Kodėl vaikai bijo eiti į mokyklą?

Artėjančių mokslo metų vieni vaikai laukia nekantraudami, kiti liūdi ir nuolat kartoja, kad nenori eiti į mokyklą. Anot psichologų, nenoro priežasčių gali būti pačių įvairiausių ir jos priklauso nuo vaiko amžiaus.

Pirmokas

Suaugusieji gana lengvai adaptuojasi prie pasikeitusios aplinkos. Tačiau vaikas, kuris pirmą kartą išsiruošia į mokyklą, patiria stresą. Dažnai jaučiasi nesaugus. Todėl prieš prasidedant mokslo metams, tėvams rekomenduojama kartu su vaiku nueiti į mokyklą, joje pasivaikščioti. Vaikas apsipras su mintimi, kad čia turės ateiti kasdien.

Retas vaikas į pirmą klasę eina su dideliu džiaugsmu. Pasakykite, kad jo nenoras, nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai patiria.

Pradinukai

Viena dažniausių pradinukų nenoro eiti į mokyklą priežasčių - patiriami mokymosi sunkumai. Vaikas, patyręs, jog jam sunkiau sekasi kuris nors dalykas nei bendraklasiams, ima nerimauti, bijoti, nepasitikėti savo jėgomis. Tokio amžiaus vaikus dažniau gąsdina ne pati mokykla, o įsivaizduojamos nesėkmės. Prieš prasidedant mokslo metams tėvams patartina su vaikais pasimokyti, bet visa tai pateikti žaidimo forma, kartais nusileisti ir prasitarti, kad jums neišeina ar, kad jūs nemokat taip kaip jis. Tuomet vaikas įgaus daugiau pasitikėjimo savimi.

5-7 klasė

Dėl amžiaus ypatumų svarbiausia jaunesniųjų paauglių veikla tampa bendravimas su bendraamžiais. Nenoras mokytis 5-7 klasėse dažniausiai kyla dėl veiksnių, susijusių su bendravimu: konfliktai su bendraamžiais, tėvais, nepasitikėjimas savimi bei savo gebėjimais.

Tokiam vaikui pirmiausiai reikia suaugusių psichologinės paramos.

Jie turi suvokti savo atsakomybę įtraukiant vaiką į mokymosi procesą. Jei namo grįžusio vaiko elgesys tampa sunkiai valdomas, prasiveržia tramdytos emocijos, reikėtų jam rasti aktyvų užsiėmimą po pamokų. Judėdamas, darydamas tai, kas teikia malonumą, jis atsikratys įtampos.

8 - 10 klasė

Tokio amžiaus paauglių nenorą eiti į mokyklą dažnai lemia problemos šeimoje, nusivylimas savo gebėjimais, neturėjimas aiškaus tikslo ateityje ir panašiai.

Klausdami paauglio, kaip sekasi mokykloje, stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus. Vaiką labiau drąsina ne skuboti suaugusiųjų sprendimai, greiti patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog tėvai supranta jo sunkumus.

Stenkitės nenuvertinti atžalos. Tokie žodžiai kaip „tu nieko nesugebi gerai padaryti“, „ar galima iš tavęs tikėtis ko nors daugiau?“ tik padidins vaiko nepasitikėjimą ir nusivylimą savimi.