- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
S. Cichanouskaja: režimui nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks ir...
-
S. Cichanouskaja: režimui nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks ir...
-
S. Cichanouskaja: režimui nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks ir...
-
S. Cichanouskaja: režimui nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks ir...
-
S. Cichanouskaja: režimui nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks ir...
-
S. Cichanouskaja: režimui nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks ir...
-
S. Cichanouskaja: režimui nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks ir...
-
S. Cichanouskaja: režimui nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks ir...
-
S. Cichanouskaja: režimui nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks ir...
-
S. Cichanouskaja: režimui nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks ir...
-
S. Cichanouskaja: režimui nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks ir...
Režimui prieš 30 metų nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks to padaryti dabar ir Baltarusijoje, sako demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Atsiimdama Baltarusijos demokratinei opozicijai šiemet skirtą Laisvės premiją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Vilniuje ji prisiminė po sovietų tankais žuvusią Loretą Asanavičiūtę.
„Prieš 30 metų šią dieną prie Vilniaus televizijos bokšto atėjo jauna moteris. Kartu su tūkstančiais kitų lietuvių ji atėjo taikiai ginti savo šalies laisvės. Po kelių valandų ją mirtinai sutraiškė sovietų tankas. Jos, kaip ir kitų 13 didvyrių, vardas Lietuvoje niekada nebus užmirštas“, – sakė S. Cichanouskaja.
Anot jos, kaip ir L. Asanavičiūtė, į gatves šiais metais dėl savo šalies ateities išėjo ir baltarusiai.
„Ir, deja, kaip ir Loreta, kai kurie iš jų dėl šio taikaus troškimo buvo nužudyti. Kodėl prieš 30 metų drąsūs lietuviai paaukojo savo gyvybes? Ir kodėl dabar milijonai baltarusių rizikuoja savosiomis? Priežastis paprasta – jie išdrįso siekti laisvės“, – kalbėjo Baltarusijos opozicijos lyderė.
„Režimas gali manyti, kad traiškydamas mus savo represinėmis priemonėmis gali palaužti mūsų laisvės ir orumo dvasią. To neįvyko Lietuvoje, neįvyks ir Baltarusijoje. Kelio atgal nėra. Bet mes ir toliau turime kovoti“, – pažymėjo S. Cichanouskaja.
Režimas gali manyti, kad traiškydamas mus savo represinėmis priemonėmis gali palaužti mūsų laisvės ir orumo dvasią. To neįvyko Lietuvoje, neįvyks ir Baltarusijoje. Kelio atgal nėra.
Ji taip pat dėkojo Lietuvai už paramą laisvės kovoje.
„Svarbu žinoti, kad kovodami už demokratiją nesame vieni. Šimtmečiais jautėme kaimynės Lietuvos petį. Tačiau šiandien esame dėkingi už jos paramą kaip niekada anksčiau, nes tikrą draugą pažinsi nelaimėje. Ir šiandien visų baltarusių vardu norėčiau jums už tai padėkoti“, – kalbėjo Baltarusijos atstovė.
„Dziakui (balt. – dėkui) – dėkoju visiems Lietuvos piliečiams už jūsų neįprastą solidarumą su mumis. Visi baltarusiai prisimena tą gražų susirinkusiųjų vaizdą per 31-ąjį Baltijos kelio jubiliejų draugystės grandinėje nuo Vilniaus iki sienos su Baltarusija. Jūs įkvepiate ir suteikiate mums vilties“, – dėkojo S. Cichanouskaja.
Dėkodama už jai skirtą Laisvės premiją ji pažymėjo, kad premija priklauso „visiems su smurtu ir įstatymų nepaisymu taikiai kovojantiems baltarusiams“.
„Ši premija ne tik didelė garbė, bet ir priminimas mums visiems, kad turime išlikti susitelkę ir vieningi. Mes laimėsime“, – teigė Baltarusijos opozicijos lyderė.
Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė tvirtino, kad ši premija skirta kiekvienam baltarusiui, „kuris mitinguose, protesto akcijose, eisenose, gyvosiose grandinėse gatvėse, įmonių streikuose aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė permainų troškimą“.
„Laisvės premija skirta politiniams kaliniams – Aliaksandro Lukašenkos režimo sužalotiems ar nužudytiems protestuotojams. Ji skirta mamoms, moterims, kurių mylimieji kalėjimuose, o jos, tęsdamos kovą, savo širdį ir meilę dalina pusiau – vaikams ir Baltarusijai“, – teigė P. Kuzmickienė.
Ji pabrėžė, kad lietuvių ir baltarusių laisvės siekiai neatskiriami jau ne vieną šimtmetį.
„Esame kartu su baltarusiais, nes puikiai žinome tikrąją laisvės kainą ir kaip svarbu sulaukti paramos iš tarptautinės bendruomenės, ypač kai atsiranda siūlančių patylėti, nepastebėti ar užsimerkti vardan riebesnio sviesto“, – sakė parlamentarė.
Lietuva trečiadienį mini Laisvės gynėjų dieną, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Kasmet vykdavęs iškilmingas parlamento posėdis šiemet perkeltas į virtualią erdvę. Iš anksto įrašytos kalbos ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija transliuojami internetu ir per LRT.
Per minėjimą S. Cichanouskajai įteikta Laisvės premija, skirta Baltarusijos demokratinei opozicijai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje svarstoma įrengti atminimo lentas V. Noreikai, Lietuvos narystės ES 20-mečiui
Vilniuje ketinama įrengti atminimo lentas garsiam operos solistui, buvusiam teatro vadovui Virgilijui Noreikai, taip pat Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmečiui. ...
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Naujasis Kalėjimų tarnybos vadovas: esminis tikslas – kad nuteistieji pas mus negrįžtų16
Teisingumo ministerijoje penktadienį priesaiką davęs ir penkerių metų kadenciją pradėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktorius Mindaugas Kairys teigia, kad pernai reformuota kalėjimų sistema žengė į naują istorinį etapą, kuris bus tęs...
-
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį parašę gyventojai3
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį šeštadienį parašę suaugusieji, apdovanotos ir kartą suklydusi raštingiausia moksleivė bei užsienio lietuvė. ...
-
Per rinkimus – stipresnės policijos pajėgos4
Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams ir referendumui, policija stiprina pasirengimą – žada atidžiau stebėti viešąją erdvę, rinkimų dieną budės ir gausesnės uniformuotų bei neuniformuotų pareigūnų pajėgos. ...
-
Seime apdovanoti Demokratijos žinių konkurso nugalėtojai4
Šeštadienį Seimo rūmuose Vilniuje vykusį Demokratijos žinių konkursą laimėjo Kauno Jono Jablonskio gimnazijos gimnazistas Rokas Andriušis. ...
-
Įspūdingas reginys: danguje pasirodė magiška Šiaurės pašvaistė9
Lietuviai vėlų penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingo reginio vaizdais – dangaus skliautą nušvietė Šiaurės pašvaistė. ...
-
Per pratybas „Perkūno griausmas“ išryškėjo keistini teisės aktai, sako V. Rupšys10
Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant...
-
Š. Narbutas: ne aš šioje istorijoje buvau svarbiausias45
Ketverius metus teisėsaugos tryptas verslininkas, visuomenininkas Šarūnas Narbutas galutinai išteisintas. „Neišprotėjau, nepalūžau, nors spaudimas buvo daromas didžiulis“, – sako jis. ...
-
L. Kasčiūnas: gerinant karinį mobilumą, reikia kalbėti apie Lazdijų kelio modernizaciją7
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti k...