išgirsti.

– Taip, vėžys – tai liga, o ne mirtis. Jos išvengti galime rūpindamiesi savimi, atsisakydami žalingų įpročių.

Sveika gyvensena – pagrindinė priemonė užkirsti kelią visoms lėtinėms ligoms. Tai seniai ir gerai žinomos tiesos. Pasaulio sveikatos organizacija primena, kad sveikata yra mūsų pačių rūpestis, ir pataria nerūkyti, vengti antsvorio, būti aktyviems, saikingai vartoti alkoholį, praturtinti mitybą įvairių vaisių ir daržovių, riboti gyvulinės kilmės riebalų vartojimą, saugotis žalingo saulės spindulių poveikio, dalyvauti gyventojų sveikatos būklės patikros programose.

– Ar vėžys gali būti įgimtas?

– Paveldimu vėžiu suserga 5–10 proc. visų onkologinių ligonių.  Net ir nustačius žmogaus genetinį polinkį vėžiui išsivystyti dar nereiškia, kad tas žmogus būtinai juo susirgs. Onkologinėms ligoms atsirasti turi įtakos žmogaus gyvensenos ypatybės, žalingi išorės veiksniai. Žmones baugina, kai šeimoje yra daug sergančių onkologinėmis ligomis. Tuomet galima rekomenduoti genetiko konsultaciją, kuris įvertins riziką sirgti ir rekomenduos reikalingus tyrimus.

– Kokie gydymo metodai yra efektyviausi?

– Onkologinių ligų gydymas yra nepaprastai sudėtingas ir kompleksinis. Neretai reikalingas ne vienas, o keli gydymo būdai, juos taiko įvairių sričių, vadinamųjų multidisciplininių komandų, gydytojai. Tokias komandas įmanoma suformuoti tik stambiuose centruose, pavyzdžiui, Kauno klinikose. Čia įdiegti modernūs diagnostikos ir gydymo metodai atveria galimybes sergantiesiems gauti visą šiuolaikinę pagalbą.

Moksliniai atradimai nuolat papildo gydytojų žinias ir sudaro galimybes efektyviau padėti sergančiam žmogui. Pavyzdžiui, Kauno klinikose įdiegta stereotaksinė radioterapija. Tai vienas iš naujausių radiochirurgijos metodų. Jis sudaro sąlygas tiksliai į taikinį nukreipti didelę spindulių dozę ir naikinti naviką sunkiai prieinamose žmogaus kūno vietose.

Pilvo chirurgų, urologų, ginekologų jungtinės komandos atlieka labai sudėtingas operacijas esant dubenyje išplitusiems navikams.

Kitas pavyzdys: ausų, nosies ir gerklės ligų specialistų, veido ir žandikaulių chirurgų junginės pajėgos sėkmingai įveikia navikus galvos ir kaklo srityje. Kepenų rezekcijos suteikia šansą išgyventi net ir esant metastazėms šiame gyvybiškai svarbiame organe. Tokių pavyzdžių Kauno klinikose galima rasti daug.