- Jonė Kučinskaitė, LRT Radijo laida „Dešimt balų“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš egzaminus ir žinių patikrinimus labai daug tėvų jaudinasi labiau negu jų vaikai ir akcentuoja: tu pasiruošk, pasižiūrėk, kaip tai svarbu, LRT RADIJUI sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė Roza Joffė. „Kai kurie tėvai galvoja, kad bus gėda papasakoti aplinkiniams, jog vaikas prastai išlaikė testą. Tad pirmas žvilgsnis turėtų būti į vaiko, kuris laiko egzaminą ir stresuoja, aplinką, nes labai dažnai streso šaltinis būna ne pats įvykis, ne pati situacija, o aplinkinių reakcija“, – tikina psichologė.
– Psichologai neretai sako, kad stresas nėra vien blogis, nes jis mus mobilizuoja. Tačiau artėja patikrinimo testai bei egzaminai ir retas moksleivis su tuo sutiktų.
– Tyrimai rodo, kad nedidelis stresas iš tiesų mobilizuoja: pagerėja mūsų kognityvinės funkcijos (atmintis, mąstymas, suvokimas), kas ypač aktualu ir ruošiantis egzaminams bei testams. Tačiau mūsų psichiniai ir fiziniai resursai nėra neišsenkantys, o dažna šiuolaikinio žmogaus bėda ta, kad jam stresas tampa tarsi kasdienybe ar mados klausimu. Taigi, kai kalbame apie mokinius, studentus, net jų tėvelius ir visą aplinką, pirmiausia reikia pasižiūrėti, kiek stresas trunka: ar jis yra tiesiog prieš egzaminą (kas yra normalus procesas), ar trunka visus 12 metų mokykloje, paskui dar ir studijuojant, o galbūt ir visą gyvenimą. O pagrindinis klausimas – ką mes darome: ar problemas sprendžiame konstruktyviai, ar destruktyviai.
– Kas yra konstruktyvus ir destruktyvus sprendimas?
– Jei išgyvename stresą ir jaučiame, kad tapome irzlūs, nervingi, darosi nemiela gyventi, galbūt dažniau pykstamės su aplinkiniais, asmeniškiau reaguojame į kažkokį žodį, tai yra ženklas, kad mes arba nesprendžiame ir nieko nedarome su stresu, arba sprendžiame destruktyviai. Destruktyvus sprendimas yra toks, kai nieko nedarome arba bėgame nuo streso arba kai leidžiame pasijusti kažkokioms negatyvioms pasekmėms. Konstruktyvus sprendimas būna tada, kai mes problemą išsprendžiame be ilgalaikių negatyvių pasekmių ir randame būdą, kaip susigrąžinti resursus, pailsėti, atsigauti, neleidžiame stresui gadinti mūsų kasdienio gyvenimo kokybės.
– Standartizuoti testai bent jau pradinukams ir progimnazistams nieko nelemia. Tačiau stresuoja ir tėvai, ir vaikai.
– Iš tiesų labai daug tėvų jaudinasi labiau negu jų vaikai ir akcentuoja: tu pasiruošk, pasižiūrėk, kaip tai svarbu. Kodėl taip yra? Galbūt kai kurie tėvai galvoja, kad jiems bus gėda papasakoti aplinkiniams, jog vaikas prastai išlaikė testą. Tad, manau, pirmas žvilgsnis turėtų būti į vaiko, kuris laiko egzaminą ir stresuoja, aplinką, nes labai dažnai streso šaltinis būna ne pats įvykis, ne pati situacija, o aplinkinių reakcija: ar jie skatina tave stresuoti, ar labai didelį akcentą tam skiria, ar labai daug apskritai akcentuoja, primena ir pan.
Kai testas ar patikrinimas nieko nelemia, nereikėtų apie jį tiek daug kalbėti. Tai gali būti natūraliai išlaikytas testas, ir tiek. Nebūtina apie tai nuolat priminti, akcentuoti. O svarbiausia, vaikas neturi jausti, kad dovanas, pagyrimus ar meilę iš aplinkinių gauna tik tada, kai parodo gerus rezultatus, nes tada pasąmonėje fiksuojasi, kad, norint būti mylima, reikia kuo daugiau stengtis ir parodyti kažkokį gerą rezultatą. Tai sukelia įtampą, todėl vaikas dar labiau stresuoja.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Reitingų“ redaktorius: išlaidos mokiniui kai kuriose mokyklose skiriasi ir penkis kartus
Išlaidos vienam mokiniui skirtingose Lietuvos savivaldybių mokyklose skiriasi ir penkis kartus, sako „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. ...
-
V. Benkunskas apie komendanto valandą: buvo sukelta panika15
Sostinės meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad gyventojai apie trečiadienio naktį Vilniuje vykusias komendanto valandos įvedimo pratybas galėjo būti informuoti geriau. ...
-
L. Kasčiūnas: per savaitę į komendantūras užsiregistravo apie 2,8 tūkst. piliečių3
Per savaitę į karo komendantūras taikos metu užsiregistravo maždaug 2,8 tūkst. piliečių, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Užmojis: į kariuomenę – sulaukus vos 16 metų29
Toks siūlymas skinasi kelią Seime. Tiek valdantieji, tiek opozicija palaiko, kad į šauktinių sąrašus moksleiviai patektų jau būdami dešimtoje klasėje. Negana to, ir universiteto ar kolegijos slenksčio jaunuoliai negalėtų peržen...
-
Migracija pasaulyje didėja ir dėl klimato kaitos3
Lietuvai reikia nusiteikti naujiems gyventojams iš svetur. Dėl klimato kaitos mūsų kraštas taps vis patrauklesnis svetimšaliams. Dabar pasaulyje migrantų yra 281 mln., iš jų 28 mln. – vaikai. Apie tai, kur yra didžiausia...
-
V. Rupšys džiaugiasi įveiktu komendanto valandos išbandymu: pirmas blynas nėra prisvilęs1
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tikina, kad antradienio naktį pratybų metu išbandyta komendanto valanda buvo sėkminga. ...
-
Vyriausybė – už įpareigojimą kasmet tikrinti dirbančių su vaikais teistumą
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti darbdavius kasmet tikrinti, ar su vaikais dirbantieji nėra teisti už seksualinius nusikaltimus, o to nepadarius – skirti baudas. ...
-
D. Nausėdienė jungiasi prie O. Zelenskos kampanijos: sieks didinti psichinės sveikatos informuotumą12
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė jungiasi prie tarptautinės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos inicijuotos kampanijos, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie psichinę sveikatą. ...
-
Karo ekspertas: branduolinės pratybos Baltarusijoje gali būti susijusios su Lietuva
Karo ekspertas Oleksandras Musijenka per televizijos maratoną pakomentavo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą apie branduolines pratybas Baltarusijoje, praneša UNIAN. ...
-
Kritikuoja švietimo reformas: malkų priskaldyta tiek, kad ministro paieškos užsitęsė1
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuotas reformas švietimo srityje. Pasak jo, toks „reformų vajus“ daro žalą, o norin...