- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausių žemyninės Europos ekonomikų lyderiai pirmadienį sutarė dėl bendros Europos Sąjungos ateities vizijos, pritardami „skirtingų greičių“ Europos idėjai, kai dalis Bendrijos šalių galėtų stiprinti integraciją greičiau už kitas nares.
ES didžiojo ketverto lyderių susitikimas auksu tviskančiuose Versalio rūmuose surengtas reaguojant į raginimus stiprinti ES, kuriai grėsmę kelia būsimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas, augantis euroskeptiškas populizmas ir neaiški JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) strategija dėl Europos.
„Vienybė nereiškia vienodumo“, – sakė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as (Fransua Holandas) žurnalistams prieš darbo vakarienę su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Ispanijos vyriausybės vadovu Mariano Rajoy (Marianu Rachojumi) bei Italijos premjeru Paolo Gentiloni (Paolu Džentiloniu).
„Dėl šios priežasties aš palaikau naujas bendradarbiavimo formas“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su kitais lyderiais.
Kai kurios ES valstybės „galėtų judėti greičiau už kitas“ ir „toliau pirmyn tokiose srityse, kaip gynyba bei euro zona, ir tai darytų siekdamos glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos bei harmonizuodamos fiskalinę ir socialinę politiką“, sakė F.Hollande’as.
Tuo tarpu kitos narės galėtų nevykdyti priemonių, skirtų integracijai stiprinti, pridūrė jis.
Prancūzija ir Vokietija, neretai pavadinamos ES „varikliu“, jau anksčiau pasisakė už „skirtingų greičių“ Europos idėją.
Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas, su nerimu stebintys euroskeptiškų politinių partijų stiprėjimą, taip pat ją palaiko.
„Drąsa“
A.Merkel paragino europiečius „turėtų drąsos pripažinti, kad kai kurios šalys gali daryti pažangą sparčiau už kitas“, tačiau tai neturėtų užkirsti kelio lėtesnę integraciją pasirinkusioms valstybėms jas pasivyti.
„Mums reikia judėti pirmyn“, – pabrėžė kanclerė.
P.Gentiloni savo ruožtu pasisakė už „labiau integruotą Europos Sąjungą“, nors ir su „skirtingais šalių integracijos lygiais“.
Po susitikimo Versalyje nebuvo pristatytas joks konkretus projektas. Kalbėta, jog lyderiai nepateiks jokių konkrečių pasiūlymų nenorėdami pykdyti „skirtingų greičių“ Europos idėjai nepritariančių valstybių narių, tarp kurių yra ir daugelis Rytų Europos šalių.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) praėjusią savaitę pristatė vadinamąją Baltąją knygą, kurioje išdėstė penkis galimus ES ateities po „Brexit“ kelius, pradedant tiesiog bendra rinka ir baigiant dar glaudesne integracija.
Dabar Bendrijos lyderiai svarsto šiuos pasiūlymus prieš kovo 25 dieną numatytą viršūnių susitikimą, kuris bus skirtas paminėti ES steigiamosios Romos sutarties 60-ąsias metines. Tame susitikime jie paskelbs savo deklaracijas apie tai, kokiu keliu ES turėtų judėti pirmyn po Britanijos pasitraukimo, kuris turėtų įvykti 2019-aisiais.
Pernai Jungtinėje Karalystėje įvykęs referendumas, kuriame buvo nubalsuota už pasitraukimą iš ES, bei populistinių bei nacionalistinių pažiūrų politinių veikėjų iškilimas pakurstė nerimą dėl Europos ateities.
Šį mėnesį Nyderlandai rinks parlamentą, o balandį ir gegužę Prancūzijoje vyks prezidento rinkimai.
Didžiausia Europos ekonomika ir iždininkė Vokietija savo parlamentą rinks rugsėjį.
Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) turėtų prasimušti į antrąjį prezidento rinkimų, o antiislamiškų pažiūrų olando populisto Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) partijai prognozuojamas sėkmingas pasirodymas parlamento rinkimuose.
Tuo tarpu A.Merkel jaučia didėjantį spaudimą iš ultradešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
D.Trumpo nacionalistinė retorika ir tam tikras skepticizmas NATO atžvilgiu taip pat pakurstė nerimą Briuselyje. Sausio 31 dieną Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas D.Trumpo administraciją kartu su Kinija, Rusija ir radikaliuoju islamu pavadino „grėsmėmis“ Bendrijai.
