- Jūratė Valančiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasak prezidento Gitano Nausėdos, Lietuva turėtų aktyviau išnaudoti narystės UNESCO teikiamas galimybes pritaikant šalyje sukauptą tarptautinę patirtį, taip pat pasaulyje skleidžiant informaciją apie Lietuvos pasaulio paveldo vertybes.
Prezidentas G. Nausėda pirmadienį vaizdo skambučiu kalbėjosi su buvusiais Lietuvos nuolatiniais atstovais prie Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), ambasadoriais prof. dr. Irena Vaišvilaite ir dr. Arūnu Gelūnu.
Ambasadoriai pristatė prezidentui, kaip Lietuvos rūpinimasis UNESCO pasaulio paveldo vertybėmis atrodo iš tarptautinės perspektyvos.
Remdamiesi diplomatine patirtimi, I. Vaišvilaitė ir A. Gelūnas išdėstė šalies vadovui savo nuomonę, kokia yra Lietuvos narystės šioje tarptautinėje organizacijoje svarba ir vertė, buvo kalbėta kodėl Lietuvai, kandidatuojančiai į UNESCO Vykdomąją tarybą, verta dalyvauti jos veikloje, kokios yra svarbiausios problemos, įgyvendinant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją Lietuvoje. Buvo aptarti itin aktualūs pasaulio paveldo vertybių Lietuvoje valdymo klausimai - pabrėžta, kad iki šiol nėra parengti Vilniaus istorinio centro ir Kuršių nerijos valdymo planai, akcentuota, kad yra būtinas aktyvesnis savivaldybių ir ministerijų įsitraukimas, skiriant daugiau dėmesio šių objektų viešinimui.
I. Vaišvilaitė buvo ambasadorė prie UNESCO 2017-2019 m., o A. Gelūnas 2012-2016 metais.
2020-ieji Lietuvoje buvo paskelbti UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Lietuvos Respublika į UNESCO įstojo 1991 m. spalio 7 d., tad šiemet minėsime įstojimo 30 m. jubiliejų, o kitąmet - prisijungimo prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos 30-mečio sukaktį.
Vasario 11 d. prezidentas inicijuoja nuotolinį kultūros forumą „Lietuva ir UNESCO: ar vykdome pažadą sau ir pasauliui?", kuriame atsakingų valstybinių institucijų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovai ir ekspertai aptars Lietuvos įsipareigojimus įgyvendinant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatas ir ją integruojant į nacionalinę teisę, numatys prioritetus bei konkrečias priemones problemoms kompleksiškai spręsti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės5
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną5
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks5
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną6
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...