Vyriausybė siūlo Seimui grįžti prie žvalgybos inspektorių idėjos

Į Seime svarstomą Žvalgybos įstatymo projektą vėl siūloma įtraukti nuostatą dėl žvalgybos inspektorių institucijos.

„Kartotinai siūlytina įstatymo projektą papildyti žvalgybos institucijų veiklos kontrolę reguliuojančiomis nuostatomis, numatančiomis Seimo skiriamų žvalgybos inspektorių institutą“, - sakoma Vyriausybės išvadoje, kurią Ministrų kabinetas patvirtino trečiadienį.

Steigti žvalgybos inspektorių institutą Vyriausybė jau siūlė pirmoje savo išvadoje, tačiau įstatymo variante, kuriam prieš vasaros atostogas po svarstymo pritarė parlamentas, tokie inspektoriai nefigūruoja.

Pagal Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą ir Vyriausybės trečiadienį palaimintą siūlymą, žvalgybos inspektorių veiklą užtikrintų Vyriausybės paskirta įstaiga. Seimas penkerių metų kadencijai, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, skirtų tris žvalgybos inspektorius, o iš jų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto teikimu - žvalgybos generalinį inspektorių.

KAM siūlymu, du kandidatus į žvalgybos inspektorius siūlytų Seimo daugumą sudarančios frakcijos, vieną kandidatą - opozicinės frakcijos.Inspektorių siūlymo ir jų skyrimo tvarka Vyriausybės posėdyje sukėlė diskusijų. Pavyzdžiui, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis sakė matantis politinės įtakos pavojų, kad vienas iš inspektorių dirbs opozicijai, kiti du - valdantiesiems.

„Tiesiog yra pasiūlymas dar šitą vietą pažiūrėti ir galbūt surasti paskyrimo būdą, kuris leistų inspektoriams išvengti tos politinės įtakos - galbūt kad po vieną inspektorių galėtų skirti Vyriausybė ir Prezidento institucija, galbūt tiesiog pakeliant kartelę Seime - ne paprastą balsų daugumą, bet, pavyzdžiui, didesnį balsų skaičių reikėtų surinkti inspektoriams, kad jie galėtų būti paskirti. Kad iš tikrųjų partijos, Seimo nariai galėtų vos ne konsensuso pagrindu skirti tokius inspektorius ir jie tada galėtų veikti kur kas objektyviau“, - žurnalistams po posėdžio kalbėjo Liberalų sąjūdžio vadovas.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė savo ruožtu pabrėžė, kad kaip tik nesant demokratinės kontrolės žvalgybą vykdančiose institucijose, ypač Valstybės saugumo departamente, palikta erdvė politikų ir verslo atstovų įtakoms.Lietuvoje yra dvi žvalgybą vykdančios institucijos - Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.Diskusijas dėl galimybės išplėsti inspektorius galinčių siūlyti institucijų ratą numatoma pratęsti Seime.

KAM parengtame dokumente numatoma, kad žvalgybos inspektoriai savo iniciatyva, taip pat prezidento, ministro pirmininko ir Seimo pirmininko paklausimu įvertintų žvalgybos institucijų veiklos ir žvalgybos pareigūnų veiksmų, jų priimtų sprendimų bei žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymų reikalavimams, tikrintų ir įvertintų žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą. Be to, inspektoriai Vyriausybės nustatyta tvarka tirtų asmenų skundus ir atsakytų į jų paklausimus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų, jų priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.

Pagal išvadoje išdėstytą siūlymą, inspektoriai vertintų žvalgybos pareigūnų turto, pajamų ir privačių interesų deklaracijas, o žvalgybos generalinis inspektorius teiktų metines savo veiklos ataskaitas Valstybės gynimo tarybai.

Prezidentės patarėjas Kęstutis Budrys savo ruožtu Vyriausybės posėdyje dėstė, kad prezidentė pasisako už žvalgybos institucijų parlamentinės kontrolės stiprinimą. Jo teigimu, inspektorių institucija turėtų veikti ne prie vykdomosios valdžios - Vyriausybės, o prie Seimo, kad parlamentas šią funkciją įgyvendintų iki galo. Jis sakė, kad kaip ekspertas mato būtinybę visas žvalgybos institucijų kontrolės funkcijas patikėti arba Vyriausybei, arba Seimui.

Kaip BNS šią savaitę sakė krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė, pirmą kartą Seime svarstant siūlymą dėl žvalgybos inspektorių pritrūko laiko diskusijoms.

„Seimas balsavo dėl pataisos ir labai daug žmonių susilaikė. Nebuvo prieš, bet susilaikė. Tuomet diskusijų metu pagrindinė abejonė buvo ne dėl to, ar reikia, ar nereikia tos institucijos, bet todėl, kad nebuvo laiko padiskutuoti šituo klausimu, pataisos buvo pateiktos praktiškai svarstymo išvakarėse. Dabar jau laiko buvo pakankamai, susirinks kolegos, kalbėsimės“, - teigė ministrė.