Gydytoja oftalmologė: valgydami morkas regėjimo neišgelbėsite

– Tai gal reikia skubėti pas gydytoją, vos pajutus, kad regėjimas silpsta?

– Ne visų ligų atvejais žmogus pajunta silpnėjantį regėjimą, juolab kad žiūrėdamas abiem akimis mato gerai, kol atsitiktinai primerkus vieną akį, pastebi sutrikimą. Glaukomos atveju siaurėja regos laukas, todėl ligonis gerai mato į tolį gana ilgai.

– Vadinasi, reikia periodiškai tikrintis akis profilaktiškai?

– Būtent tai ir yra svarbiausia. Visiems. Sulaukusiems 40 metų akis reikia pasitikrinti bent kartą per metus. Tiems, kurių tėvams, seneliams ar kitiems artimiesiems buvo diagnozuota glaukoma, rekomenduojama pradėti tikrintis jau nuo 20 metų. Geriau pasitikrinti ir nieko nerasti, nei ligą uždelsti. Kauno klinikose yra pati naujausia ir moderniausia aparatūra, kuria galime įvertinti ankstyvus pakitimus ir sustabdyti ligą, kad nereikėtų praleisti senatvę tamsoje.

– Nuo apakimo gelbsti vaistai?

– Akių ligų ir aklumo priežasčių gali būti įvairių. Nuo glaukomos sukelto aklumo tikrai pirmiausia gelbsti akių lašai. Jie visiems, sergantiesiems glaukoma, kompensuojami 80 proc., ir tai yra didelė paspirtis. Vaistus tenka vartoti visą likusį gyvenimą ir laikytis gydytojo nurodymų. Dažnai pacientai skundžiasi, kad palašino ir nepagerėjo. Reikia suprasti: glaukomos atveju vaistai skiriami tam, kad nebūtų blogiau. Esant geltonosios dėmės degeneracijai, vadinamosios šlapios, eksudacinės, formos gydomos vaistų injekcijomis į akies vidų. Injekcijos kartojamos įvairiais intervalais, kas kelis mėnesius, kol degeneracija stabilizuojasi.

– Katarakta – atvirkščiai, gydoma operaciniu būdu? Kaip ją įtarti sau pačiam?

– Kataraktos simptomai – blogėjanti rega į tolį, vis stiprėjantis rūkas akyse. Nebetinka akiniai skaityti, ir su jais blogai, ir be jų. Vienintelis objektyvus ir teisingas kataraktos gydymas – drumsto lęšiuko pašalinimas ir dirbtinio implantavimas.

– Kaip vertinate chirurginį trumparegystės gydymą?

– Labai kritiškai vertinu tuos chirurginio gydymo metodus, kurie nesusiję su specialiomis terapinėmis indikacijomis. Supjaustyti sveiką rageną vien tam, kad nereikėtų akinių, nėra teisinga. Randinis audinys visada blogesnis už sveiką. Dabar atliekamos lazerinės procedūros, ir komplikacijų skaičius daug mažesnis.

– Geriau akiniai ir kontaktiniai lęšiai?

– Kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai. Akiniai neliečia akies paviršiaus, mažesnė tikimybė subraižyti akį ar įnešti infekciją. Kontaktiniai lęšiai yra puikus pasirinkimas aktyviems, sportuojantiems žmonėms, taip pat tiems, kurie nenori akinių. Deja, su kontaktiniais lęšiais susiję daugybė priežiūros ypatumų, švaros reikalavimų. Reikia laikytis gydytojų nurodymų, nes grėsmingos komplikacijos dėl blogos kontaktinių lęšių priežiūros gali baigtis ragenos persodinimo operacija. Kai kurie žmonės netoleruoja kontaktinių lęšių, todėl tenka ieškoti kitokių regėjimo koregavimo variantų. Medicinoje nebūna, kad visiems tiktų absoliučiai viskas.

Deja, su kontaktiniais lęšiais susiję daugybė priežiūros ypatumų, švaros reikalavimų.

– Gal reikia valgyti daug morkų, kad išsaugotume gerą regėjimą?

– Yra toks posakis: jei esi alkanas – suvalgyk morką. Jei jos nesinori, vadinasi, nesi alkanas. Morkos sveikiau nei sumuštiniai su dešra, bet jas valgant išgelbėti regėjimą tikrai nepavyks.

– Akims kenkia skaitymas atsigulus?

– Toks paprotys žalingas, nes skaitant atsigulus keičiasi žiūros kampas. Geriausias matymas tada, kai žiūrime centrine akies dalimi ir vaizdas patenka į centrinę tinklainės dalį. Atsigulę matome ne centru, jis būna pasislinkęs. Tai vargina akį. Be to, tokia galvos padėtis yra netaisyklinga ir užspaudžiamos kaklo kraujagyslės. Ne tik raukšlės ant kaklo formuojasi, bet ir kraujotaka sutrinka, o tai tikrai nesveika.

– Jūs daug bendraujate su garsiausiais pasaulio oftalmologais. Ką naujo žada oftalmologijos mokslas?

– Akių kol kas dar niekas nežada persodinti, todėl reikia saugoti savas. Pažangiausia naujovė – keisti mąstymą, atsikratyti blogų įpročių, saugoti sveikatą. Galvokime apie sveiką senatvę, kol esame jauni.