„Gazprom“: Lietuva nebegali derėtis dėl nuolaidų

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasirašius dekretą dėl interesų apsaugos, Lietuva, taip pat Lenkijos ir Vokietijos energetikos bendrovės nebegali derėtis dėl nuolaidų su „Gazprom“, pareiškė vienas iš Rusijos dujų milžino vadovų Aleksejus Mileris.

„Į mus kreiptis daugiau nebereikia“, - sakė A.Mileris.

Anot jo, V.Putino dekrete numatytas valdžios organas, kuris turėtų svarstyti tokius klausimus, kol kas neišrinktas. A.Mileris taip pat pabrėžė,kad V.Putino dekretas leidžia neatsakyti į paklausimus iš užsienio, jei jie prieštarauja Rusijos nacionaliniams interesams.

V.Putino dekrete numatyta, kad strateginės Rusijos bendrovės, sulaukusios užsienio vyriausybių arba tarptautinių organizacijų pretenzijų, turės derinti savo veiksmus su Rusijos valdžios institucijomis.

Dokumente, kurį V.Putinas pasirašė praėjus kelioms dienoms po Europos Komisijos (EK) sprendimo oficialiai pradėti tyrimą, ar „Gazprom“ nesinaudojo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose, numatyta, kad Rusijos strateginės bendrovės ir jų antrinės įmonės tam tikrus veiksmus gali atlikti tik gavusios išankstinį Rusijos vyriausybės įgaliotos valdžios institucijos leidimą.

Vienas iš tokių veiksmų yra informacijos, susijusios su bendrovės veikla, teikimas to prašančioms užsienio valdžios institucijoms. Be išankstinio Rusijos valdžios sutikimo bus galima teikti tik tą informaciją, kuriąleidžia atskleisti atitinkami Rusijos įstatymai.

Be Rusijos valdžios sutikimo taip pat negalima keisti sutarčių su užsienio pirkėjais, taip pat kitų dokumentų, susijusių su komercine, įskaitant kainų ir užsienyje turimo turto valdymo politika užsienio valstybėse.

EK praėjusį antradienį pranešė, kad oficialiai pradėjo tyrimą, ar „Gazprom“, kuriai tenka 36 proc. Europai teikiamo dujų kiekio, nesinaudojo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose, taip pažeisdama antimonopolines ES taisykles.

Tyrimas atliekamas dėl trijų galimai konkurenciją ribojančių veiksmųVidurio ir Rytų Europoje - „Gazprom“ galėjo skaidyti dujų rinką, trukdydamas laisvam dujų tiekimui per ES šalių teritoriją, galėjo trukdyti diversifikuoti dujų tiekimą, taip pat susiedamas gamtinių dujų kainas su naftos kainomis galėjo nustatyti neteisingas kainas klientams.

„Gazprom“ viceprezidentas ir „Gazprom export“ vadovas A.Medvedevas, kuris nuo šių metų „kuruoja“ Lietuvą, pirmadienį pareiškė, kad Lietuva yra EK pradėto tyrimo prieš „Gazprom“ provokatorė ir nesupranta „kontrakto su „Gazprom" parametrų“.

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą kontroliuojančios įmonės „Gazprom export“ vadovas taip pat užsipuolė EK dėl, jo žodžiais, nesąžiningo žaidimo ir apkaltino „Briuselio reguliatorius“ monopolizmu.

Lietuva mano, kad „Gazprom“ šaliai, kuri pirmoji ši Baltijos šalių įgyvendina trečiąjį ES energetikos paketą ir iki 2014 metų pabaigos ketina visiškai atskirti „Gazprom“ iš dalies valdomų „Lietuvos dujų“ veiklas, taiko diskriminacinę dujų kainą. Tuo tarpu šių metų pradžioje į Lietuvą atvykęs A.Medvedevas tvirtino, jog koncernas nediskriminuoja Lietuvos.

Lietuva šiuo metu už gamtines dujas „Gazprom“ moka brangiausiai visoje Europos Sąjungoje - 1578 litus (įskaičius galios ir transportavimo mokesčius) už tūkstantį kubinių metrų.