Gluminanti patirtis – po demonstratyviu korektiškumu

Jautrūs pokyčiai

Pernai gruodį pranešta, kad po reorganizacijos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadinsis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA).

Nurodytas ir vienas esminių vykdomos reformos tikslų – aiškiai reglamentuoti asmenų su negalia teisių užtikrinimo ir įgyvendinimo mechanizmą, tobulinti negalios vertinimo modelį, įteisinant pagalbos koordinavimą, pašalinti asmenis su negalia diskriminuojančias sąvokas, optimizuoti įstaigų veiklą ir funkcijas.

Kaunietės laiške „Kauno dienos“ redakcijai aprašyta patirtis – apie „asmenis su negalia diskriminuojančias sąvokas“. Moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) augina nuo gimimo fizinę negalią turinčią dukrą. Iki sulauks pilnametystės, mergaitei, kalbant ano meto sąvokomis, buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis.

Įžengusi į suaugusiųjų pasaulį ji turėjo iš naujo kreiptis į dabar jau Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo. Įvardijimas „dalyvumo lygis“ – taip pat vienas iš pokyčių, kad žmogaus su negalia anksčiau išduodami „neįgaliojo pažymėjimai“ nesukeltų psichologinio diskomforto.

Vartotos sąvokas „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ nuo 2024-jų keičiamos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“.

„Pakeisti terminai geriau atitinka jų reikšmę ir yra mažiau diskriminuojantys. Pavyzdžiui, dabar žmogui su negalia nustatomas darbingumo lygis, nors jis tik iš dalies yra siejamas su asmens galimybėmis dirbti. Žmogus su negalia turi teisę į visų gyvenimo sričių prieinamumą ar, kitaip tariant, dalyvavimą jose, todėl specialiųjų poreikių ir darbingumo lygio terminai nuo kitų metų bus pakeisti į dalyvumą“, – 2023 m., pristatant reformą, aiškino ANTAA direktoriaus pavaduotoja Jelena Ivančenko.

Testas visiems

Tad kas suglumino kaunietę, kai agentūroje išties didelis dėmesys skiriamas tam, kad žmogus, turintis negalią, nesijaustų diskriminuojamas? „Ar aš pakankama invalidė?“ – šis dukros klausimas išėjus iš kabineto, kuriame ji atsakinėjo į jai pateiktus testo klausimus, kaunietę gerokai supurtė.

Balas už atsakymus į testo klausimus išprovokavo klausimą: „ar aš pakankama invalidė?“

„Gal aš per jautriai sureagavau, bet dukrą nuo mažens auginome kaip sveiką vaiką. Niekada neakcentavome jos negalios, kokia ji sudėtinga bebūtų ir kurios išoriškai net ir nesimato, todėl sunkiai suprantu tai, kad įstaiga, kuri rūpinasi tokiais pažeidžiamais žmonėmis, išprovokavo tokį klausimą“, – pasakojo kaunietė.

Normalu, kad agentūra turi išsiaiškinti žmogaus su negalia poreikius, todėl paaiškinimas, kad mergina turės pasikalbėti su specialistu ir atsakyti į keletą testo klausimų, nė kiek nenustebino.

Kaip vėliau paaiškėjo, kad testas, į kurio klausimus mergina turėjo atsakinėti, skirtas ir fizinę, ir psichikos negalią turintiems žmonėms. Apie tai jai buvo paaiškinta. Merginos visiškai netrikdė klausimai, kurie buvo susiję su jos negalia, tačiau keletas klausimų išmušė iš vėžių, o surinktas balas už atsakymus į testo klausimus išprovokavo klausimą: „ar aš pakankama invalidė“.

„Ką darytumėte, jei namuose būtumėte viena ir dingtų elektra? Ar savarankiškai susiorientuojate viešajame transporte? Ar sugebate susikaupti, gavusi kažką naujo, ir pati susitvarkyti? Į pastarąjį ėmusi atsakinėti, kad kartais tenka prie užduoties ilgiau pasėdėti, dukra buvo pertraukta ir klausimas patikslintas pavyzdžiu: ar sugebėtų į naują mobilųjį telefoną parsisiųsti programėles“, – tęsė moteris.

Tai tik keletas, regis, su fizine negalia visai nesusijusių klausimų. Kaunietė sako, su dukra ieškojusios pateisinimo išgirstiems klausimams – kuo tai susiję su jos negalia, tačiau toli gražu ne visų klausimų tikslingumą suprato.

„Ta tarnyba visada buvo apaugusi baisiais baubais. Anksčiau buvo kalbama, kad jei dar turi rankas ir kojas, tai kažkokios anuometinės invalidumo grupės nesitikėk. Neatmesčiau, kad šitų baubų šešėliai gyvi iki šiol, todėl, nors jausdami, kad ne visada klausimai yra korektiški, čia atėję žmonės tyli. Gal dėl to tylėjimo testo sudarytojams atrodo, kad pateikiami klausimai yra logiški ir korektiški tiek fizinę, tiek psichikos negalią turintiems žmonėms. Bet gal visgi reiktų atskirti – juk fizinė ir psichikos negalia nėra vienas ir tas pats“, – svarstė kaunietė.

Tobulėti yra kur

Pristatant reformą buvo skelbiama, kad, įsigaliojus naujai tvarkai, visa reikalinga pagalba žmonėms su negalia bus teikiama vieno langelio principu. Tai padės užtikrinti paprastesnį, greitesnį ir efektyvesnį žmonių su negalia aptarnavimą.

Kaunietė pasakojo kiek nustebusi, kai Kaune veikiančio skyriaus telefonu jai pasakė, kad prašymą įvertinti negalią ji gali pateikti skyriuje arba atsispausdinti internete pateiktą formą, užpildyti ir pasirašytą atsiųsti elektroniniu paštu.

„Kiek nustebino pasiūlytas būdas, nes jau daugybę dalykų galime atlikti elektroniniu būdu, juolab pateikti pašymą“, – stebėjosi kaunietė.

Moteris su dukra nutarė ateiti į skyrių ir čia pateikti prašymą. Tą pusvalandį, kol laukė, stebėjo tikrai sunkiai judančius žmones. Viena moteris atlydėjo mamą, kuriai, kaunietės nuomone, pagalba jau turėtų teikiama namuose ir nereiktų tempti žmogaus prie langelio, prie kurio jis tik tylėdamas sėdi.

„Šiais savo pastebėjimais dalijuosi ne todėl, kad viskas agentūroje blogai. Visai ne – žmonės malonūs, vertinimas buvo atliktas greitai ir, pašalinus kelis ne itin korektiškus niuansus, galima būtų rašyti 10 balų. Juk net ir atsakinėjant į būtinus testo klausimus svarbu ne tik ką, o ir kaip klausi“, – tobulėti agentūrai palinkėjo kaunietė.

Redakcijai parašiusios kaunietės pastebėjimus „Kauno dienai“ pakomentavo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisių apsaugos politikos įgyvendinimo priemonių valdymo skyriaus patarėja Jolita Karvelienė.

Ji nurodė, kad prašymus ANTAA galima teikti keliais būdais: atvykus į agentūrą, paštu arba per kurjerį, elektroninių ryšių priemonėmis, elektroniniu paštu, per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo sistemą.

„Asmenys, norintys teikti prašymus, gali rinktis bet kurį prašymų teikimo būdą, tačiau dažnai, norėdami būti tikri, kad jų teikiamas prašymas užpildytas teisingai, asmenys renkasi atvykti į agentūrą ir užpildyti prašymo formą registratūroje, padedant darbuotojams“, – nurodė J. Karvelienė.

Be to, agentūros interneto svetainėje veikia išankstinės registracijos nuoroda, kuria naudodamiesi asmenys gali užsiregistruoti vizitui, pasirinkdami prašymo teikimo registratūroje ir individualios pagalbos poreikio klausimyno pildymo agentūros teritoriniame skyriuje laiką.

Agentūros interneto svetainėje taip pat yra sudaryta galimybė, prisijungus prie klientų savitarnos, identifikuojant asmens tapatybę (naudojant mobilųjį ar stacionarų e. parašą, e. bankininkystę, asmens tapatybės kortelę ar valstybės tarnautojo pažymėjimą), užpildyti ir pateikti prašymus.

Vertinimo svarba

Suaugusio asmens dalyvumo lygio vertinimą sudaro dvi dalys: bazinio dalyvumo vertinimas pagal gydytojo pateiktą medicininę informaciją ir individualios pagalbos poreikio vertinimas, užpildant individualios pagalbos poreikio klausimyną.

„Klausimynas yra universalus įrankis, skirtas įvertinti individualios pagalbos poreikius, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio. Vertinant individualios pagalbos poreikį, kartu su asmeniu identifikuojami sunkumai, su kuriais asmuo susiduria dėl savo negalios“, – klausimyno, kaunietės pavadinto testu, tikslą aiškina agentūros atstovė.

Įvertinus ir nustačius konkrečius asmens pagalbos poreikius ir jam sutikus, sudaromas pagalbos planas, kuriuo siekiama sukurti asmeniui reikalingas galimybes ir suteikti paslaugas ir pagalbą, kad negalia nebūtų kliūtis jam dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse: švietime, darbo rinkoje, kultūriniame gyvenime, politinėje veikloje.

Pasak J. Karvelienės, suaugusių asmenų klausimynas apima penkias kasdienės veiklos sritis: pažinimą, judėjimą (mobilumą), savęs priežiūrą, bendravimą, kasdienę veiklą ir dalyvavimą (įsitraukimą). Kiekvienos srities veiklos vertinimas leidžia išsiaiškinti konkretaus asmens pagalbos poreikio mastą, kuris įvertinamas balais.

„Taip pat yra nustatomi aplinkos veiksniai, darantys įtaką asmens pagalbos poreikiui skirtingose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, pagalbos ekstremalios situacijos atveju poreikio fiksavimas ir perdavimas savivaldybėms, – patikslino specialistė. – Pildant klausimyną, asmenims su skirtinga negalia užduodami klausimai, apimantys visas veiklos sritis. Klausimyne surinktų balų suma yra sudedamoji dalyvumo lygio, apskaičiuoto balais, dalis.“

Anot J. Karvelienės, agentūra siekia, kad asmens individualios pagalbos poreikio vertinimas būtų kuo objektyvesnis, todėl klausimynus pildantys darbuotojai žinias nuolat atnaujina organizuojamuose mokymuose, darbe vadovaujasi parengtomis klausimyno pildymo rekomendacijomis, kuriose išskirta vertinimo specifiką pagal negalios rūšis.

Klausimynas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojais, nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis skirtingas negalios rūšis turintiems asmenims, ir visuomene.