Libane – sumaištis dėl antros prietaisų sprogimų bangos

„Hezbollah“ lyderis raginamas atkeršyti už operaciją, dėl kurios kaltina Izraelį.

Per dvi atakos dienas žuvo 32 žmonės, įskaitant du vaikus, o dar apie 3 tūkst. buvo sužeisti, pranešė Libano sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai.

Izraelis nekomentavo precedento neturinčios operacijos, per kurią prekybos centruose, laidotuvėse ir gatvėse sproginėjo „Hezbollah“ narių naudojamos radijo ryšio stotelės ir pranešimų gavikliai.

Tačiau Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas trečiadienį, kalbėdamas apie Izraelio sieną su Libanu, sakė, kad „jėgos centras juda į šiaurę“.

„Prasideda naujas karo etapas“, – pridūrė jis.

„Hezbollah“ yra palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ nuo spalio 7-osios išpuolio kariaujančio su Izraeliu Gazos Ruože, sąjungininkė.

Jau beveik metus Izraelis daugiausia dėmesio skiria Gazos Ruožui, kurį valdo „Hamas“.

Nuo spalio „Hamas“ sąjungininkė „Hezbollah“ beveik kasdien apsikeičia ugnimi su izraeliečių kariais.

Nors formaliai karo paskelbta nėra, per šiuos susirėmimus žuvo šimtai žmonių Libane, daugiausia – kovotojai, ir dešimtys žmonių Izraelyje, įskaitant karius.

Susirėmimai taip pat privertė dešimtis tūkstančių žmonių abiejose sienos pusėse palikti savo namus.

Anksčiau šį mėnesį Y. Gallantas sakė, kad „Hamas“ Gazos Ruože nebeegzistuoja kaip karinis darinys.

Irano remiama kovotojų grupuotė „Hezbollah“, reaguodama į operaciją, kurios taikinys buvo jos ryšių sistema, pareiškė, kad Izraelį laiko „visiškai atsakingu už šią nusikalstamą agresiją“ ir pažadėjo atkeršyti.

„Hezbollah“ ketvirtadienį paskelbė apie 20 savo narių žūtį, o vienas grupei artimas šaltinis sakė, kad šie nariai žuvo per nešiojamų radijo stotelių sprogimus.

„Hezbollah“ vadas Hassanas Nasrallah ketvirtadienį 17 val. vietos (ir Lietuvos) laiku pasakys kalbą, kurią atidžiai stebės tiek jo šalininkai, tiek priešininkai, tikėdamiesi užuominų apie galimą atsaką.

Platesnio karo grėsmė

Libano užsienio reikalų ministras Abdallah Bou Habibas teigė, kad „akivaizdus pasikėsinimas į Libano suverenitetą ir saugumą“ yra pavojingas įvykis, galintis „reikšti platesnio masto karą“.

Irano pasiuntinys Jungtinėse Tautose pareiškė, kad šalis „pasilieka teisę imtis atsakomųjų priemonių“ po to, kai per sprogimus buvo sužeistas jos ambasadorius Beirute.

Baltieji rūmai, dedantys daug pastangų, kad būtų pasiektas susitarimas dėl karo Gazos Ruože užbaigimo, perspėjo visas puses vengti „bet kokio eskalavimo“.

„Nemanome, kad būdas išspręsti šią krizę yra papildomos karinės operacijos“, – žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Per spalio 7 dienos išpuolį, kuris sukėlė karą, oficialiais Izraelio duomenimis, žuvo 1 205 žmonės, daugiausia civiliai.

Kovotojai taip pat pagrobė 251 įkaitą, iš kurių 97 vis dar laikomi Gazos Ruože, o 33, Izraelio kariuomenės teigimu, yra žuvę.

Pasak „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio atsakomąjį karinį puolimą Gazos Ruože iki šiol žuvo mažiausiai 41 272 žmonės.

Gazos Ruože civilinės gynybos agentūra trečiadienį pranešė, kad per Izraelio smūgį į mokyklą, paverstą prieglauda, žuvo penki žmonės. Izraelio kariuomenė teigė, kad smūgis buvo nukreiptas į kovotojus.

Libane po sprogimų daugybei žmonių prireikė gydytojų pagalbos.

Beiruto ligoninės gydytoja Joelle Khadra sakė, kad „daugiausia buvo sužeistos akys ir rankos, amputuoti pirštai, į akis pataikė šrapnelių – kai kurie žmonės apako“.

Kitos Libano sostinės ligoninės gydytojas pasakojo, kad dirbo visą naktį ir kad sužeidimai buvo tarsi „ne iš šio pasaulio – nieko panašaus neteko matyti“.

Buvo sabotuoti

Analitikai teigė, kad, prieš „Hezbollah“ nariams pristatant pranešimų gaviklius juose buvo įmontuoti sprogmenys.

Pirminis tyrimas parodė, kad šimtai Libane sprogusių pranešimų gaviklių buvo užminuoti, trečiadienį pranešė saugumo pareigūnas.

„Duomenys rodo, kad prietaisai buvo iš anksto užprogramuoti sprogti ir juose buvo sprogstamosios medžiagos, padėtos šalia akumuliatoriaus“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Hezbollah“ artimas šaltinis, prašęs neviešinti jo tapatybės, teigė, kad pranešimų gavikliai buvo „neseniai importuoti“ ir, atrodo, buvo „sabotuoti ties šaltiniu“.

Leidiniui „The New York Times“ pranešus, kad trečiadienį sprogę pranešimų gavikliai buvo užsakyti iš Taivano įmonės „Gold Apollo“, taivaniečių įmonė pareiškė, kad juos pagamino jos partnerė, vengrų kompanija „BAC Consulting KFT“.

Vyriausybės atstovas Budapešte teigė, kad bendrovė yra „prekybos tarpininkė, neturinti gamybos ar veiklos vietos Vengrijoje“.

Japonijos įmonė „Icom“ ketvirtadienį pranešė prieš dešimt metų nustojusi gaminti tokio modelio radijo stoteles, kurios, kaip pranešama, yra susijusios su naujausiais sprogimais Libane.