Estija ir Suomija neatmeta idėjos
Vadinamoji skirtingų greičių Europos Sąjunga nekeltų rūpesčių, jeigu tarpusavyje glaudžiau bendradarbiaujančios šalys palikti atvirą galimybę prisijungti kitoms, antradienį pareiškė Estijos ir Suomijos vadovai.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) per bendrą spaudos konferenciją Helsinkyje sakė, kad ES jau dabar yra skirtingų greičių blokas, kadangi jos narės dalyvauja ne visų formatų bendradarbiavime.
K.Kaljulaid, antradienį atvykusi į Suomiją dviejų dienų vizito, pažymėjo, kad Bendrijos narėms svarbu dirbti kartu sprendžiant bendrus klausimus, kurių atskiros šalys nepajėgios išspręsti. Taip pat svarbu, kad skirtingų formų bendradarbiavimas išliktų atviras visoms ES šalims, pridūrė ji.
S.Niinisto pritarė šiai nuomonei ir atkreipė dėmesį į Suomijos patirtį bendradarbiaujant įvairiais formatais. Pasak jo, toks bendradarbiavimas turi būti atviras visoms šalims, atitinkančioms privalomus kriterijus.
K.Kaljulaid ir S.Niinsto atkreipė dėmesį, kad ne visos ES šalys yra euro zonos narės, o Estijos prezidentė pabrėžė, kad kai kurios Bendrijos narės yra užsitikrinusios išlygas ir neprivalo vykdyti kai kurių bendrosios politikos punktų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokietija dėl kibernetinės atakos konsultacijoms atšaukia savo ambasadorių Rusijoje
Vokietija laikinai atšaukė savo ambasadorių Rusijoje, Berlynui apkaltinus Rusiją dėl valstybės remiamos kibernetinės atakos prieš Socialdemokratų partijos (SPD) narius, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. ...
-
ES atsisakys Lenkijos atžvilgiu pradėtų veiksmų dėl susirūpinimo teisine valstybe1
Europos Sąjunga pirmadienį pranešė, kad atsisakys prieš šešerius metus Lenkijos atžvilgiu pradėtų veiksmų dėl susirūpinimo teisinės valstybės būkle, kurie galėjo atimti iš Varšuvos balso teisę bloko reika...
-
Žiniasklaida: Kinijos lyderis Xi Jinpingas Paryžiuje susitiko su Prancūzijos prezidentu E. Macronu4
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį Paryžiuje susitiko su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), pradedančiu oficialiąją savo valstybinio vizito Prancūzijoje dalį. ...
-
Kremlius: branduolinės pratybos – atsakas į pastabas dėl karių siuntimo į Ukrainą6
Kremlius pareiškė, kad artėjančios taktinių branduolinių ginklų pratybos, apie kurias Rusija paskelbė kiek anksčiau pirmadienį, yra atsakas į Vakarų lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), kome...
-
V. Putinas planuoja branduolinių ginklų pratybas netoli Ukrainos20
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo kariuomenei surengti branduolinių ginklų pratybas, kuriose dalyvautų karinis jūrų laivynas ir kariai, dislokuoti netoli Ukrainos, pirmadienį paskelbė Gynybos ministerija. ...
-
Žiniasklaida: D. Trumpas JAV prezidento administracijos veiksmus palygino su nacių gestapu1
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad dabartinio prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija nuteikė šalies teisingumo sistemą prieš jį, ir palygino šį veiksmą su nacių gestapu, sekm...
-
U. von der Leyen sako sieksianti Kinijos sąžiningos konkurencijos6
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį pareiškė, kad per derybas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) spaus Pekiną dėl sąžiningos konkurencijos. ...
-
Lenkijos ministras: šalis nori kuo geresnių santykių su JAV
Lenkijos užsienio reikalų ministras šeštadienį pareiškė, kad Varšuva nori palaikyti kuo geresnius ryšius su JAV, kad ir kas būtų valdžioje Vašingtone. ...
-
Xi Jinpingas atvyko valstybinio vizito į Prancūziją9
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) sekmadienį atvyko į Prancūziją valstybinio vizito pas Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), prancūzų lyderiui bandysiant paspausti savo kolegą įvairiais klausimais – nuo Ukrainos iki prekybos....
-
Tyrimas: antisemitizmo protrūkis pasaulyje – didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo19
Nuo islamistinio „Hamas“ judėjimo išpuolio prieš Izraelį spalio 7 d. ir Izraelio atsako į jį pasaulyje kilo didžiausias antisemitizmo protrūkis nuo Antrojo pasaulinio karo, rodo tyrimas. Jei tendencijos tęsis, žydai ateityje n...