Pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių 30-mečių skaičių - ketvirti ES

Lietuva ES pirmauja pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių ...Lietuva pirmauja Europoje pagal šviesolaidinio ryšio naudojimą...Lietuva pirmauja Europoje pagal ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą #1356 : ...nes Lietuva visur pirmauja: 1. Lietuva pirmauja Europoje pagal emigracijos lygį (penktadalis emigrantų yra 25-29 metų amžiaus, 13% - 20-24 metų amžiaus). 2. Lietuva pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių. 3. Lietuva pirmauja Europoje pagal žuvusiųjų autoavarijose skaičių. 4. Lietuva pirmauja Europoje pagal vėluojančių atsiskaitymų apimtis. 5. Lietuva priešpaskutinė Europoje pagal santykių šeimoje kokybę (paskutinė – Malta). 6. Lietuva pirmauja Europoje pagal alkoholio vartojimą. 7. Lietuva labiausiai korumpuota šalis Europoje (kartu su Lenkija). 8. Lietuva pirmauja Europoje pagal nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičių. 9. Lietuvoje viena blogiausių sveikatos apsaugos sistemų, blogesnė sveikatos apsauga – tik Lenkijoje, Bulgarijoje ir Latvijoje. 2006-aisiais mes buvome patys blogiausi. 10. Lietuva pirmauja Europoje pagal skyrybų skaičių.“ 11. Lietuva pirmauja Europoje pagal sergančiųjų gimdos kaklelio vėžiu skaičių. Joje didžiausias mirštamumas nuo šios ligos (kiekvieną savaitę nuo šios ligos Lietuvoje miršta 5 moterys).“ 12. Lietuva pirmauja Europoje pagal vagysčių iš automobilių skaičių. Gal mes ne tuo keliu einame?

Parasykite geriau apie issilavinimo kokybe.

Apie kokybę viską pasakė mūsų seimas. Graudu kada vieni diplomuoti beraščiai negali nustatyti ar kito beraščio diplomas tikras.

uzdarbi paskutiniai..

tapo populiariausia specialybe

Daugiausiai bedarbių - vadybininkų.Tačiau neturime inžinierių -mechanikų, inžinierių -elektrikų, normalių inžinierių - šiluminininkų ir pan.Kas iš tokio aukštojo, kad buvęs Kauno politechnikumo auklėtinis ( anuomet konkuravo su KPI ) profesinėmis žiniomis dvigubai aukštesnis.Pasižiūrėkite, kaip rašo tekstus, tie dabartiniai magistrantai.Išsiskėtę, išsižioja ir apsiseilėja.

Neseniai skaiciau skelbima. Barui reikalinga barmene iki 28 metu, turinti aukstaji issilavinima, mokanti anglu kalba ir ne zemesne 175cm ugio. Ka tai galetu reiksti?

Kur pirmiausia turi investuoti mūsų valstybė? Reguliariai girdime gerbiamų, protingų, patyrusių Lietuvos universitetų atstovų pasisakymus, kad mums būtina paruošti šimtą gerų darbininkų vienam gabiam inžinieriui, tada Lietuvon ateis užsienio kapitalas. Tas kapitalas sukurs daug fabrikų. Visi uždirbsime. Lietuva suklestės [1]. Kvepia tokios idėjos dvidešimtojo amžiaus pirmos pusės svajonėmis. Dabar gi matome, kad, kai tik paruošiame gabesnį inžinierių ar geresnį darbininką, tuoj dauguma tų žmonių atsiduria Vakaruose, kur jie gali dirbti pagal sugebėjimus ir normaliai uždirbti. Turime sukurti tokią verslų ir darbų ekosistemą, kurioje žmonės vieni kitus paremtų ir norėtų čia dirbti. Tam reikia panaudoti viską, ką turime: ir unikalios kultūros vystymą, ir gražią bei palyginus švarią gamtą, ir ekstremalių skirtumų tarp turtuolių bei vargšų mažinimą, ir to, ko mes mokome dirbančiuosius, suderinimą. Matome, kad darbininkus ištumia konkurencija su Azijos ir Afrikos darbininkais bei robotais, todėl visur ir visada tarp aukštąjį mokslą baigusių bedarbių yra mažiau, negu tarp darbininkų. Valstybės finansuojamus tyrimus suvokiame kaip visos šiuolaikinės ekonominės ekosistemos pagrindą. Tai ir karinių projektų metu atliktų darbų pritaikymas ekonomikoje, ir grantai, ir valstybės finansuojami tyrimai bei studijos universitetuose, ir daugelis kitų metodų. Kyla naujas gamybos būdas - unikalių gaminių darymas, naudojant kompiuterio valdomą trimatį spausdinimą. Taigi, apgalvotas valstybės investicijų derinimas su mažais, judriais, lengvai prisitaikančiais prie naujovių, verslais yra būtinybė. Matome, kad internetinių studijų dėka aukštojo mokslo prieinamumas tik didėja, konkurencija tarp universitetų tik auga. Jeigu nesugebame prisivilioti brangiai apmokomų mokytojų-profesionalų bei profesorių-profesionalų, kurie galėtų didelę jų darbo laiko dalį skirti mokinių bei studentų kūrybingumą skatinančio mokymo vystymui, tai mes šioje pasaulinėje konkurencijoje pirmiausia žymiai atsiliksime. Grėsmė mūsų valstybei privers mus keistis, bet daug kas bus jau prarasta, kaip daugybė gabių bei energingų emigrantų, taip ir laiko. Gerinti mokymą bei dėstymą turime, naudodami valstybės lėšas ir tų lėšų paskirstymo pertvarkymą. Daugiau apie universitetų ir ekonomikos santykius - surašant Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.