- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas paskelbė 2026 metus Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais.
Tokį nutarimą, už balsavus 86, niekam nebuvus prieš, 13 susilaikius parlamentarai priėmė ketvirtadienį, vertindami jo reikšmingą indėlį į Lietuvos mokslo raidą, švietimo ir dvasinės kultūros puoselėjimą bei jo palikimą dabarties ir ateities kartoms.
„Motiejus Kazimieras Valančius – viena svarbiausių XIX a. Vidurio Lietuvos religinio, kultūrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo asmenybių: Žemaičių vyskupas, švietėjas, blaivybės sąjūdžio pradininkas ir puoselėtojas, knygnešystės organizatorius, Tautos žadintojas, istorikas, politikas, rašytojas, savo veikla ir kūryba padėjęs pamatus tautinei savimonei ugdyti“, – sakoma nutarime.
Jis inicijuotas siekiant pažymėti vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus gimimo 225-ąsias metines.
2026 m. vasario 28 d. bus minimos Žemaičių vyskupo, švietėjo, rašytojo, istoriko, blaivybės sąjūdžio organizatoriaus Motiejaus Kazimiero Valančiaus gimimo 225-osios metinės.
Seimas pasiūlė Vyriausybei iki 2024 m. spalio 1 d. parengti ir patvirtinti Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metų programą. Taip pat prašoma 2025 metų ir 2026 metų valstybės biudžetuose numatyti lėšų jai įgyvendinti.
Jau aišku, kokias istorines datas ir asmenybes pagerbsime 2022 m.
2022 metai paskelbti Lietuvos Valstybės Konstitucijos, Lietuvos universitetų, Jaunimo, Krepšinio, Gyvūnų gerovės, „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos“, Sūduvos, Savanorystės metais.
2022 metai taip pat bus Romo Kalantos, Ievos Simonaitytės, Pranciškaus Skorinos, Jono Meko, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais.
Tai nutarė Seimas, ketvirtadienį priėmęs rekordinį skaičių – net 13 nutarimų projektų, kuriais siekiama paminėti 2022 metų svarbias istorines sukaktis, nusipelniusias asmenybes.
Beje, dar pernai gruodžio 23 d. Seimas, skatindamas Lietuvos visuomenę domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra, 2022-uosius paskelbė Lietuvos karaimų metais.
ELTA primena, kokias istorines sukaktis minėsime 2022 metais.
2022 metais sukanka 50 metų nuo R. Kalantos žūties, 125 metai, kai gimė rašytoja I. Simonaitytė, 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“, Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė, 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas Jonas Mekas.
2022 metais sukanka 100 metų, kai 1922 metais buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstitucija.
1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba ir kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje.
2022 m. bus minimos Lietuvos jaunimui svarbios sukaktys: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos trisdešimtmečio ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos penkiasdešimtmečio įsteigimo jubiliejai.
2022 metais sukaks 100 metų Lietuvos krepšiniui, prasidėjusiam 1922 m. vykusiomis pirmosiomis varžybomis bei tais pačiais metais surengtomis Lietuvos moterų krepšinio pirmenybėmis.
2022 metais „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika“, pradėta leisti 1972 metų kovo 19 dieną, minės 50-ies metų jubiliejų.
1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos, o 2022 m. bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600-metis.
2022 metais sukanka 625 metai nuo didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
2022 m. balandžio 9 d. sukanka 100 metų, kai gimė politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis atkurtos Arkikatedros bazilikos klebonas, žinomas visuomenės veikėjas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.
ELTA primena, kad Seimas yra paskelbęs 2021 metus Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado, Lietuvos totorių istorijos ir kultūros bei Archyvų metais.
2021-uosius Seimas skyrė pagerbti Lietuvai nusipelniusias istorines asmenybes.
2021-ieji metai yra Lietuvos ir Lenkijos karo vado Jono Karolio Chodkevičiaus, partizano Juozo Lukšos-Daumanto, kardinolo Vincento Sladkevičiaus, skulptoriaus Juozo Zikaro, poeto Vytauto Mačernio, mokslininkų Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos ir Marijos Gimbutienės metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspūdingas reginys: danguje pasirodė magiška Šiaurės pašvaistė1
Lietuviai vėlų penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingo reginio vaizdais – dangaus skliautą nušvietė Šiaurės pašvaistė. ...
-
Per pratybas „Perkūno griausmas“ išryškėjo keistini teisės aktai, sako V. Rupšys5
Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant...
-
L. Kasčiūnas: gerinant karinį mobilumą, reikia kalbėti apie Lazdijų kelio modernizaciją1
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti k...
-
G. Landsbergis britų televizijai: V. Putinas blefuoja apie branduolinio ginklo panaudojimą
„Raudonas linijas reikia brėžti ne Vakarams, bet Vladimirui Putinui“, – sako Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per BBC pokalbių laidą „Hard Talk“. ...
-
G. Nausėda paskyrė keturis LRT tarybos narius9
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paskyrė keturis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius, du iš jų tęs darbą antrą šešerių metų kadenciją. ...
-
Atlikus vidinį Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus auditą, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą
Kilus įtarimams dėl galimų pažeidimų Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) vykdomoje veikloje, bendrovė atliko vidaus auditą, po kurio kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). STT patvirtina, kad atsižvelgus į pateiktą informa...
-
Darbą pradeda Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius M. Kairys7
Teisingumo ministerijoje Vilniuje penktadienį prisiekė naujasis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys, šiose pareigose pakeitęs kadenciją baigusį Virginijų Kulikauską. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą posėdžiavo Rusijos agresijai skirto tribunolo darbo grupė5
Lietuvoje penktadienį pirmą kartą posėdžiavo Specialaus Tribunolo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą steigimui skirta darbo grupė. ...
-
Kelionė prie kapo – su netikėtomis kliūtimis
Artimųjų kapus nusprendusi aplankyti protezo dėka judanti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – ją gabenęs automobilis negalėjo įvažiuoti į Joniškės kapines. Paaiškėjo, kad tokia tvarka, kai mašinomis tam tikromis di...
-
V. Rupšys: Vokietija dislokuos brigadą Lietuvoje, kai tik būsime pasirengę8
Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai raginant greičiau dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tai įvyks „kai tik mes būsime pasirengę“. ...