E.Žiobienė: fizinės bausmės vaikams – ne auklėjimo priemonė

Trečiadienį sostinėje pristatyta socialinė kampanija „Saugok mane – aš mažas“. Ji skatina atkreipti dėmesį į kūdikių ir mažylių apsaugą.

Kampanijos tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į mažų vaikų pažeidžiamumą. Tėvai, globėjai, specialistai ir institucijos skatinami auginti ir auklėti vaikus nenaudojant fizinių bausmių bei formuoti ir ginti visuomenės nuostatas apie nesmurtinį vaikų auginimą.

„Kai kalbame apie vaiką, svarbu yra suvokti, kad už jį atsakingi žmonės yra tėvai, kitai atvejais - globėjai. Jie turi tinkamai jais rūpintis. Kalbame apie pačius mažiausius – nuo 0 iki 3 metų – vaikus. Puikiai suprantame, kad jie nepadarė nieko tokio, už ką galėtų gauti kokią nors bausmę. Bet koks smūgis vaikui yra suaugusio žmogaus nesusivaldymas“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Ji pridūrė, kad tokio pobūdžio nusikaltimų daugėja ir kad visi smurto reiškiniai neapsieina be skaudžių padarinių. Jie gali būti psichologiniai, medicininiai, vystymosi ir kt. Vienas tokių yra sukrėsto vaiko sindromas.

VU Santariškių vaikų ligoninės oftolmologės Donatos Montvilaitės teigimu, pats sindromas traktuojamas kaip galvos smegenų trauma. Jį patyrę vaikai dažniausiai atsiduria intensyviosios terapijos skyriuje. Viso to padariniai: gali sutrikti vaiko rega, net iki apakimo, klausa, atsiranda traukuliai, vėliau vaikas gali blogai vystytis, sutrinka jo intelektas, gebėjimas sėdėti, skaityti ir pan.

Spaudos konferencijoje vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažėrė kritikos ir Seimui, kad šis nepriima įstatymo, draudžiančio smurtą prieš vaikus.

„Ne kartą buvo iniciatyva Seime, deja, užgesusi, priimti įstatymą, draudžiantį smurtą prieš vaikus. Tikrai labai gaila, kad kartais politikai leidžia sau palyginti su savimi, jie buvo mušami ar nemušami. Tai labai netinkamas palyginimas ir netinkamas išeities taškas“, - sakė E.Žiobienė.

Jos nuomone, ne tik įstatymų pakeitimas, smurto uždraudimas atneš vaisių. Svarbiausia, pasak E.Žiobienės, yra keisti visuomenės mąstymą, suvokimą, kad ne smūgiu klausimai sprendžiami, o žodžiu, bendravimu.

VU profesorius, vaikų psichiatras Dainius Pūras teigė, kad prievartos apraiškų yra labai daug. Pasak jo, visi ekspertai sutaria, kad dauguma žmonių prievartą taiko ne todėl, kad jie yra blogi, o todėl, kad nežino, jog yra neprievartinių būdų vaikų auklėjimo problemoms spręsti.

„Džiaugiamės, kad yra daug nevyriausybinių organizacijų, Paramos vaikams centras, vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Tačiau yra daug neatliktų namų darbų. Palyginti su daugeliu kitų Europos valstybių, Lietuva pastaruoju metu apsileido. Čia atsakomybė tenka įstatymų leidėjams, vykdomosios valdžios institucijoms.

Arba dėl aplaidumo ir vidinės valios stokos tie namų darbai neatliekami, arba gana sąmoningai, demonstratyviai oponuojant tarptautinėms rekomendacijoms, JT Vaikų teisių konvencijos principams ir išradinėjant kitokią vaikystės ir šeimos politiką, kurios įgyvendinimas prieštarautų esminiams principams", – sakė D.Pūras.

VU profesoriaus teigimu, tokiame kontekste sunku įgyvendinti šiuos modernius principus. Pasak jo, reikia susitarti dėl prioritetų.

„Reikia susitarti, ar mes iš tikrųjų saugome vaikus nuo prievartos, o tai yra sunkus kasdienis visų mūsų darbas, ar mes tęsiame lozungų, šūkių, stendų politiką arba paramą grupuotėms, kurios neįtinkantiems sau žmonėms klijuoja pedofilų etiketes. Gal tai ir būtų juokinga, bet darosi nebejuokinga, nes tai trukdo įgyvendinti tikrą prievartos prieš vaikus prevenciją Lietuvoje. Ypač kai tokias pseudo akcijas vaikų teisių kartais remia ir politikai“, - spaudos konferencijoje kalbėjo D.Pūras.

Du kartus – 2005 ir 2009 m. – Paramos vaikams centro užsakymu buvo atliktas rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ tyrimas dėl fizinės bausmės auklėjant. Paskutiniais jo duomenimis, 45 proc. apklaustųjų Lenkijoje, 37 proc. - Latvijoje mano, kad fizinės bausmės vaikams yra pateisinamos. Lietuvoje taip manančių yra net 52 proc. apklaustųjų.

Kaip teigė Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė, per tuos metus nuo pirmo tyrimo, procentas pateisinančių fizines bausmes vaikams Lietuvoje išaugo, o kitose šalyse sumažėjo. Kodėl pas mus taip manančių yra daugiausia?

„Ilgai svarstėme šiuo klausimu. Nežinau mokslinio atsakymo, bet viena idėjų buvo tokia, kad vienas tų veiksnių, kuris dar padidino tą skaičių, yra tam tikra kampanija nukreipta prieš vaikus. Pas mus labai daug informacijos, kalbančios, kad vaikai yra blogi, netinkamai elgiasi, yra nusikaltėliai, kad neklauso, jų neįmanoma suvaldyti ir pan.

Atrodo, kad tokie baisūs tie vaikai ir mes visi suaugę esame bejėgiai. Ir, žinoma, kai aukščiausio lygio politikai teigia, kad nėra kito būdo susitvarkyti su vaiku, kaip tik jį mušti, paprastam žmogui ir atrodo, kad tai yra tinkama ptriemonė, kad nieko kita ir nelieka daryti“, – aiškino A.Kurienė.

Ji teigė, kad yra kitų būdų, ne tik fizinės bausmės vaikams auklėti. Moteris pabrėžė, kad būtina šviesti suaugusiuosius. Todėl Paramos vaikams centras, rengdamas šią akciją, organizuoja ir mokymus tėvams.

Statistika

2011 m. 113 vaikų (0-3 metų) nukentėjo nuo fizinio, emocinio ir seksualinio smurto. 2010 m. - 98 tokio pat amžiaus vaikai.

2011 m. 92,9 proc. šio amžiaus vaikų nukentėjo nuo tėvų, o likę - nuo patėvių, giminaičių.

2011 m. 64,6 proc. šio amžiaus vaikų patyrė fizinį smurtą artimojoje aplinkoje. 2010 m. - 57,9 proc. to paties amžiaus vaikų.

Lietuvos vidaus reikalų ministerijos duomenys.


Šiame straipsnyje: fizinės bausmėstėvaivaikai

NAUJAUSI KOMENTARAI

lt

lt portretas
afiget.... skirkite vaikams baudas, suaugusiu tarpe tai veiksminga.

Ane

Ane portretas
bausmės turi būti psichinės- grąžinti vaikus prievartautojam.

Taigi

Taigi portretas
Geriausia auklėjimo priemonė - atiduoti pedofilams ir ju sutenerems
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių