Dėl Norvegijoje atimtų vaikų kovojusios moterys – įbaugintos

Daug metų Norvegijos teismuose dirbanti vertėja lietuvė Neringa Ozolina, talkinusi ne vienai vaikus praradusiai lietuvių šeimai, socialinio tinklo paskyroje paskelbė visiškai atsiribojanti nuo veiklos dirbant su vaikų gerovės tarnyba "Barnevernet". Taip pat veiklą Gražinos Leščiuvienės byloje nutraukia jos advokatė.

Saugo šeimą 

Nors viešai šis įrašas nėra matomas, susiję asmenys dienraščiui perdavė, jog moteris teigia atsiribojanti nuo bet kokios veiklos, susijusios su žmogaus teisių pažeidimais Norvegijoje, o „Barnevernet“ tema jai - baigta. Taip N.Ozolina teigia nusprendusi, nes jos prioritetas yra šeima bei jos saugumas. Su žiniasklaida bendrauti Norvegijos lietuvė atsisakė, tik pataria ir visiems kitiems "mesti šią temą", nes savo valstybės, Lietuvos paramos nesulauks. 

Savo ruožtu "Respublikos" naujienų portalas pagal dienraštį "Vakaro žinios" parengtą publikaciją skelbia dar daugiau - apie pastaruoju metu neva fiziškai užpuolamus ir psichologiškai provokuojamus dėl savo vaikų kovojančius Norvegijos lietuvius siekiant juos įbauginti ir nutildyti, tačiau tai yra mūsų nepatikrinti faktai. 

Dienraščio teigimu, sūnaus negalinčios atgauti G.Leščinskienės byloje dalyvavusi advokatė Sandra Latotinaitė taip pat pasitraukia iš jos, motyvuodama tuo, kad prieš G.Leščinskienę ir ją palaikančius žmones "pradėtas susidorojimas", o ji nenorinti "būti kita". "Kauno dienai" S.Latotinaitė patvirtino, kad jos pačios prašymu jos dalyvavimas G.Leščinskienės byloje nutrauktas, patikino, kad jos žodžiai minėtoje publikacijoje yra pacituoti teisingai, o platesnių komentarų advokatė pateikti nebenori. 

N.Ozolina anksčiu yra išsakiusi daug kritikos Lietuvos valdžiai, esą jai lengviau dėl savo vaikų kovojančius tautiečius "nurašyti kaip tariamus alkoholikus" nei padėti jiems atgauti vaikus iš "Barnevernet". 

Kritikuoja ir norvegai 

Lietuvoje nuomonės dėl "Barnevernet" veiksmų pagrįstumo yra pasidalijusios: vieni mano, kad ši organizacija piktnaudžiauja savo viršenybe prieš kitas institucijas, kiti - kad patys tėvai kalti, nes neprisitaiko prie norvegiškų gyvenimo standartų, o Lietuvai reikėtų daug mokytis iš Norvegijos vaikų teisių gynimo. 

Tiesa, yra ir pačių norvegų, kurie atvirai kritikuoja savo šalies vaikų teisių apsaugos tarnybos veiklos metodus. Verta prisiminti vieną pavyzdį. Šių metų kovo mėnesį iš Norvegijos į Lietuvą atvykęs ir konferencijoje Seime dalyvavęs teisininkas Marius Reikeras teigė, kad jo šalis vaikų teises gina pažeisdama Žmogaus teisių konvenciją.

M.Reikeras pabrėžė, kad Norvegijos vaikų teisių apsaugos srityje yra tikrai gerų ir sektinų pavyzdžių, tačiau negailėjo savo tėvynės sistemai ir kritikos. Pasak žmogaus teisių srityje dirbančio teisininko, Norvegijos institucijos dažnai pažeidžia žmogaus teises. Be to, teisininkas įvardijo ir kitą jau kurį laiką atvirai aptariamą dalyką – šalies vaikų gerovės srityje figūruoja dideli pinigai, kuriuos gauna visi suinteresuoti sistemos sraigteliai nuo psichologų iki būsimų vaiko globėjų. M.Reikero teigimu, tokia situacija iš dalies susiklostė dėl to, kad norvegai galvoja, jog jų sistema yra praktiškai ideali, ir jiems nereikia jokios pagalbos iš tarptautinių žmogaus teisių institucijų. 1999 m. ratifikavusi Europos žmogaus teisių konvenciją, Norvegija ją naudoja tik kaip pagalbinį instrumentą šalia šalies teisės aktų, akcentavo norvegas. Pasak jo, dėl to vaikų bylose buvo ir rimtų diplomatinių krizių su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Čekija. Ir net kai Europos Žmogaus Teisių Teismas priima kažkokį Norvegijai nepalankų sprendimą, šalis į tai esą žiūri pro pirštus. 

Norvegijos atsakas

Norvegijos ambasados Lietuvoje atstovai  "Kauno dienai" sakė negalintys pakomentuoti informacijos apie tariamus lietuvaičių persekiojimus, kadangi nedisponuoja tokia informacija.

Padažnėjus istorijų apie lietuvių Norvegijoje prarandamus vaikus publikavimui, Norvegijos ambasada Lietuvoje susirūpino gerinti čia šalies įvaizdį, dėl ko nusamdė viešųjų ryšių agentūrą.

