Į medelynus – su kirviu

Iškilo grėsmė

Dar liepos viduryje generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis pasirašė įsakymą, kuriame išvardytos dvylika urėdijų. Jų vadovai įpareigoti iki kitų metų pradžios informuoti GMU, iš kokių urėdijų planuoja pirkti sodmenis. Vadinasi, šios urėdijos nebeturės teisės sėti ir auginti savo bei privačių miškų savininkų reikmėms spygliuočių ir lapuočių sodinukų.

Kitaip tariant, šių urėdijų miško medelynai pradėti naikinti. Kirvis kitiems metams išgaląstas dar trims urėdijoms, o per artimiausius penkerius metus medelynų turės likti tik trylika.

Gerneralinis miškų urėdas R.Prūsaitis dar praėjusių metų vasaros viduryje sudarė specialią komisiją.

Apsilankę visose urėdijose, komisijos nariai nutarė perspektyviausiais pripažinti sparčiai pertvarkomus Dubravos eksperimentinės mokomosios ir Panevėžio miškų urėdijų medelynus. Pirmajame baigiami statyti šiuolaikiški šiltnamiai, kuriuose medeliai bus auginami konteineriniu būdu – vazonėliuose. Panevėžyje tokius šiltnamius dar tik planuojama statyti.

Anykščių, Kaišiadorių, Kretingos, Nemenčinės, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Trakų miškų urėdijų medelynai pripažinti turinčiais gana gerai išplėtotą infrastruktūrą, plėtros galimybes, kvalifikuotus perspektyvius specialistus, realias galimybes kasmet realizuoti ne mažiau kaip 3 mln. sodmenų. Juose būtų galima taikyti pažangesnes technologijas.

"Po įvykdytos apžiūros konstatuota, kad modernizacija medelynuose vykdyta stichiškai, nesistemiškai, padaryta abejotinų investicijų, o naudojamos miško sodmenų išauginimo technologijos daugeliu atveju morališkai pasenusios ir liko nepakitusios, o tai lemia nepakankamai gerą auginamų miško sodmenų kokybę. Pabrėžta, kad mūsų šalies valstybiniai miško medelynai gerokai atsilikę nuo aplinkinių šalių medelynų, kuriuose jau seniai naudojamos pažangios sodmenų išauginimo technologijos. Po apžiūros konstatuota, kad pusė šalies medelynų neturi efektyvios laistymo sistemos, atitinkančių teisės aktų reikalavimus darbo ir buities sąlygų, kokybiškų sodmenų laikymo ir rūšiavimo patalpų. Šiandien 38 proc. miškų urėdijų medelynų yra vertinami žemiau nei šalies medelynų vidurkis, kuris, vertinant 10 balų skale, – 6,3 balo", – dienraščiui motyvus, kodėl reikia naikinti medelynus, dėstė minėtos komisijos pirmininkė, GMU Miško atkūrimo ir apsaugos vyr.specialistė Eglė Mankevičienė.

Ekonomiškai pagrįsti negali

Kodėl kirvio ašmenų nusipelnė net 25 urėdijų miško medelynai?

E.Mankevičienės vadovaujama komisija nustatė, kad efektyvios laistymo sistemos neturi aštuoniolika valstybinių miško medelynų, devyniuose medelynuose laukai vienas nuo kito nutolę daugiau kaip 5 km, viename medelyne neatliekami dirvožemio tyrimai, o dešimtyje medelynų tyrimai atliekami ne dažniau kaip kas penkeri metai, 22-uose nėra minimalių buitinių patalpų ir sąlygų, dvylikoje medelynų sodmenų laikymo patalpos netenkina poreikių, o 21 medelynas neturi rūšiavimo patalpų arba jos netinkamos.

Dienraščio paprašyta išvardyti, kurie naikintini medelynai dirba nuostolingai, koks, GMU skaičiavimais, bus gautas ekonominis efektas medelynus panaikinus, E.Mankevičienė atsakyti neįstengė.

"Remiantis preliminariais skaičiavimais, tik apie dešimt miškų urėdijų medelynų pasiektų teigiamą balansą, t.y. apie 20 tūkst. eurų bendrojo pelno. Siekiant techninio progreso ir kokybės medelynuose, priimant sprendimus, negalima būtų remtis tik ekonominiais svertais ir konkretaus medelyno pelningumu. Praktiškai sunku būtų įvertinti miškų urėdijų medelynų veiklos pelningumą atskirai nuo visos miškų urėdijos", – abstrakčiai svarstė miškininkė.

Dirba pelningai

Varėnos miškų urėdijos miško medelynas pelningas – praėjusiais metais gavo 20 tūkst. eurų pelno. Tačiau veik 17 ha sodmenų greitai neliks. "Jau kitais metais nebesėsime", –  dienraščiui patvirtino šios urėdijos urėdas Tomas Bazevičius. Paklaustas, iš kur ims sodmenų, sakė, kad pirks paskelbę viešąjį pirkimą – kas pigiau parduos.

T.Bazevičiaus teigimu, urėdijoje ateinančiais metais planuota pasėti 0,5 ha pušų, po 0,2 ha eglių ir lapuočių. Logiškai mąstant, kompensuojant šį praradimą, kitoje urėdijoje turėtų hektaru padidėti medelynas, nes sodinukų prireiks varėniškiams. O ar kuri nors iš urėdijų tam pasiruošusi, ar kitos urėdijos apskritai bus pajėgios aprūpinti savų sodinukų neturinčius? "Ne man adresuotas klausimas. Generalinė miškų urėdija galėtų pasakyti", – į diskusijas nesileido T.Bazevičius, tarsi sakydamas, kad jei jau GMU nutarta, tai pavaldiniai privalo vykdyti.

Varėniškių kaimynas, Valkininkų miškų urėdas Arvydas Strazdas pasiguodė, kad dar kitais metais sės, bet vėliau ir jiems bus uždrausta. Maždaug 30 ha medelynas neša pelną – praėjusiais metais net 32,4 tūkst. eurų. Pasak urėdo, sodmenimis apsirūpina ne tik patys, bet du trečdalius parduoda ir privačių miškų savininkams.

Ar nebus problemų naikinant medelynus? "Skaičiavimas paprastas: mūsų medelynas gavo 32,4 tūkst. eurų pelno. Ateityje mes jo negausime. Jei sodmenis pirktume iš kito medelyno, mokėtume iki 20 tūkst. eurų. Taigi urėdija prarastų apie 50 tūkst. eurų", – dėstė A.Strazdas.

Pašnekovas priminė ir kitą problemą – darbo, kad ir laikino, neteks kaimo žmonės. Mat urėdija pavasario ir vasaros darbams paprastai samdo apie 30, o kai prasideda sodinimo sezonas – ir iki 60 žmonių. Kaimo žmogui tai papildomas uždarbis.

Medelynai pelną neša ne tik dzūkams. Antai Suvalkijoje, Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos medelyne auginama ne tik apie 3 mln. įvairių miško sodmenų, bet ir ornitochoriniai krūmai bei apie 120 rūšių ir formų sodmenys, skirti urbanistiniams želdiniams. Šios urėdijos medelynas, kurį užsimota naikinti,  niekados nebuvo nuostolingas.