Onkologiniai ligoniai tvirtina patiriantys diskriminaciją: sunkumų kyla ne tik darbe

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai (POLA) apklausus per tūkstantį asociacijos narių, dauguma jų tvirtino patiriantys įvairių rūšių diskriminaciją. Sergantys vėžiu esą diskriminuojami darbo rinkoje, norėdami gauti draudimo paslaugas, įsivaikinti ar pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo galimybe bei kitais atvejais.

POLA prezidento Šarūno Narbuto teigimu, vėžys Lietuvoje vis dar yra stigma. Bene labiausiai diskriminaciją dėl onkologinės ligos pajaučia jauni pacientai, kurie, įveikę ligą, siekia grįžti ir įsilieti į darbo rinką, sukurti šeimą ir užtikrinti jai gerbūvį.

„Prieš savaitę atlikome apklausą. Surinkome virš tūkstančio pacientų atsakymų. Didžioji dalis jų pasakė: aš jaučiuosi diskriminuojamas, aš jaučiuosi, kad valstybė į mane žiūri daugiau neigiamai nei teigiamai, aplinkiniai žiūri daugiau neigiamai nei teigiamai. Daug metų mes kalbėjome, kad vėžys nebėra stigma, nėra gėda pasakyti, kad šia liga sergi. Iš to tūkstančio žmonių, kurie atsiliepė, sulaukėme labai daug istorijų iš skirtingų kampų, tačiau tik du žmonės sutiko apie tai viešai kalbėti. Nes didžioji dalis žmonių sako: mano artimieji žino, aš nebijau jiems pasakyti, bet aš nenoriu, kad žinotų darbo aplinka“, – sakė Š. Narbutas.

„Mūsų bendruomenėje girdime daugybę istorijų, kai dėl buvusio vėžinio susirgimo jauni žmonės nepriimami į darbą arba jiems nesudaromos galimybės kilti karjeros laiptais, argumentuojant, kad taip neva saugoma jų pačių sveikata. Tokie žmonės taip pat negali sudaryti kritinių ligų ir gyvybės draudimo sutarčių arba išimtiniais atvejais už jas moka net iki keliasdešimt kartų brangiau“, – kalbėjo POLA prezidentas Š. Narbutas.

Didžioji dalis žmonių sako: mano artimieji žino, aš nebijau jiems pasakyti, bet aš nenoriu, kad žinotų darbo aplinka.

Pasak jo, neretai pasitaiko atvejų, kai onkologine liga susirgę žmonės praranda darbą arba kitaip diskriminuojami darbo rinkoje.

„Sulaukėme kelių istorijų iš „Lietuvos geležinkelių“, kur žmonės, susirgę onkologine liga, daug metų dirbę, buvo paprašyti palikti pareigas. Buvo daromas jiems spaudimas. Vėliau jie išėjo dėl reorganizacinių pakeitimų, nes nesutiko išeiti šalių susitarimu“, – pasakojo Š. Narbutas.

Š. Narbuto teigimu, kai kurios savivaldybės onkologine liga sergantiems žmonėms neduoda vienkartinės socialinės išmokos arba sudaro kliūčių tokią išmoką gauti.

Šarūnas Narbutas/ Mariaus Morkevičiaus nuotr.

Vėžiu serganti POLA narė Justina Gustė pasakojo ne kartą patyrusi diskriminaciją iš draudikų.

„Kai skambina įvairių draudimo bendrovių atstovai telefonu pasiūlyti gyvybės draudimą arba kritinių ligų draudimo paslaugas, tai aš kartais net ir juokauju, jog galiu sutaupyti jūsų laiko ir iš karto pasakyti, jog esu sirgusi onkologine liga, ir dažniausiai mano tokį atvirą pasisakymą palydi nejauki tyla ir pasakymas: apgailestaujame, mes tokiu atveju neturime jums ko pasiūlyti“, – pasakojo J. Gustė.

Justina Gustė/Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

J. Gustė apgailestavo, kad visuomenės požiūris į vėžiu sergančius žmones nesikeičia.

„Nepaisant to, kokia didelė pažanga yra daroma medicinos srityje ir, kad kasmet daugėja žmonių, kurie sėkmingai įveikia vėžį ir grįžta, atrodo, į visavertį gyvenimą, mūsų visuomenės požiūris, deja, atsilieka, netgi drįsčiau sakyti, dešimtmečiu, jeigu ne daugiau. Diskriminacinis požiūris prasideda vos išgirdus, kad žmogus serga onkologine liga“, – sakė J. Gustė.

