Nuo Čempionų iki A lygos

Savaitgalį laukia nenuspėjamas Čempionų lygos finalas, kur įvykiai gali pakrypti į bet kurią pusę, kaip įsitikinęs sporto komentatorius Nerijus Kesminas. Štai Lietuvos futbole viskas aiškiau – esame silpni vidutiniokai, o didžiausios viltys dedamos į 2016-ųjų Europos čempionato atranką.

– Šeštadienį Londonas kalbės vokiškai. "Bayern" pastaraisiais metais vis šmirinėjo Čempionų lygos elite, tad jų patekimas į finalą nieko nenustebino. Kuo paaiškintumėte "Borussios" sėkmę? – pradėjome pokalbį su N.Kesminu.

p>– Pirmiausia "Borussios" pasiekimas nėra toks sensacingas, kaip 2004 m. čempionų lygos finalas tarp "Monaco" ir "Porto". "Borussia" du sezonus iš eilės Vokietijos pirmenybėse nurenginėjo tą patį "Bayern" klubą ir nė vardo nepaklausė. Galų gale tai komanda, kuri 1997-aisiais į viršų kėlė čempionų lygos taurę.

Kodėl "Borussia" finalą pasiekė būtent šiemet? Be abejo, labai svarus trenerio Jürgeno Kloppo indėlis. Taip pat nuosekli vadyba – klubas kasmet buvo pastiprinamas, nors ypač garsių pavardžių žaidėjų sąraše tarsi ir nebuvo.

– Jau pasibaigusiose šalies pirmenybėse atotrūkis tarp būsimų finalo dalyvių milžiniškas – 25 taškai. Tokia takoskyra – geras jėgų santykio atspindys?

– Tai tik teorija, tačiau galėjo suveikti "Borussios" taktinis manevras: klubas anksti susitaikė su mintimi, kad šiemet tapti Vokietijos čempionais jam nepavyks, todėl pagrindinį akcentą skyrė pasirodymui Europoje.

Kai sužaidus trečdalį čempionato rungtynių pamatai, kad tave nuo pirmos vietos skiria 10 taškų, o tavo varžovas yra "Bayern", atidžiai apsvarstai tolesnį jėgų paskirstymą. Žinoma, gali draskytis ir žūtbūt bandyti sumažinti atsilikimą, tačiau, manau, suveikė šaltas vokiškas protas. Antra vieta "Borussiai" garantuoja vietą kito sezono čempionų lygoje, ir jiems to visiškai pakanka. "Bayern" tikrai nėra visa galva stipresnis, tai rodo ir jų tarpusavio mačai, kur viską lėmė vienintelis įvartis.

– Vokietija Europos ir pasaulio čempionatuose rodo stabilius rezultatus, tačiau šiai futbolininkų kartai viršūnės kol kas pasiekti nepavyko. Kiek prie Vokietijos klubų dominavimo šio sezono Čempionų lygoje prisidėjo legionieriai?

– Dortmunde pagrindinį vaidmenį užsieniečių gretose atlieka lenkai Robertas Lewandowskis, Jakubas Błaszczykowski ir serbas Nevenas Subotičius. Kita vertus, ten tikrai netrūksta ir vokiško kraujo: Svenas Benderis, Mario Götze, tiesa, ką tik pabėgęs iš klubo, Marco Reusas. Miunchene situacija kita – didesnis biudžetas, didesnės galimybės. Tokie "Bayern" legionieriai kaip Franckas Ribéry, Arjenas Robbenas ar Mario Mandžukićius yra aukščiausio kalibro žaidėjai. Tačiau pagrindinėje sudėtyje lygiai taip pat sėkmingai žaidžia penki šeši Vokietijos rinktinės nariai.

Puikus pavyzdys – Javi Martínezas. "Bayern" už ispaną sumokėjo 40 mln. eurų išpirką, ir tai jiems nebuvo jokia problema. Kai prieš trejus metus už 11 mln. eurų "Borussia" įsigijo dabar spindintį R.Lewandowskį, daugeliui atrodė, kad už tuomet dar jauną ir nepatyrusį žaidėją buvo gerokai permokėta.

– Kokia situacija Lietuvoje? Aukščiausioje lygoje žaidžiantys legionieriai visa galva geresni už vietos žaidėjus?

– Nepasakyčiau. Vadovaujantis logika, jeigu užsienietis nėra akivaizdžiai geresnis, jis neturi užimti lietuvio vietos. Tačiau ne visi, kaip Klaipėdos "Atlantas", sugeba surinkti darniai žaidžiančią lietuvišką komandą. Šiaulių "Šiauliai" remiasi kroatais, užsieniečiais pasitiki Marijampolės "Sūduva". Manau, geriausiai sukomplektuota komanda šį sezoną yra Vilniaus "Žalgiris", kurioje žaidžia Lenkijos rinktinės saugas Jakubas Wilkas. Taip pat išskirčiau Gargždų "Bangos" saugą iš Gruzijos Tamazi Čargeišvilis, "Sūduvos" brazilą Rafaelį Ledesmą. Nors jis jau nebėra savo karjeros zenite, išlieka patikimu komandos ramsčiu. Apibendrinant, iš 50 A lygoje sezoną pradėjusių užsieniečių 10–15 tikrai yra labai aukšto lygio atletai. Žinoma, kalbu Lietuvos futbolo mastu.

