- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Latvijoje ir Estijoje tokio didelio nusiteikimo prieš visą politiką, kaip Lietuvoje, nėra, sako politologė Ainė Ramonaitė. Naujausio tyrimo atskleidžiamą menką jaunimo politinį aktyvumą ji aiškina ir tuo, kad jaunimas beveik nevartoja žiniasklaidos, ir problemomis švietimo sistemoje.
Tuo metu politologas Lauras Bielinis teigia, kad trūksta ir politinių idėjų, kurios uždegtų jaunimą.
Europos socialinio tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunuolių (14–20 metų) visiškai nesidomi politika. Pagal šį rodiklį esame kone paskutiniai Europoje. Teigiama, kad Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse dėl susiklosčiusių istorinių ir politinių aplinkybių politinė kultūra yra labai silpna.
Kaip LRT.lt teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, dėl menko jaunimo politinio aktyvumo per daug išgyventi esą nereikia, o praktiškai masinis nesidomėjimas politika reiškia, kad politiniai procesai ir politikų veiksmai jaunimui nėra priimtini ir jaunimas kritiškai žvelgia į tai, ką daro politikai.
„Manau, kita priežastis sietina su tuo, kas buvo prieš 15–25 metus. Tuomet jaunimas politikoje matė labai aiškią perspektyvą – ne sau, o savo bendruomenei, valstybei, tautai. Tai buvo labai aiški idėja, kuri politiką vedė į priekį. Šiandien politinių idėjų, kurios uždegtų jaunimą, praktiškai nėra. Politikai šiandien užsiimta rutinine veikla, kuri labai svarbi, bet jaunimui nėra įdomi. Ta rutininė veikla – ūkis, įstatymų tobulinimas. Bendros uždegančios idėjos šiandien nematome“, – portalui LRT.lt kalbėjo politologas.
Kaip sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologė A. Ramonaitė, jaunimo aktyvumas Vakarų Europoje taip pat gerokai mažesnis nei vyresnių žmonių, tačiau Lietuvoje jis esą išskirtinai žemas.
„Galime kelti keletą hipotezių. Galbūt yra problemų su švietimo sistema, nes iš tiesų pilietinis ugdymas kaip dalykas mokykloje yra visiškai nuvertintas, o mokiniai negauna tų bazinių žinių, kurios vėliau jiems leistų susigaudyti politiniame pasaulyje. Mūsų pilietinio ugdymo pamokos yra abstraktaus lygio – apie patriotizmą, demokratiją... Mokykloje vengiama bet kokių politinių temų.
Jauni žmonės visiškai nesusigaudo Lietuvos partinėje sistemoje, kartais net absoliučiai nežino, kad yra Socialdemokratų partija ar Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Tuo metu vyresni žmonės pamena partinės sistemos formavimosi pradžią, jiems yra viskas aišku, kas su kuo ir dėl ko konfliktuoja“, – priežastis vardijo A. Ramonaitė.
Be to, pasak politologės, jaunimas Lietuvoje labai mažai vartoja arba visai nevartoja nacionalinės žiniasklaidos – nežiūri televizijos, neskaito netgi pagrindinių laikraščių ir naujienų portalų. „Pagrindinis informacijos šaltinis tuomet yra socialiniai tinklai, „Facebook“, ir tuomet jie atsiduria tam tikroje savo bendraamžių grupėje, kurioje politika nesidomima. Dėl to jokia politinė žinutė jų apskritai nepasiekia. Elektroninė erdvė leidžia matyti tik tai, kas tau patinka, ir atriboja nuo kitų žinių“, – sakė TSPMI dėstytoja.
Jos žodžiais, bendras neigiamas nusivylimas viskuo, kas susiję su politika, esą taip pat turi poveikį. „Jei pažiūrėtume visų gyventojų domėjimosi politika dinamika Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, mūsų šalyje ta dinamika išskirtinė tuo, kad po Sąjūdžio matyti aiškus domėjimosi politika nuosmukis. Žmonės demonstratyviai sako, kad nesidomi, nes tai jiems yra kažkas nepriimtino; jie pyksta ant politikų ir tai demonstruoja. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje nėra tokio didelio nusiteikimo prieš visą politiką. Tai veikia ir jaunąją kartą, yra susidaręs mitas, kad politika neįdomi, bjauri, nemaloni ir kad nėra ko ja domėtis. Bet tai prie nieko gero nepriveda, nes politika mus veikia“, – aiškino A. Ramonaitė.
Kaip teigė politologė, jei žmogus nesidomi politika, juo lengva manipuliuoti. „Kai žmogus nesidomi politika ir nieko nežino, bet ateina balsuoti, jo balsą gali nulemti atsitiktiniai dalykai ar sąmoningos kažkokių jėgų pastangos tokius nesiorientuojančius jaunus žmones patraukti į savo pusę. Tai rizikingas dalykas ir geopolitine prasme“, – pabrėžė A. Ramonaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų7
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni1
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užp...
-
Prokuratūra: R. Žemaitaitis viešai tyčiojosi ir niekino žydų tautybės asmenis10
Prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. ...
-
I. Vėgėlė apskundė VRK išvadą dėl rinkėjų papirkinėjimo: norėjau daugiau šypsenų moterų veiduose1
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus. ...
-
G. Nausėdą siekianti pakeisti I. Šimonytė žada nesivaikyti populizmo: žinau, ką galiu pasiūlyti22
Antrą kartą laimę prezidento rinkimuose bandanti premjerė Ingrida Šimonytė žada „nesivaikyti pigaus populizmo“, o užsienio politikos sėkmę matuoti ne nuotraukomis, bet pasiektais nedviprasmiškais susitarimais. Konservatorių ...
-
V. Bakas kreipėsi į VSD ir VTEK: siekia išsiaiškinti, ar D. Šakalienė nenuslėpė vyro darbovietės6
Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) vykdant tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos, jos pirmininkas Vytautas Bakas nori išsiaiškinti, ar EPK narė Dovilė Šakalienė nenuslėpė dalies informacijos...
-
D. Grybauskaitė apie Ukrainoje besitęsiantį karą: tai didele dalimi yra Vakarų kaltė
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentuoja, kad tai, jog Ukrainoje jau trečius metus tęsiasi Rusijos sukeltas karas, didele dalimi yra Vakarų kaltė. ...
-
Grupė parlamentarų registravo pataisas, reikalingas komendantūrų sistemos veikimui3
Grupė parlamentarų penktadienį registravo teisės aktų pataisas, reikalingas atnaujintos komendantūrų sistemos veikimui. ...
-
D. Grybauskaitė nekomentuoja prezidento rinkimų kampanijos: linkiu priimti tinkamus sprendimus3
Artėjant šalies vadovo rinkimams, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina nekomentuojanti vykstančios kampanijos ir nesikišanti į rinkiminius procesus. Visgi, ji linki piliečiams priimti tinkamus sprendimus. ...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...