- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas svarstys siūlymą pripažinti Lietuvos naująją apaštalų bažnyčią.
Ketvirtadienį po pateikimo 23 Seimo nariams balsavus už, dviem - prieš, 19 susilaikius pritarta tokiam nutarimo projektui. Toliau jį svarstys Seimo Žmogaus teisių komitetas.
Netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Šį pripažinimą suteikti gali Seimas.
Teisingumo ministerija dar 2003 metais yra pateikusi išvadą, kad Naujosios apaštalų bažnyčios bendruomenės teisėtai veikia Lietuvoje nuo XX amžiaus pradžios ir iš dalies atitinka reikalavimus dėl pripažinimo. Bažnyčios veikla buvo nutrūkusi sovietų okupacijos metais, ir atnaujinta Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę.
Teisingumo ministerijos išvadoje teigiama, kad bendruomenės neskaitlingos (per 2011 metų gyventojų surašymą šiai bendruomenei save priskyrė 422 gyventojai, nors pati bendruomenė tvirtina turinti kelis tūkstančius pasekėjų), tačiau nėra kontroversiškos, neturi įtempto santykio su visuomene.
Naujoji apaštalų bažnyčia yra krikščioniška Bažnyčia, besilaikanti istorinės krikščionybės doktrinų, tačiau ypatingą vietą suteikianti apaštalams, per kuriuos atleidžiamos nuodėmės pamaldose, teikiami sakramentai. Šios religinės bendruomenės ištakos - XIX amžiaus viduryje Anglijoje prasidėjęs irvingistų judėjimas, vadintas „Katališkiška apaštališka bažnyčia“.
Lietuvoje tradicinės religinės bendruomenės yra lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
Valstybė dar yra pripažinusi dvi religines bendruomenes kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį: Lietuvos evangelikus baptistus ir Septintosios dienos adventistus. Pripažinimo šiuo metu taip pat siekia Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga (sekmininkai).
Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos.
Tradicinės religinės bendruomenės mūsų šalyje gauna valstybės paramą, į ją gali pretenduoti ir valstybės pripažintos religinės bendruomenės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės5
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną5
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks4
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną6
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...