Į pensiją verčiama eiti Lenkijos AT pirmininkė priešinasi naujam įstatymui

Lenkų teisėjų poziciją remianti Europos Sąjunga pirmadienį pradėjo teisinę procedūrą prieš Lenkiją dėl Aukščiausiojo Teismo reformų. Kritikai jas vadina prieštaraujančiomis konstitucijai ir pakertančiomis teismų nepriklausomybę.

Šis ginčas gali pasiekti Europos Teisingumo Teismą - aukščiausiąją Bendrijos teismų instituciją.

Remiantis „Amnesty International“, teisėjai Lenkijoje patiria „politinį spaudimą“ dėl valdančiosios dešiniosios partijos "Įstatymas ir teisingumas" (PiS) vykdomų teismų sistemos reformų. Anot kritikų, šios priemonės kelia grėsmę vienam svarbiausių demokratijos principų – valdžių atskyrimui.

Pasak teismo pirmininkės Malgorzatos Gersdorf (Malgožatos Gersdorf), PiS vykdoma teismų reforma, sumažinant AT teisėjų pensinį amžių nuo 70 iki 65 metų, yra „Aukščiausiojo Teismo valymas, atliekamas prisidengus pensinio amžiaus reforma“.

Pareiškusi, kad „konstitucija (jai) suteikė šešerių metų kadenciją“, 65 metų M. Gersdorf atsisakė paklusti įsakymui nedelsiant išeiti į pensiją ir sutrumpinti jos darbo AT pirmininkės poste terminą, kuris turėtų baigtis 2020 metais.

Varšuvos centre prie teismo rūmų ankstų trečiadienio rytą M. Gersdorf pasitiko keletas tūkstančių jos rėmėjų, skandavusių „Laisvė teismams!“, „Konstitucija!“ ir „Neatleidžiama!“.

„Du teismo pirmininkai“

„Nesiveliu į politiką; darau tai, kad apginčiau įstatymo viršenybę ir liudyčiau tiesą apie ribą tarp konstitucijos ir konstitucijos pažeidimo“, – žurnalistams sakė M.Gersdorf, pasirodžiusi prie AT pastato.

„Tikiuosi, kad teisinė tvarka grįš į Lenkiją“, – kalbėjo teisėja ir pridūrė, kad „svarbiausia yra vertybės ir mes turime laikytis ir reikalauti tų vertybių“.

Trečiadienį liberalios pakraipos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ savo vedamajame straipsnyje naują teisėjų amžių reglamentuojantį įstatymą pavadino „Aukščiausiojo Teismo išprievartavimu“.  Centristų dienraščio „Gazeta Prawna“ paskelbė straipsnį  „Aukščiausiasis Teismas ir du jo pirmininkai“.

Tačiau PiS vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) trečiadienį skeptiškai nusiteikusių Europos Parlamento narių akivaizdoje gynė Varšuvos priimtas kontroversiškas teismų sistemos reformas ir tvirtino, kad jo vyriausybė turi teisę iš pagrindų pakeisti tvarką.

„Kiekviena Europos Sąjungos šalis turi teisę vystyti savo teismų sistemą pagal savo tradicijas“, – pareiškė premjeras Europos Parlamente Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste.

PiS vyriausybė neketina nusileisti, nors ES prieš ją pradėjo teisines procedūras. Vyriausybė tikina, kad pokyčiai padės kovoti su korupcija bei atnaujinti teismų sistemą, nepajėgiančią atsikratyti komunistinės praeities įtakos.

Antradienį M.Gersdorf žadėjo trečiadienį pasirodyti darbe ir „išeiti atostogų“. Ji sakė, kad ją pakeisti paskyrusi Juzefą Iwulskį (Juzefą Ivulskį), turintį eiti teismo pirmininko pareigas laikinai, kol jos nebus darbe.

Tačiau prezidento patarėjas Pawelas Mucha (Pavelas Mucha) žurnalistams pareiškė, kad M. Gersdorf „išeina į pensiją pagal įstatymą“, įsigaliojusį antradienio vidurnaktį, ir Aukščiausiajam Teismui toliau „vadovaus teisėjas Juzefas Iwulskis“, kurį paskyrė prezidentas.

Teismų nepriklausomybė

Ši reforma palies 27 iš 73 AT teisėjų. Pagal naująjį įstatymą teisėjai gali prašyti termino pratęsti jų kadenciją, tačiau prezidentas turi teisę patenkinti arba atmesti jų prašymus, nepagrįsdamas savo sprendimo.

Remiantis Lenkijos žiniasklaida, tokius prašymus jau pateikė 16 teisėjų.

Europos Komisija, bloko įtakinga vykdomosios valdžios institucija, pirmadienį pareiškė, kad sprendimas įstatymu sumažinti AT teisėjų pensinį amžių pažeidžia teismų nepriklausomumo principą ir Lenkijos įsipareigojimus, numatytus ES teisės aktuose.

Dabar Lenkija turi per mėnesį atsakyti į EK oficialų pareiškimą – procedūros, galinčios pareikalauti bloko aukščiausios instancijos Europos Teisingumo Teismo (ETT) įsikišimo, pirmąjį etapą.

Briuselis gruodį inicijavo procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl „sisteminių grėsmių“ teisinės valstybės principui. Vykdant šią „branduolinę“ procedūrą, Varšuva teoriškai galėtų netekti teisės balsuoti per ES ministrų susitikimus.

Remiantis visuomenės nuomonės tyrimų centro „Adriana“ praėjusio mėnesio apklausos rezultatais, 44 proc. lenkų mano, kad valdančiosios partijos PiS reformos sustiprins politikų įtaką teismams, o 14 proc. respondentų galvoja priešingai.

Nuo PiS atėjimo į valdžią 2015-aisiais dešimtys tūkstančių lenkų neretai išeidavo į gatves protestuoti prieš teismų sistemos reformą, bandymus dar labiau sugriežtinti griežtą abortų įstatymą ir kitas kontroversiškas reformas.

„Mums pavyko atsikratyti komunizmo... todėl mums pasiseks apginti apginti demokratiją, kurią užtikrina mūsų konstitucija“, - vienas M.Gersdorf šalininkų Wlodzimierzas Debski (Vlodzimežas Debskis) trečiadienį sakė prie Aukščiausiojo Teismo.