„Wikileaks“ pradėjo viešinti „milijonus“ laiškų

Tinklalapis „WikiLeaks“ pirmadienį pradėjo viešinti didžiulį kiekį elektroninių laiškų iš JAV geopolitinių ir strateginių analizių bendrovės „Strategic Forecasting, Inc.“ (STRATFOR) vidinio archyvo, teigdamas, kad šis žingsnis atskleidžia „privačių šnipų privatų melą“.

„WikiLeaks“ tvirtina, kad daugiau nei 5 mln. šios bendrovės elektroninių laiškų ateinančiomis savaitėmis atskleis „viską - nuo juodosios žvalgybos taktikos iki nelegalios prekybos vertybiniais popieriais schemos su (JAV banku) “Goldman Sachs".

Teksase įsikūrusi STRATFOR, kuris save vadina prenumerata pagrįsta geopolitinių analizių teikėja, pasmerkė elektroninių laiškų vagystę, sakydama, kad šis žingsnis yra „smerktinas, apgailėtinas - ir neteisėtas - privatumo pažeidimas“.

Pirmasis dokumentų pluoštas, paskelbtas pirmadienį, leidžia manyti, kad chemijos pramonės įmonių grupė „Dow Chemical“, kurios viena bendrovė atsakinga už 1984 metais Indijos Bhopalo mieste įvykusį nuodingų dujų nuotėkį, nusinešusį tūkstančius žmonių gyvybių, mokėjo STRATFOR už šios tragedijos aukų stebėjimą, teigia „WikiLeaks“.

Įslaptintą informaciją viešinantis tinklalapis nurodė, kad elektroniniuose laiškuose taip pat esama užuominų, kad JAV gaiviųjų gėrimų milžinė „Coca-Cola“ mokėjo STRATFOR už gyvūnų teisių organizacijos PETA veiklos tyrimą.

Kaip teigia „WikiLeaks“, „nemažą“ STRATFOR finansavimo dalį sudaro vyriausybinių agentūrų, tarp jų JAV Nacionalinio saugumo departamento, lėšos, tačiau portalas nurodė dar negalintis pateikti tikslių skaičių.

„WikiLeaks“ naršo laiškus, datuojamus nuo 2004 metų liepos iki pernai gruodžio, su 25 žiniasklaidos partneriais, įskaitant žurnalą „Rolling Stone“ ir Italijos dienraštį „La Repubblica“. Šią informaciją taip pat gali peržiūrėti kiekvienas pageidaujantis.

STRATFOR elektroninių laiškų archyvas atskleidžia „privačių šnipų privačius gyvenimus ir privačius melus“, „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as sakė per spaudos konferenciją Londone.

„Per daugiau nei dešimt pastarųjų metų privačios žvalgybos sektorius suklestėjo Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse“, - aiškino jis.

„Tačiau šio augimo nelydėjo proporcingas atskaitomybės mechanizmų augimas“, - pažymėjo J.Assange'as, kuris šiuo metu kovoja, kad Didžioji Britanija jo neišduotų Švedijai, siekiančiai apklausti „WikiLeaks“ įkūrėją dėl įtariamo išžaginimo ir lytinės prievartos.

STRATFOR, įkurta 1996 metais, griežtai pasmerkė jos elektroninių laiškų paviešinimą, tačiau pareiškė nekomentuosianti jų turinio.

„Mūsų nuosavybė buvo pavogta, ir mes neketiname tapti aukomis dukart, nusileisdami iki jų komentavimo“, - sakoma bendrovės pranešime. - Šie elektroniniai laiškai yra privati nuosavybė. Kaip ir visi privatūs laiškai, juose vartojama kasdienė kalba, nesitikint, kad juos matys kas nors kitas, išskyrus siuntėją ir gavėją. Jie turėtų būti skaitomi į tai atsižvelgiant."

J.Assange'as sakė, kad šiuose elektroniniuose laiškuose esama įrodymų, jog STRATFOR analitikai stebėjo ir patį „WikiLeaks“. Jis pažadėjo, kad artimiausiomis dienomis bus atskleista daugiau detalių.

Daugelio ekspertų nuomone, šią informaciją portalui „WikiLeaks“ nutekino kompiuterinių įsilaužėlių grupuotė „Anonymous“, kuris pernai gruodį paskelbė pavogusi šiuos elektroninius laiškus.

Tačiau J.Assange'as atsisakė nurodyti, kaip jo tinklalapis gavo šiuos duomenis.

„Mūsų politika - nekomentuoti šaltinių arba kelti prielaidų dėl šaltinių“, - pabrėžė jis.

J.Assange'as Londone laukia Aukščiausiojo Teismo sprendimo, ar jį galima išduoti Švedijai, tačiau „WikiLeaks“ įkūrėjas neigia šios šalies keliamus prieš jį nukreiptus kaltinimus.

„WikiLeaks“ seniai reiškė nuogąstavimus, kad J.Assange'ą išdavus Švedijai, jis galiausiai gali būti išduotas Jungtinėms Valstijoms, kurios gali jį teisti dėl konfidencialių diplomatinių pranešimų ir kitos įslaptintos informacijos paviešinimo.