Rabinas Lietuvos politikams priminė pažadus

Vilniuje viešintis Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktorius rabinas Andrew Bakeris bando iš mirties taško judinti žydų turto grąžinimo klausimą.

Lanko būsimą valdžią?

Vakar su keliais Lietuvos politikais susitikęs A.Bakeris domėjosi, kaip jie vertina Vyriausybės parengtą įstatymo projektą ir kokias mato galimybes jį priimti Seime.
"Tikiuosi, kad Vyriausybė pagaliau įstatymo projektą pateiks Seimui, o šis jį priims", – vakar po susitikimo su Seimo vicepirmininku, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiu Andriumi Kubiliumi BNS sakė A.Bakeris.

Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų departamento direktorius vakar susitiko ir su pirmuoju Seimo vicepirmininku liberalcentristu Algiu Čapliku.

Beje, su dabartiniu Vyriausybės vadovu socialdemokratų partijos pirmininku Gediminu Kirkilu A.Bakeris susitikti neketina.

A.Kubilius irgi pažadėjo

Svečias A.Kubiliui įteikė savo parengtą pažymą, pavadintą "Lietuvos pažadai". Keliuose lapuose buvo surinkti aukščiausių Lietuvos vadovų viešai duoti pažadai spręsti žydų turto grąžinimo klausimą. Pirmasis įrašas datuotas 2002 m.

"Vyriausybė stumdo (žydų turto grąžinimo klausimą, – red. past.) kaip karštą bulvę, nei praryja, nei išspjauna", – vartydamas Lietuvos pažadų sąrašą sakė A.Kubilius, pretenduojąs tapti naujuoju premjeru.

Anot jo, A.Bakeris domėjosi, ar Seimas pritartų Vyriausybės parengtam projektui, jei dokumentas pagaliau atkeliautų į parlamentą. "Sakiau, kad nematau didelės bėdos, jog tai reikia spręsti. Kitos Europos šalys šį klausimą yra išsprendusios, – tvirtino konservatorius. – Kiek man sako, tai nėra mūsų ekonomiką žlugdanti problema. Kalbama apie 100 ar 200 mln. litų per dešimt ar penkiolika metų."

Tačiau A.Kubilius susitikime užsiminė svečiui, kad kai kurie Lietuvos žydų bendruomenės nariai kritikuoja Vyriausybės parengtą projektą. "Jie sako, kad ten ne visai tinkamai kuriamas fondas, kuris valdytų pinigus, kad jame neatstovaujama organizacijoms, kurios realiai turėtų būti paveldėtojos", – savo abejones perpasakojo Lietuvos politikas.

Perduos tik fondui

Teisingumo ministerijos parengtame Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pakeitimo projekte rašoma, kad "žydų religinių bendruomenių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perėmėju pripažįstamas ir nuosavybės teisės pagal šį įstatymą atkuriamos Lietuvos žydų bendruomenės, Lietuvos žydų religinės bendrijos ir Pasaulio žydų restitucijos organizacijos įsteigtai viešajai įstaigai Lietuvos žydų paveldo fondui".

Pagal šį projektą išlikęs žydų religinių bendruomenių nekilnojamasis turtas fondui būtų grąžinamas tokia pačia tvarka kaip ir religinėms bendrijoms, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

"Išlikęs žydų religinių bendruomenių nekilnojamasis turtas, perduotas fondui, ir kompensacijos už išlikusį žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą turi būti naudojami Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams, išskyrus lėšas, kurios bus skiriamos holokausto aukoms", – teigiama projekte.
Premjero padėjėjas Vilius Kavaliauskas BNS sakė, kad galvojama ir apie paprastesnį būdą šiam klausimui spręsti. Svarstomas sumanymas parengti specialų įstatymą, pagal kurį būtų paprasčiau pervesti kompensaciją už žydams priklausiusį turtą.
"Nenorime veltis į ginčus dėl pavienių objektų ir leisti užsidirbti advokatams", – sakė V.Kavaliauskas.