Miškininkų tikslas – stabdyti reformos buldozerį

Reformos grėsmė

Raudondvario dvare susirinko 42 šalyje veikiančių miškų urėdijų atstovai. Lietuvos miškininkų sąjunga tikisi, kad toks masinis miškininkų suvažiavimas padės atkreipti dėmesį į planuojamas valstybinio miškų ūkio sektoriaus pertvarkas.

Praėjusį mėnesį Aplinkos ministras Kęstutis Navickas paragino teikti konstruktyvius pasiūlymus, kurie vestų efektyvesnio ir skaidresnio valstybės turto ir gamtos išteklių valdymo link. Miškų ūkio reforma siekiama mažinti išplėstą administracinį aparatą, sujungti atskirus juridinius vienetus. Kitaip tariant, ruošiamasi panaikinti 42 urėdijas ir Lietuvos miškus patikėti vienai valstybinei įstaigai.

Urėdai įžvelgia didelę grėsmę, jei bus įgyvendintos tokios miškų sektoriaus pertvarkos. Į suvažiavimą susirinkę miškininkai tvirtino, kad viena įstaiga nebus pajėgi tinkamai prižiūrėti Lietuvos miškų, daug žmonių neteks darbo, o ir ekonominės naudos Aplinkos ministerija nesugeba pagrįsti.

"Kai dabar buldozeriu stumiama reforma, mes matome grėsmę visur – bus atleista ne tik daug žmonių, bet ir sužlugdyta prekyba mediena, nes būtų skelbiamas tik vienas konkursas visiems miškų ūkio darbams – nuo sodinimo iki kirtimo. Tuomet smulkieji rangovai, kurių daug regionuose, būtų nepajėgūs dalyvauti viename respublikiniame konkurse, o tai lemtų darbų praradimą ir emigraciją", – kalbėjo Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius.

Taupymas atleidžiant?

E.Bartkevičius tikino, kad abejonių kelia ir tai, jog ministerija nepateikė aiškaus plano, kaip viena įmonė pasiteisins ekonomiškai, dėl to kyla įtarimų, kad taupymas bus tik atleistų žmonių sąskaita. Jam pritarė ir kiti miškininkai. Išreikštos net baimės, jog miškai po tokios reformos gali tapti privačių interesų įrankiu.

Čia tas pats, jei namą statytum be pamatų, o miške padaryti procesai ne taip greitai atsinaujina.

"Mus piktina, kad nėra tariamasi, o tik demonstruojama politinė valia, nėra galutinio supratimo, kaip toliau bus. Kai nėra ekonominio pagrindimo, tai reforma vykdoma tik dėl reformos, nes ir šiuo metu sistema veikia gana efektyviai. Čia tas pats, jei namą statytum be pamatų, o miške padaryti procesai ne taip greitai atsinaujina", – nuomonę išsakė Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis.

"Labai svarbu tai, kad kuriamos vienos valstybinius miškus valdančios įmonės valdymas būtų depolitizuotas. Ministrą deleguoja politinė partija, įmonės valdyba pavaldi ministrui, ji skiria įmonės vadovą, tad į vienos politinės partijos, kuri gali tapti verslo grupuočių įrankiu, rankas atiduodamas Lietuvos nacionalinis turtas – valstybės valdomi miškai, – pasisakė Kauno urėdas Saulius Lazauskas. – Kas yra tikrasis valstybinių miškų valdymo reformų užsakovas? Štai kur klausimas, į kurį turėtų būti atsakyta. Mums kyla įtarimų, kad reformos organizatoriai gali vykdyti suinteresuotų grupuočių užsakymą užvaldyti miško išteklius. Buvo bandymų Seime, siekiant dirbtinai apriboti konkurenciją ir sudaryti galimybę asmenų grupei išskirtinėmis sąlygomis, kitų medienos pirkėjų ir valstybės sąskaita apsirūpinti mediena už jiems, bet ne valstybei priimtiną kainą."

Nepagrįsti kaltinimai

Urėdijų atstovai kalbėjo, kad dauguma urėdijų dirba efektyviai, gauna pelną, tad kodėl staiga visi miškininkai tapo valdžios šmeižto aukomis?

"Mes, Lietuvos valstybės pareigūnai, paskirti rūpintis Lietuvos valstybės miškais, susirinkę į neeilinį suvažiavimą naujosios Vyriausybės planus aptarėme sutrikę ir pasimetę. Aukščiausių valstybės pareigūnų buvome apšmeižti, išvadinti sovietmečio paveldu ir paversti savo tėvynės priešais, nenorinčiais permainų bei geresnio gyvenimo. Atvirai ir garsiai sakome – norime permainų, skaidrumo ir didesnio efektyvumo", – skelbiama suvažiavimo rezoliucijoje.

"Keista, kad reformos vykdytojai visus teiginius pateikia taip, kad tai juodintų visą žinybą. Staiga urėdai tapo labai baisūs žmonės, bet mes juk ir šeimas turime. Mus labiausiai piktina nepagrįstų faktų apie mus skleidimas", – kalbėjo V.Kraujalis.

Nemenčinės urėdijos vyriausioji miškininkė Danuta Kazakevičienė tikino, kad tokiai miškų sektoriaus reformai, kurią teikia Aplinkos ministerija, ji nepritaria. Jai užkliuvo ir skleidžiama informacija, kad urėdijos esą nepakankamai skiria dėmesio gamtai ir jos apsaugai.

"Atsodinam mišką, jį prižiūrime, tačiau urėdijas kaltina, kad mažai lėšų skiria gamtosauginiams projektams. Tai netiesa. Pernai vyko auditas – 24 urėdijose nerasta nė vieno trūkumo. Tai rodo, kad mes gamtai, saugiam ūkininkavimui miške skiriame labai daug dėmesio", – kalbėjo specialistė.

Kauno urėdas S.Lazauskas tikino, kad kritika dėl dabartinio urėdijų ekonominio lygio taip pat yra nepagrįsta. Anot jo, miško ūkio sistema veikia be didelių trukdžių, visi Vyriausybės iškelti skaidrumo tikslai įgyvendinti – metinės veiklos ir finansinės ataskaitos skelbiamos viešai, medienos pardavimas organizuojamas pasitelkus šiuolaikinę elektroninės sistemą, darbo veikla suskaitmeninta ir vis ieškoma naujų sprendimų. "Todėl revoliucinė, skubota, nekompetentingai ir neskaidriai Aplinkos ministerijos vykdoma valstybinio miško ūkio pertvarka miškininkų bendruomenei yra nepriimtina", – reziumavo urėdas.

Siūlo išeitį

Lietuvos miškininkų sąjungos nariai tikino, kad jie nenusiteikę prieš permainas, tačiau jos turėtų būti laipsniškos ir gerai apgalvotos. "Manome, kad dabartinė sistema veikia neprastai ir tokių radikalių pertvarkų nereikia. Visi miškininkai siūlo nuosaikesnę reformą, kurios metu silpnesnės urėdijos būtų sujungtos su stipresnėmis, taip jų skaičių sumažinant iki maždaug 25, nekuriant vienos įmonės", – kalbėjo E.Bartkevičius.

Jis tikino, kad pasaulyje tikrai yra valstybių, kuriose miškų sektorių valdo viena įmonė, tačiau iki to reikia eiti labai nuosekliai, o ne siekiant reformą įgyvendinti per pusmetį. Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas sakė, kad speciali komisija yra paskaičiavusi, jog optimali urėdija galėtų prižiūrėti nuo 25 iki 30 tūkst. ha miškų. Anot E.Bartkevičiaus, tokio dydžio urėdija galėtų ilgus metus sėkmingai vystyti veiklą ir būti ekonomiškai efektyvi.

Dar vienas būdas, kaip urėdijos galėtų sutaupyti valstybės pinigų, – sujungti kai kurias funkcijas, bet leisti pačioms vykdyti ekonominius sandorius. Anot S.Lazausko, urėdijos privalo išlikti savarankiškos pelno siekiančios įmonės, užtikrinančios miško atkūrimą, apsaugą, priežiūrą ir naudojimą, siekiančios įvairiapusės miškų vertės didėjimo.

"Siekiant efektyvesnės urėdijų veiklos, dalis funkcijų, tokių kaip viešieji pirkimai, prekybos mediena organizavimas, personalo valdymo teisinės, informacinės, apskaitos paslaugos gali būti centralizuojama, tačiau išlaikant savarankiškai veikiančias valstybines įmones – miškų urėdijas", – sakė S.Lazauskas.

Miškininkai teigė, kad iki šiol Aplinkos ministerija tik imituodavo dialogą, realių pasiūlymų klausyti nenorėjo, į pateiktus klausimus urėdijos atsakymų negaudavo, o viešojoje erdvėje tikino, kad miškininkai reformai pritaria. Todėl suvažiavimo metu miškų puoselėtojai vylėsi, kad pagaliau jų balsas bus išgirstas ir ministras pristabdys urėdijų reformos planus.