– "Žalgirio" gynėjas Andrius Skerla po praėjusio sezono teigė, kad iš 12 pirmenybėse dalyvavusių klubų čempionato lygį atitiko 8. Šiemet komandų skaičius sumažintas iki 9. Šis žingsnis pasiteisino?

– Futbolo populiarinimas mažuose regionuose yra sveikintinas, tačiau tam tikrus kokybės standartus privalome išlaikyti. Nors komandų skaičius sumažintas, paskutiniai du klubai (Tauragės "Tauras" ir Alytaus "Dainava") kol kas nuo likusio karavano atsilieka beviltiškai. Be abejo, jeigu klubų A lygoje būtų daugiau, šios komandos galėtų pasirankioti taškų, tačiau tuomet iškiltų grėsmė, kad nemažai rungtynių pasibaigtų degant dviženkliam rezultatui.

– Lietuvos nacionalinės rinktinės treneris Csaba László pastebimai jaunina sudėtį ir žvelgia į 2016 m. Europos čempionato atrankos ciklą. Ar jau galima daryti pirmuosius trenerio darbo su jaunimu apibendrinimus?

– Pradėkime nuo to, kad ta kartų kaita tikrai nebus skausminga. Kas yra skausmas? Nukristi iš penktos atrankos grupės vietos į šeštą? Nevartokime vaistų nuo skausmo, jie ligos nepašalins. Kai pralaimi Lichtenšteinui, kristi nebėra kur. Taip, dabartiniai veteranai yra geresni už 18–19 metų jaunuolius, tačiau tempdami gumą galime iš tikrųjų skaudžiai kristi. Kiek teko bendrauti su C.László, 2016 m. Europos čempionato atrankoje jis turi nemažų ambicijų. Nors trenerio patirtis didžiulė, turime suprasti, kad ir jam reikėjo laiko įdiegti savo sistemą, susikurti savo komandą.

– Vienas pagrindinių futbolo bruožų – rezultato nenuspėjamumas. Tai ypač tinka ir mūsų rinktinei. Kaip šiuo atžvilgiu atrodome Europos vidutiniokų kontekste, jei galime save tokiais vadinti?

– Futbolo mėgėjams siūlau nepasikliauti FIFA sudaromu reitingu. Bent jau man jis neatspindi įvykių esmės. Europiečiai ar afrikiečiai iš esmės žaidžia tik su savo žemyno atstovais, todėl vaizdas gerokai išsikreipia. Kurioje vietoje esame mes? Mums Europos čempionato atrankoje įprasčiausia vieta yra ketvirta – per patį viduriuką. Esame buvę trečioje ar penktoje vietoje, tačiau save tikrai galime vadinti futbolo vidutiniokais. Deja, nesame tie stiprūs vidutiniokai, kurie bent kas antrą trečią atrankos ciklą rimtai konkuruoja dėl patekimo į pagrindinį čempionatą.

– Su didžiuoju futbolu šį sezoną atsisveikina tokios asmenybės kaip Davidas Beckhamas, Paulas Scholesas, tašką trenerio karjeroje padėjo "Manchester United" strategas Alexas Fergusonas. Ar tai simbolizuoja tam tikros futbolo epochos pabaigą?

– Iš auksinės raudonųjų velnių 1999-ųjų kartos ant scenos dabar liko tik Ryanas Giggsas, kuris dar metams pratęsė sutartį su "Manchester United". Jis rudenį minės savo 40-metį. Stebiuosi jo forma ir noru žaisti. Tokie žaidėjai kaip P.Scholesas, R.Giggsas, D.Beckhamas yra superilgaamžiai. Esant tokiam dabartiniam futbolo varžybų intensyvumui, 35-erių futbolininkas laikomas tikru veteranu.

A.Fergusonas pasirinko progą "išeiti ant bangos". Taip, nelaimėjo čempionų lygos, tačiau tapo "Premier" lygos nugalėtoju. Žinant tik didėsiančias "Manchester City" galimybes, tai tikrai nelengva. Be to, 27-eri metai vyriausiojo trenerio kėdėje yra beprotiškai ilgas laiko tarpas.

– Rungtynes laimi puolimas, čempionatus – gynyba. Ši tiesa amžina ir neginčijama?

– Nebūtinai. Ispanijos "La Ligą" laimėjo "Barcelona" ir Lionelis Messi. Šis žmogus įvarčius mušė 20 rungtynių iš eilės. Tokioms komandoms kaip "Barcelona", "Real" ar "Bayern" galioja taisyklė – muškite kiek norite, mes vis vien įmušime daugiau. Gynyba yra kertinis dalykas komandoms, kurios neturi išskirtinio talento žvaigždžių. Tuomet šis elementas tampa vieninteliu ginklu norint ko nors pasiekti.

Neabejotina, kad futbolas kuo toliau, tuo labiau darosi atletiškesnis. Medicina, maisto papildai ir bendra sportininkų parengimo kokybė lemia, kad kiekviena futbolininkų karta yra greitesnė, techniškesnė.

Su visa pagarba Franzui Beckenbaueriui, Micheliui Platini, Diego Maradonai ir visiems kitiems – palyginti su ryškiausiomis dabarties žvaigždėmis, jie atrodo kaip labai talentingi mėgėjai. Tačiau tai natūralu, futbolas, kaip ir visas sportas, kasdien eina tik į priekį, o ne atgal.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių