Grūdinimosi abėcėlė: rytą išlipę iš lovos neskubėkite rengtis

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, užkrečiamosiomis infekcinėmis ligomis dažniau serga įvairių fizinių veiksnių kaitos vengiantys, nesigrūdinantys žmonės, didesnę dienos dalį praleidžiantys patalpose. Tokių žmonių organizmo adaptaciniai mechanizmai aplinkos atžvilgiu nėra užtektinai treniruojami.

Kaip veikia šaltis

Reguliarios grūdinimosi priemonės ugdo adaptacines organizmo funkcijas ir didina atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams.

Šalčio dirgikliai, veikdami odos termoreceptorius, pirmiausia provokuoja kraujagyslių susitraukimo refleksus ir hormoninės apykaitos pokyčius, dėl kurių mažėja šilumos atidavimas. Aplinkos dirgikliai sukelia vadinamąją stresinę organizmo reakciją, kurioje dalyvauja hipofizės bei antinksčių sistema ir skydliaukė. Taip organizme intensyvėja medžiagų ir energijos apykaita bei šilumos gamyba.

Sistemingos grūdinimosi procedūros treniruoja termoreguliacijos funkciją, todėl organizmo sistemos gali sparčiau reaguoti į išorės dirgiklius bei optimizuoti šilumos apykaitą visame organizme.

Imunitetui taip pat reikšmės turi psichoemocinė būsena, kaip mechanizmas, nuo kurio priklauso ir adaptavimasis prie gamtinės bei socialinės aplinkos, taip pat mityba, fizinis aktyvumas.

Kaip prisijaukinti šaltą vandenį

Tai gali būti ir apsitrynimai drėgnu rankšluosčiu, apsipylimai vėsiu ar šaltu vandeniu, kontrastinis dušas, maudymasis atviruose vandens telkiniuose, trumpi pavaikščiojimai basomis po rasą, sniegą.

Grūdintis reikėtų pradėti nuo kūnui malonios vandens temperatūros – 25–30 laipsnių ir pratintis prie žemesnės, iki 10–15 laipsnių.

Procedūrų trukmė ilginama nuosekliai. Kai kuriems žmonėms pradėti nuo šalto dušo visam kūnui gali būti per didelis stresas. Jiems iš pradžių tiktų apsitrinti rankšluosčiu, kuriame įvyniotas šaldiklyje palaikytas vandens butelis. Vieną dieną ištrinamos tik pėdos, kitą dieną – jau ir blauzdos, trečią – dar daugiau, kol prisijaukinamas visas kūnas.

Vasarą pradėjus maudynes upėje, ežere ar jūroje, galima jas tęsti ir rudenį, bet jos nerekomenduojamos, jei vandens temperatūra žemesnė nei 10–12 laipsnių. Trumpai pasinerti į atvirą vandens telkinį žiemą ar ankstyvą pavasarį nerekomenduojama iki tol grūdinimosi procedūrų nepraktikavusiesiems, ypač sergantiems lėtinėmis sąnarių, kvėpavimo sistemos ir kitomis ligomis, po operacijų.

Procedūros vėsiame ore

Pasivaikščiojimai, bent po valandą kasdien, nesvarbu, kokios oro sąlygos, darbas lauke, šiaurietiškas vaikščiojimas, lengvas bėgimas, išvykos į gamtą stiprina ir grūdina. Jeigu miegama vėsiame kambaryje, apsirengus lengva sportine apranga mankštinamasi gerai išvėdintoje patalpoje, organizmo audiniai ir organai geriau aprūpinami deguonimi. Kas rytą keletą minučių rekomenduotina pabūti neapsirengus, pakvėpuoti prie atviro lango ar balkone.

Žiemą, smarkiai atvėsus orams, reikia tam tikro laiko adaptuotis. Reikėtų rengtis šiltai, keliais sluoksniais natūralaus pluošto drabužių, ir apsigobti galvą vilnone skarele arba užsidėti kepurę. Galvos peršaldymas neigiamai ir ilgam paveikia imunitetą.

Patarimai pradedantiesiems

Grūdintis dera nuosekliai ir įvertinus savo sveikatos būklę. S.Kneipas, 19 a. Vokietijoje praktikavęs gydytojas, sakė, kad  protingesnis tas, kuris vėsiame vandenyje pabūna vieną minutę, nei tas, kuris būna dvi minutes.

Grūdinimosi procedūrų laikinai atsisakykite, jeigu negaluojate, peršti gerklę, sloguojate ar skauda galvą. Skirkite laiko poilsiui, jei reikia – gydykitės, pasitarkite su gydytoju. Kai kuriais atvejais geriausias patarėjas gali būti jūsų vidinis "aš".