ES pasitinka naują narę

Šiandien ES – jau ne 27, o 28 valstybių klubas. Kroatija po dešimtmečio derybų pagaliau tapo ES nare. Tiesa, nuotaikos šalyje prie Adrijos jūroje – slogios. Stebuklų nežada net šalies vadovai.

Kukli ceremonija

Vakar Kroatijos ir Slovėnijos pasienyje simboliškai nuimti ženklai "Muitinė". Buvusi Jugoslavijos respublika Slovėnija prie ES prisijungė 2004 m., o kroatams Bendrijos durys atsivėrė vakar.

Tiesa, su serbais ES jau sukirto rankomis, kad iki kitų metų pradžios abi pusės sės prie derybų stalo.

Iškilmingoje ceremonijoje Kroatijos sostinėje Zagrebe dalyvavo Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso, Kroatijos prezidentas Ivo Josipovićius, taip pat ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kartu su ES pareigūnais ceremonijoje dalyvavo visų buvusios Jugoslavijos respublikų vadovai, nors didžiųjų ES valstybių lyderiai nepasirodė esą dėl laiko stokos.

Iliuzijų neturi

Vis dėlto daugeliui kroatų įstojimas į ES – toli gražu ne stebuklas. Didžiausia problema – šalies ekonomikos būklė ir nedarbas. Šis siekia net 21 proc., o ekonomiką jau penktus metus yra apėmusi recesija. Ką jau kalbėti apie valstybės skolą – ji, pasak Europos Komisijos, jau peržengė neleistiną ribą.

"Pažvelkite, kas dedasi Graikijoje ir Ispanijoje. Ar to mes norime? – klausimu į klausimą atsakė pensininkas Pavao Brkanovićius. – Kad švęstum, reikia turėti iliuzijų, o mes iliuzijų seniai neturime."

Kiti mano, kad jų šaliai narystė ES – pasiekimas.

"ES nėra tobula, tačiau tai vienintelis kelias Kroatijai", – sakė Slavenka Drakulić-Ilić, populiari Kroatijoje rašytoja.

Bandys rasti sau nišą

Kroatijos verslininkams narystė ES – ir galimybė, ir baimė.

Lena Puhar užsiima alyvų aliejaus verslu. Šeimos valdomas "BRIST Olive" fabrikėlis pagamina po 10 tonų aliejaus kasmet.

Tai, žinoma, lašas jūroje, palyginti su Italijos ir Ispanijos alyvų aliejaus pramonės gaminiais. L.Puhar ir jos tėvas Silvanas sako, kad jiems įstojimas į ES atvers daugiau rinkų, tačiau kartu jie nerimauja, kad konkuruoti su didžiaisiais ES gamintojais bus labai sunku.

"Mes norėtume apsaugos. Ypač nuo didžiųjų gamintojų. Maža bendrovė gali neatlaikyti kovos. Bet jei mes sugebėsime susivienyti, sugebėsime sukurti regiono bendrovės prekės ženklą, galime nemažai padaryti", – sakė verslininkė.

Panašius nuogąstavimus Kroatijoje reiškia nemažai vietos verslininkų. Jie nežino – padės narystė ES atrasti naujas rinkas, o gal, priešingai, jie nesugebės konkuruoti su Europos gamintojais?

Kitas opus klausimas: kaip reikės prekiauti su tradicinėmis rinkomis – Serbija ir Bosnija?

Ivo Friganovićius, verslo inovacijų agentūros "Bicro" vadovas, pabrėžė, kad kroatų verslui reikia naujos strategijos.

"Kaip tauta mes dar esame labai neraštingi, jei kalbame apie verslą, – pabrėžė vyras. – Mes neturime strategijos, ko norėtume ateityje, ko ketiname siekti."

I.Friganovićius sako, kad sėkmės pavyzdžių Kroatijoje yra. Galbūt tai nėra didelės ir pasauliniu mastu žinomos bendrovės, bet jos turi savo nišą ir ten siekia aukštumų.

Kroatija – 28-oji ES narė

Istorija: iki Pirmojo pasaulinio karo buvo Austrijos–Vengrijos imperijos dalis. 1941 m. paskelbta nepriklausoma Kroatijos valstybė. Po Antrojo pasaulinio karo šalis tapo Jugoslavijos Federacinės valstybės dalimi. 1991 m. atsiskyrė nuo Jugoslavijos. Serbų mažuma priešinosi nepriklausomybei. Iki 1995 m. 200 tūkst. serbų, bėgdami nuo kroatų pajėgų, paliko šalį. 2009 m. Kroatija prisijungė prie NATO, tačiau prisijungimą prie ES ilgai ginčijo kaimynė Slovėnija.

Gyventojai: šalyje gyvena 4,4 mln. žmonių. Daugiau nei 92 proc. – etniniai kroatai. Sostinėje Zagrebe gyvena 800 tūkst. žmonių.

Ekonomika: politinės ir ekonominės reformos pradėtos įgyvendinti 2000 m. Nuo tada šalies ekonomika augo kasmet po 4–5 proc., suklestėjo turizmo verslas. Nuo 2008 m. šalies ekonomika yra apimta recesijos, valstybės skola siekia 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o biudžeto deficitas – 4 proc. BVP. Nedarbas – 21 proc. Analitikai abejoja, kad esant dabartinei situacijai Kroatija iki 2020 m. galėtų įsivesti eurą.