Ambasada taip pat viešina informaciją, susijusią su vaikų teisių apsauga Norvegijoje ir jos tikslus. Pagrindiniai išskiriami faktai bei teiginiai yra šie:

JT Vaiko teisių konvencija, kuri yra inkorporuota į Norvegijos įstatymus, teigia, kad valstybė, kurioje gyvena vaikas, privalo apsaugoti vaiką pagal tos šalies įstatymus. Vaiko apsaugos įstatymas taikomas visiems Norvegijoje gyvenantiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenimo Norvegijoje statuso ar pilietybės, įskaitant ir Norvegijos piliečius.

Norvegijos vaiko apsaugos tarnyba turi apsaugoti ir padėti labiausiai pažeidžiamiems vaikams. Vaiko apsaugos  tarnybos pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad vaikams ir jaunuoliams, gyvenantiems tokiomis sąlygomis, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir vystymuisi,  reikiamu laiku būtų suteikta reikalinga pagalba ir globa.

Vaiko apsaugos tarnyba yra nepriklausoma institucija veikianti savivaldos lygmenyje. Vaiko apsaugos tarnyba visų pirma yra pagalbos tarnyba. 2012 metais vaiko apsaugos tarnyba padėjo 53 tūkst. vaikų. 8 atvejais iš 10, tai yra savanoriška pagalba namuose, siekiant padėti šeimai geriau funkcionuoti, kad vaikas ir toliau galėtų gyventi namuose. Pagalbos veiksmų namuose pavyzdys yra patarimai ir konsultacijos, bei įvairios tėvų paramos priemonės, padedančios stiprinti tėvų globos vaidmenį.

Vaiko apsaugos tarnyba pagal įstatymą privalo įsikišti, jeigu tėvai nesugeba pakankamai gerai pasirūpinti vaiku. Kai vaikai patiria smurtą, prievartą arba yra kaip nors kitaip neprižiūrėti, valstybinės institucijos turi reaguoti ir įsikišti. Tokiais atvejais vaiko gerovės aspektas yra svarbesnis nei tėvų interesai.

Tėvų globos panaikinimas visada yra paskutinė išeitis. Tai didelė intervencija ir vaikų, ir tėvų atžvilgiu. Tėvų globos panaikinimui yra keliami griežti reikalavimai. Sprendimą dėl globos priima Apskrities socialinės rūpybos taryba. Taryba yra nepriklausoma ir nešališka. Ji priima sprendimą išsamiai apsvarsčiusi visus bylos aspektus.

Vaiko gerovės bylose, bylos šalys yra tėvai ir vaikai, kurie yra vyresni nei 15 metų. Jie turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą, būti išklausyti, kviesti liudininkus bei apskųsti Apskrities socialinės rūpybos tarybos sprendimus.

Norvegijos vaiko apsaugos tarnyba yra saistoma griežtų konfidencialumo nuostatų. Tai reiškia, kad vaiko apsaugos tarnyba negali teikti informacijos apie atskiras bylas niekam kitam, išskyrus bylos šalims. Užsienio valstybių valdžios institucijos nėra laikomos vaiko apsaugos bylų šalimi.

Vaikų gerovės bylos nesprendžiamos dvišalių susitarimu tarp valstybių pagrindu. Lietuvos ir Norvegijos institucijos bendradarbiauja šiais klausimais nacionalinės teisės ir tarptautinių susitarimų rėmuose.

Gero gyvenimo pagrindas sukuriamas vaikystėje. Siekis užtikrinti gerą pažeidžiamų vaikų vaikystę yra svarbiausia visuomenės investicija, kurios poveikis trunka iš kartos į kartą. Norvegijos vyriausybės prioritetas yra užtikrinti, kad visi vaikai ir jaunuoliai Norvegijoje gyventų saugiai ir gerai.

N. Ozolinos pasisakymas "Facebook" paskyroje:

"Atsakingai pareiškiu, kad nuo šiol aš atsiriboju nuo bet kokios veiklos susijusios su žmogaus teisių pažeidimais Norvegijoje. Tema „barnevernet“ – man uždaryta. Aš nekomentuosiu aplinkybių, nulėmusių mano sprendimą. Patikėkite, tai labiau nei rimta. Nes supratau, kad mano gyvenimas nepriklauso vien tik man. Aš turiu didelę mylinčią šeimą, kurios gerovė ir saugumas yra man pats didžiausias prioritetas. Aš turiu gausybę man brangių žmonių, gyvenančių tiek Lietuvoje , tiek Norvegijoje, ir aš nenoriu rizikuoti jų gyvenimais. Nenoriu užuojautos, neieškau supratimo. Ir net nenoriu Jūsų visų bauginti. Noriu draugiškai patarti – meskite šią temą. Kad ir kaip širdis plyštų dėl kitų žmonių skausmo – supraskite, kad jūs rizikuojate savo artimaisiais. Kad šioje kovoje jūs liekate vieni, be savo valstybės paramos, ir kažkuria prasme, pastūmėti už įstatymo ribų. Patariu, nes nepaisant visko, jūs visi man taip pat tapote labai brangūs ir artimi, ir man rūpite. Myliu. Apkabinu. Sėkmės. (p.s. dar niekada taip ilgai nerašiau kelių sakinukų..)"