- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kraštutinių dešiniųjų kandidatė į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen (Marin Le Pen) demonstruoja tokį nusistatymą prieš Europos Sąjungą, kad prieš sutikdama duoti interviu vienai televizijai pareikalavo išnešti iš studijos Bendrijos vėliavą, o pagrindinis jos varžovas centristas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) kitą dieną per savo kampanijos mitingą ES vėliava demonstratyviai mojavo nuo scenos.
Bėdų šaltinis ar taikos garantas?
Narystė ES tapo vienu svarbiausių šalies prezidento rinkimų klausimų ir net toli už Prancūzijos sienų verčia nerimauti, kad po Britanijos referendumo dėl „Brexit“ 60-metį neseniai atšventusiai Bendrijai dabar gali grėsti „Frexit“.
„Europos problema nedažnai užima tokią svarbią vietą visų kandidatų programose, kaip per šią rinkimų kampaniją“, – sakė užsienio politikos studijų centro „Carnegie Europe“ analitikas Pierre'as Vimont'as (Pjeras Vimonas).
Per penkerius metus nuo praėjusių Prancūzijos prezidento rinkimų Europa susidūrė su didžiule migrantų krize bei populizmo iškilimu. Abi šios problemos prisidėjo prie „Brexit“.
Nė vienas iš keturių pagrindinių kandidatų į Prancūzijos prezidentus negali likti abejingi ES. Vieni jų vaizduoja Bendriją kaip visų bėdų šaltinį, o kiti – kaip taikos ir stabilumo garantą.
Kaip ir E.Macronas, konservatorių kandidatas Francois Fillonas (Fransua Fijonas) palaiko Briuselį, pabrėžia prancūzų ir vokiečių lyderystės krypties svarbą bei gina eurą.
Be kita ko, abu kandidatai per kampaniją buvo susitikę su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Tuo tarpu M.Le Pen agituoja Prancūziją nedelsiant išstoti iš ES, o kraštutinių kairiųjų pažiūrų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) reikalauja peržiūrėti pagrindinių sutarčių nuostatas.
„Pozicijos sugriežtėjo“, – sakė Manuelis Lafont‘as Rapnouilis (Manuelis Lafonas Rapnulis) iš strateginių studijų centro „ European Council on Foreign Relations “. Pasak jo, J.-L.Melenchoną labai paveikė tai, kas nutiko su taupymui nepritariančia Graikijos partija „Syriza“, po kelių krizės mėnesių nusileidusia ES reikalavimams.
Graikijos premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) partija „Syriza“ parėmė J.-L.Melenchoną, kuris, pasak jos, „atstovauja pokyčių Prancūzijoje ir Europoje vilčiai“.
Tuo tarpu M.Le Pen yra ant netikėtos Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalės ir „Brexit“ bangos“, sakė analitikas.
Visgi ideologinės šių dviejų kandidatų euroskeptiškumo priežastys yra labai skirtingos.
„Bankų diktatūra“
M.Le Pen pabrėžia ekonominio, piniginio ir teritorinio „suverenumo“, „nacionalinės pirmenybės“ Prancūzijos piliečiams darbo vietose bei valstybinių pašalpų paskirstymo svarbą.
Tuo tarpu J.-L.Melenchonas žada užbaigti „košmarą“ dėl tokios ES, kuri įtraukia savo nares į „bankų diktatūrą“ ir jų vykdomą taupymo politiką.
Tačiau abu jie žada aiškintis santykius su Briuseliu ir sako, jog yra įsitikinę, kad didelę įtaką Bendrijoje turinti Prancūzija pasieks savo.
M.Le Pen tvirtina, kad pradės pusę metų truksiančias derybas dėl Prancūzijos pasitraukimo iš bevizės Šengeno erdvės bei euro zonos. Vėliau ji žada surengti referendumą dėl to, ar Prancūzija nori pasitraukti iš ES, – vadinamojo „Frexit“.
Tuo tarpu J.-L.Melenchono požiūris į ES ateitį yra dvejopas: „pakeisti ES arba iš jos išeiti“. Pirmuoju atveju Prancūzija iš naujo derėtųsi dėl narystės Bendrijoje sąlygų, o antruoju – būtų įgyvendintas vienašališkas „Frexit“.
Kalbant apie bendrą ES valiutą, kovo pradžioje surengtos apklausos rezultatai parodė, jog daugiau kaip 70 proc. prancūzų prieštarauja išstojimui iš euro zonos.
Sekmadienį vyksiančio pirmojo rinkimų rato išvakarėse J.-L.Melenchonas sušvelnino savo euroskeptišką toną, ir pareiškė norintis, kad Prancūzija liktų ES ir euro zonoje.
Kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto (FN) lyderė M.Le Pen taip pat sušvelnino savo retoriką, ir daugiau dėmesio skyrė tokioms problemoms kaip imigracija ir saugumas. Pastarasis klausimas vėl iškilo į paviršių po ketvirtadienį Paryžiaus centre, Eliziejaus Laukų bulvare džihadistų surengto išpuolio, per kurį buvo nušautas policijos pareigūnas.
Tuo tarpu proeuropietiškų pažiūrų E.Macronas sako turįs „Europą savo širdyje“ ir norintis skatinti euro zoną. Be to, jis yra vienintelis kandidatas, pritariantis artimiausiomis savaitėmis įsigaliosiančiam CETA, laisvosios prekybos susitarimui tarp ES bei Kanados.
F.Fillonas, kuriam labiau rūpi Prancūzijos suverenumas, savo ruožtu norėtų, kad būtų pakoreguotas jėgų balansas tarp Briuselio bei ES šalių narių.
Roberto Schumano (Roberto Šumano) fondo specialistas Jeanas Dominique'as Giuliani (Žanas Dominikas Žulianis) sakė, kad ir F.Fillonas, ir E.Macronas yra pernelyg ramūs dėl dabartinės situacijos. Pasak jo, šių kandidatų programų punktai dėl ES yra „nekūrybingi“.
Pasak J.-D.Giuliani, kandidatai turėtų kalbėti apie ES atsinaujinimą ir tai, kaip Prancūzija turėtų atnaujinti savo vaidmenį Bendrijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JAV gynybos sekretorius paskelbė apie 6 mlrd. dolerių saugumo pagalbą Ukrainai
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį paskelbė apie naują 6 mlrd. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai, kadangi Vašingtonas skuba užpildyti spragas, atsiradusias po kelis mėnesius trukusios ribotos Amerikos paramos. ...
-
Žiniasklaida: JAV atsisako planų įvesti sankcijas Izraelio daliniams1
Jungtinės Valstijos, anot žiniasklaidos, atsisako planų įvesti sankcijas Izraelio kariniams daliniams. ...
-
O. Scholzas, susitikęs su I. Alijevu, paragino Azerbaidžaną labiau gerbti žmogaus teises
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po susitikimo Berlyne su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu paragino šią šalį labiau gerbti žmogaus teises. ...
-
Popiežius birželį dalyvaus G-7 viršūnių susitikimo dirbtinio intelekto darbo sesijoje
Popiežius Pranciškus birželį Pietų Italijoje dalyvaus Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo dirbtinio intelekto darbo sesijoje, penktadienį pranešė italų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni). ...
-
Britas kaltinamas veikęs Rusijos naudai rengiant sąmokslą padegti su Ukraina siejamą įmonę
Britas, įtariamas rengęs sąmokslą padegti su Ukraina susijusią Londono įmonę, buvo apkaltintas priešiška veikla Rusijos naudai, penktadienį paskelbė prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Rusijos remiami sąmokslai neatgrasys nuo Ukrainos rėmimo
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį sakė, kad Rusijos remiami sąmokslai neatgrasys Aljanso nuo Ukrainos rėmimo. ...
-
V. Zelenskis: Rusija perėmė iniciatyvą mūšio lauke, kol JAV delsė teikti paramą
Rusija galėjo perimti iniciatyvą mūšio lauke, kol Ukraina laukė, kad Jungtinės Valstijos patvirtintų naują karinę pagalbą, penktadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. ...
-
V. Zelenskis per Černobylio katastrofos metines ragina daryti spaudimą Rusijai dėl Zaporižios AE3
Černobylio katastrofa pasauliui parodė, kad mirtinos grėsmės gali atsirasti labai greitai. ...
-
Ukraina sulaikė du vyrus, įtariamus bendradarbiavus su Rusija1
Ukraina penktadienį pranešė sulaikiusi du vyrus, kurie kaltinami prisistatę techninės priežiūros darbuotojais ir padėję Rusijai rengti smūgius karinėms ukrainiečių pozicijoms rytiniame Charkivo regione. ...
-
Kolumbijos universitetas nebevaro prieš karą Gazos Ruože protestuojančių studentų1
Niujorko Kolumbijos universitetas ketvirtadienį vakare atšaukė nustatytą terminą palaikymą palestiniečiams Gazos Ruože reiškiantiems protestuotojams iki vidurnakčio palikti studentų miestelio teritorijoje įrengtą stovyklą. ...