Aš turiu užsišaldžiusi embrionų Santaros klinikose, bet aš negaliu jų pati panaudoti.

Onkologine liga serganti Jovita Stalmakova tvirtina, kad jai yra užkirstas kelias tapti mama – turėti savo biologinių vaikų pasinaudojant pagalbiniu apvaisinimu, taip pat ir įsivaikinti ar globoti.

„Apie ligą sužinojau tuomet, kai pradėjau planuoti šeimos pagausėjimą, ir tada patyriau diskriminaciją. Aš neturiu vaikų ir ateityje jų negalėsiu turėti Lietuvoje. Daktarai man skubotai pradėjo stumti pradėti gydymą, nepasiūlę vaisingumo išsaugojimo. Visą informaciją aš, patyrusi didelį šoką sužinojus apie ligą, turėjau rinktis pati. Man tai užtruko daug laiko, o mano atveju laikas buvo labai svarbus. Antra, aš turiu užsišaldžiusi embrionų Santaros klinikose, bet aš negaliu jų pati panaudoti“, – pasakojo J. Stalmakova.

Š. Narbuto teigimu, dėl onkologinės ligos netekusių galimybės tapti tėvais, įtėviais ar net globėjais Lietuvoje yra tūkstančiai. Tam esą trukdo pasenę teisės aktai.

„Yra poįstatyminiai teisės aktai, kurie sako: jeigu onkologiniam pacientui buvo diagnozuotas pirmos stadijos vėžys ir jeigu liga jam neprogresavo po to, kai jis pasiekė remisiją, jis galės globoti vaiką, net neįsivaikinti, tik po penkerių metų, jeigu antros stadijos – dešimt metų reikės laukti. Jeigu liga buvo su metastazėmis, trečia, ketvirta stadija – žmogus niekada gyvenime negalės to padaryti. Ir tokio reguliavimo kitose ES šalyse nėra“, – sakė Š. Narbutas.

Seimo narės Agnės Bilotaitės teigimu, Seime bus inicijuojama sukurti darbo grupę, kuri įsigilintų į onkologine liga sergančių žmonių situaciją ir problemas bei siūlytų teisės aktų pakeitimus.

„Šiandien matome situaciją, kad Lietuvoje onkologinėmis ligomis sergantys asmenys yra stigmatizuojami. Teisinis reguliavimas susirgusiems asmenims darbo rinkoje ar planuojant šeimą neveikia efektyviai, o kai kurie poįstatyminiai aktai yra pasenę ir neatitinka realybės. Turime sektinų kitų šalių pavyzdžių, tokių kaip Prancūzija, kuriais galėtų sekti ir Lietuva. Svarbu keisti jau pasenusius teisės aktus, kurie neatitinka esančios realybės ir nespėja su šiuolaikiniu onkologinių ligų gydymu bei įgyvendinamomis onkologinėmis prevencinėmis programomis. Kai tai įsisavinsime ir pakeisime teisės aktus, tada onkologinėmis ligomis sergantys asmenys nebesijaus diskriminuojami“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Diskriminacijos dėl onkologinės ligos tema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Praėjusių metų spalį ji pasiekė ir Europos Parlamentą, kuriame buvo pristatyta tarptautinės organizacijos „Youth Cancer Europe“ parengta baltoji knyga.

Portalas jau rašė, kad trečios stadijos krūties vėžiu serganti Vaiva Mickuvienė priversta kovoti ne tik su netikėtai užklupusia liga, bet ir draudimo bendrove ERGO, kuri atsisako sumokėti 10 tūkst. eurų draudimo išmoką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aanna

Aanna portretas
Nejaugi Lietuvos medikai tokie atsilike ir nesidomi kas is tikruju yraVėžys, tai kas prieš kara buvo Skorbutas ir nuo jo žm0nės mire lol nežinojo ligos priežasties, bet juk dabar nuo tos ligos nemirsta. Amerikos mokslininkai jau daugiau kaip 15metu zino VEZIO priezasti ir kas tuo domisi ir pasveiksta, bet gydytojai to nereklamuoja , nes kaip visame pasaulyje - VEZYS yra didziulis BIZNIS - milijardai doleriu ir EURU:tA LIGA NERA NEI UZKRECIAMA NEI PAVELDIMA; O TIK VITAMINO B-17 trukumas organisme. Ir Lietuvoje BIO vaistines turi tu vitaminu.....

k

k portretas
pagarba narbutui
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių