Baigus mokyklą – į kariuomenę: ar reforma pakankamai ambicinga?

Tarnauja iki 30 proc.

Teoriškai absoliuti dauguma valstybės piliečių pritaria, kad reikia būti pasirengusiems ginti tėvynę. Praktiškai situacija atrodo kiek kitaip. Šiemet mokyklas baigia apie 26,8 tūkst. abiturientų, maždaug pusė jų – šaukiamojo amžiaus vaikinai. Tačiau netinkamais karinei tarnybai pripažįstama apie pusė patikrintų jaunuolių. Kariuomenės skaičiavimais, kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų. Tačiau kasmet ji atidedama arti 7 tūkst. tų ir kitų metų abiturientų dėl įvairiausių priežasčių.

Tad net stebina, kaip pavyksta atrasti tuos bent jau daugiau kaip 3,8 tūkst. karo prievolininkų, kurie, kaip oficialiai skelbta, šiemet turėtų būti pašaukti pagal metinį šaukimo planą. Vadinasi, karinę tarnybą atlieka iki 30 proc. mokyklą baigusių vaikinų.

Deklaruojamas siekis – visuotinis šaukimas. Kol kas Seime arti finišo – Karo prievolės įstatymo pataisos, kuriomis įteisinama dalinė karo tarnybos reforma. Po daugiau kaip metus nuo pirminių siūlymų trukusių diskusijų Seimas artimiausiu metu paskutiniu balsavimu turėtų apsispręsti, ar pritarti siūlymui mažinti išimčių ir taip bent kiek pagausinti šauktinių skaičių.

Seka: pasak A. Pociaus, pripažinti tinkamais karo tarnybai lauks šaukimo, kai baigs mokyklą. Jei neturės išskirtinių priežasčių, pirmiausia atitarnaus, o jau paskui galės mokytis universitete, dirbti ar keliauti. / S. Lisausko / BNS nuotr.

Išimčių mažės

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Arvydas Pocius aiškina, kad įstatymo pataisose numatytas mažesnis tarnybos atidėjimų dėl įvairiausių priežasčių skaičius, bet tokios galimybės neatsisakoma. Krašto apsaugos ministro sudaryta komisija ir toliau individualiai vertintų kiekvieną atvejį. Pernai tokių prašymų buvo apie 7,4 tūkst. ir apie 6,7 tūkst. asmenų tarnyba atidėta, pavyzdžiui, kad šaukiamojo amžiaus sportininkai, olimpiečiai, garsūs muzikantai, šokėjai ar gabūs tam tikrose srityse jaunuoliai, laimintys pasaulinėse fizikos ar kitose universiadose, garsintų mūsų valstybę.

„Tačiau tai ne atleidimas nuo tarnybos – tam reikia, kad medikai pripažintų jaunuolį netinkamu tarnauti, o jos atidėjimas. Siekiamybė – kad visi aštuoniolikos metų jaunuoliai, baigę mokyklą, žinotų, jog turi atlikti pradinę privalomą karinę tarnybą, kaip ir yra pagal Konstituciją, – visi lygūs“, – pabrėžia A. Pocius.

NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė sako, kad ir opoziciniai socialdemokratai teigiamai vertina svarstomą reformą, nes ja mažinamas dabar begalinis išimčių sąrašas. „Jei norime daugiau solidarumo visuomenėje, išimčių neturėtų būti daugiau nei taisyklių. Ta linkme jau buvome nuėję su šauktinių loterijomis ir visokiausiomis išimtimis. Iš esmės atrodė, kad sistema orientuota į tai, kad kuo socialiai pažeidžiamesnė visuomenės kategorija, tuo daugiau iš jos pašaukiama tarnauti jaunuolių. Nelabai solidariai atrodo“, – konstatuoja D. Šakalienė.

Pasak jos, pagal naują projektą išimčių sąrašas liks trumpas – individualia tvarka būtų leidžiama atidėti tarnybą, jei pašauktam tarnauti jaunuoliui dėl to gresia neproporcinga žala. „Dabar irgi buvo siūlymų taikyti išimtis menininkams, sportininkams, gabiems įvairioms sritims jaunuoliams. Tačiau negi norime, kad mūsų kariuomenėje netarnautų geriausi, o tik negabiausi? Mano nuomone, čia labai svarbu, kiek įmanoma, platesnis visuomenės ratas“, – pabrėžia D. Šakalienė.

Studijos – po tarnybos

Daugiausia diskusijų kilo dėl studentų. Lietuvos studentų sąjunga kategoriškai prieštaravo siūlymui studentus išbraukti iš išimčių sąrašo, nes studijų procesas turi būti kiek įmanoma vientisesnis.

„Buvo įvairių organizacijų skundų, kad studijų proceso sutrukdymas dėl karo tarnybos padaro didelę žalą. Tad pagrindinis pokytis, susijęs su šaukimo organizavimu, – siekiama užtikrinti nepertraukiamą studijų procesą, todėl orientuojamasi į šaukimą iš karto po mokyklos“, – aiškina D. Šakalienė.

Trumpesnis tarnybos laikas – laikinas sprendimas, nes vis dar neturime pakankamai pajėgumų, kas mokytų ir kur galėtų būti mokomi šauktiniai.

Pagal naują įstatymo versiją, jei jaunuoliui suėjo aštuoniolika metų, net jei jis bus įstojęs studijuoti, bet šauktinių sąrašų sudarymo metu studijų dar nepradėjęs, turės atlikti tarnybą iki jų. Pagal dabartinę tvarką įstojusiems, kaip ir studijuojantiems, tarnyba automatiškai atidedama. Nauja ir tai, kad bus sudaryta galimybių imti akademines atostogas dar nepradėjus studijų ir jų metu atlikti karinę tarnybą.

„Dabar tarp jaunimo populiaru po mokyklos turėti metų pertrauką. Karinė tarnyba su pamąstymu apie gyvenimo tikslus ir būsimą profesiją visai neblogai su tuo derinasi“, – mano Seimo narė.

Pagal projektą į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą individualia tvarka vieną kartą vienam studijų laikotarpiui galėtų būti atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba.

A. Pocius primena, kad yra ir alternatyvų. Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą galės atlikti derindami su studijomis. Pagal gyvenamąją vietą jaunuoliai gali tapti Krašto apsaugos pajėgų savanoriais. Per trejus metus savanoriškos tarnybos, savaitgaliais dalyvaudami mokymuose ir pratybose, jie sukauptų reikalingą žinių kiekį ir jiems būtų įskaityta privalomoji karo tarnyba. Kita alternatyva studijuojantiems aukštosiose mokyklose – jaunesniųjų karininkų vadų mokymai. Studijuodami jie trejus metus gali lankyti mokymus ir išlaikę egzaminus gauti kariuomenės atsargos leitenanto laipsnį, jiems įskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba.

Studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus sako, kad dabartinis reformos variantas iš esmės studentus tenkina, nes jame yra esminė nuostata – studijų procesas nepertraukiamas. Tačiau, studentų atstovo manymu, turėtų būti įtvirtinta garantija, kad po bakalauro studijų jaunuoliai galėtų stoti į aukštesnės pakopos studijas nesibaimindami, jog teks daryti pertrauką dėl karinės tarnybos.

P. Vaitiekus svarsto, ar daug studentų galės rinktis siūlomas alternatyvas mokytis karybos studijų proceso metu – savaitgaliais, per atostogas. Studijuojant krūvis ir taip didelis, be to, kas antras studentas priverstas dirbti, o vasarą kai kuriems yra privalomos praktikos. Tad toks trigubas krūvis vargu ar daug kam būtų pakeliamas.

Nesolidaru: pasak D. Šakalienės, atrodė, kad sistema orientuota į tai, jog kuo labiau socialiai pažeidžiamesnė visuomenės kategorija, tuo daugiau iš jos pašaukiama tarnauti jaunuolių. / S. Lisausko / BNS nuotr.

Tarnaus trumpiau

Pagal naują tvarką keičiasi ir tarnybos trukmė – trys, šeši arba devyni mėnesiai. A. Pocius aiškina, kad didžioji dalis jaunuolių tarnaus šešis mėnesius, o tie, kurie nutars įgyti karinę specialybę, – dar tris, už kuriuos bus ir apmokama. Medikai, kai kurių sričių inžinieriai, pavyzdžiui, aviacijos ar oro erdvės kontrolės, kunigai, kurie norės būti karo kapelionais, po studijų galės tris mėnesius mokytis karinių dalykų ir tapti kariuomenės rezervu.

Svarstant reformą kai kam kilo abejonių, ar kariui parengti užtenka pusės metų. „Kaip buvęs kariškis, pasakysiu: šiuolaikinis jaunimas gerokai pažangesnis, sumanesnis, visi moka naudotis kompiuterinėmis technologijomis, todėl tarnybos laikotarpis – ne toks didžiulis faktorius. Tad pakaks šešių mėnesių, kad jie įgytų individualią kario parengimo ir veikimo skyriaus, būrio sudėtyje patirtį. Paskui, žinoma, kas penkeri ar dešimt metų jie gali būti pašaukti į kelių savaičių ar mėnesių pakartotinius rezervo mokymus“, – sako NSGK pirmininkas, anksčiau buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, A. Pocius.

D. Šakalienės vertinimu, trumpesnis tarnybos laikas – laikinas sprendimas, susijęs su nepakankamais mūsų kariuomenės pajėgumais: „Vis dar nesame iki galo sutvarkę infrastruktūros, trūksta vidurinio karinio personalo, t. y. vis dar neturime pakankamai pajėgumų, kas mokytų ir kur galėtų būti mokomi šauktiniai.“

Ne tik visiškai sveiki

Naujovė ir tai, kad įvedama daugiau lankstumo dėl sveikatos būklės. Jaunuoliai, kurie neatitiko visų sveikatos kriterijų, ir toliau nebus šaukiami prievolės tvarka, bet galės tarnauti savo noru. Jie turėtų pareikšti norą atlikti tarnybą, o dėl jos trukmės ir formos apsispręstų kariuomenės vadas.

„Pavyzdžiui, puse dioptrijos per blogas regėjimas, ir jaunuolis jau negali būti pašauktas į karinę tarnybą, nors nešiojantiems kontaktinius lęšius pusė dioptrijos į vieną ar kitą pusę nelabai ką keičia. Tokiose srityse kaip dronų valdymas reikia kitų gebėjimų, o ne fizinių duomenų. Neatmesime tų, kurie yra pajėgūs tarnauti“, – aiškina D. Šakalienė. Pasak jos, daugelyje kitų šalių – nuo Suomijos iki Austrijos – yra skirtingo fizinio pajėgumo kategorijų karių, kuriems skiriamos skirtingo pobūdžio užduotys, nes jų kariuomenėje yra daug skirtingų.

Abejonė: P. Vaitiekus svarsto, ar daug studentų rinksis alternatyvas mokytis karybos studijų proceso metu, nes studijuojant krūvis ir taip didelis, be to, kas antras studentas priverstas dirbti. / P. Vaitiekaus asmeninio archyvo nuotr.

Ar tikslai adekvatūs

Vis dėlto, ar tai, kas siūloma, galima vadinti reforma, o gal tik kosmetiniais pakeitimais? „Įvardijome, kad tai karo prievolės reforma siekiant įgyvendinti visuotinę karo prievolę, kad kuo daugiau Lietuvos piliečių įgytų karybos žinių. Kaip matome iš karo veiksmų Ukrainoje, jei valstybė netikėtai užpuolama, o piliečiai tam nepasirengę, būna daugiausia nuostolių“, – sako A. Pocius.

Jis pabrėžia, kad Lietuvos kariuomenei reikia rengti mobilizacinį rezervą, turėti atsargos karių, siekiama, kad baigę mokyklą jaunuoliai įgytų karybos žinių, kartu gautų ir pilietiškumo, patriotizmo pamokų, įgytų kitų įgūdžių, pavyzdžiui, pirmosios medicinos pagalbos teikimo, sustiprėtų fiziškai.

„Tai visas su karyba susijusių žinių ir įgūdžių kompleksas. Iš karto visko neįgyvendinsime, bet laipsniškai prie to reikia pereiti“, – sako NSGK pirmininkas.

Vis dėlto, ar, pradedant svarstyti šio etapo šauktinių reformą, deklaruotas siekis, kad per metus ateinančių tarnauti skaičius išaugtų 1 172 tūkst. (iš viso iki 5 tūkst.), ne per kuklus siekiant visuotinės gynybos? Projektą svarstant pirminiai siūlymai dar kiek sušvelnėjo, tad ar pavyks surinkti bent tą papildomą 1 tūkst.?

D. Šakalienė tikisi, kad turėtų pavykti. A. Pocius aiškina, kad ribinis privalomosios karo tarnybos karių skaičius nuo dabar 3,8 tūkst. numatomas padidinti iki 4,2 tūkst., palaipsniui – iki 7 tūkst. Tačiau, pasak jo, ne taip paprasta 1–3 tūkst. padidinti šauktinių skaičių, reformos įgyvendinimas užsitęs, nes tam reikalinga infrastruktūra, reikia parengti mokymo planus, programas. Tačiau link to einama.

Siūloma, kad reformą reglamentuojantis įstatymas įsigaliotų nuo 2026 m., bet, pasak A. Pociaus, pirmas žingsnis bus žengtas jau kitų metų sausio 1-ąją – pradėta būsimų šauktinių registracija. Tie, kuriems sukaks septyniolika metų, bus kviečiami į medicininę patikrą, ar yra tinkami karinei tarnybai. „Visi žinos, kad turi pasitikrinti sveikatą, o kas bus pripažįstamas tinkamu karo tarnybai, lauks šaukimo, kai baigs mokyklą. Jei jis neturės kažkokių ypatingų išskirtinių priežasčių, dėl kurių tarnybą būtų galima atidėti, pirmiausia atitarnaus, o jau paskui galės priimti sprendimą, ar nori keliauti, ar mokytis universitete, dirbti“, – sako A. Pocius.

Vis dėlto, ar dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis turime laiko dar metams atidėti reformą ir tokiais mažais žingsneliais didinti pasirengusių ginti tėvynę skaičių?

„Nenoriu, kad visuomenė būtų prigąsdinta, kad arba dabar pašaukiame tarnauti kelis papildomus tūkstančius, arba Lietuva yra beviltiškoje padėtyje. Reikia didinti šauktinių skaičių, bet tai ne ta situacija, kad papildomas 1 tūkst. jų stebuklingai viską išspręstų. Reikia pasirengti įgyvendinti reformą, kad viskas būtų tvarkingai sudėliota ir vykdoma“, – mano D. Šakalienė.

Ji sako, kad ir dabar, kai gynybos planuose dėliojame žmogiškąjį resursą – aktyvųjį ir parengtąjį rezervą, atrodo gana neblogai. „Tačiau reikia, kad karių parengimas būtų kiek įmanoma kokybiškesnis, turėtume tam reikalingą infrastruktūrą. Privalome geriau išnaudoti savo aktyvųjų ir parengtąjį rezervą, t. y. išlaikyti tam tikras žinias, reguliariai su juo dirbti. Žinoma, nesinori žmonėms trukdyti jų gyvenimo. Kita vertus, jei prarastume savo valstybę, visa kita būtų nesvarbu“, – sako parlamentarė.

Taigi kada pereisime prie visuotinio šaukimo? D. Šakalienė konstatuoja, kad dėl infrastruktūros ir karinio personalo stygiaus dabar tai neįmanoma. A. Pocius prognozuoja, kad tai pasieksime gal po trejų, ketverių, gal penkerių metų, bet link to bus einama laipsniškai. „Dabar prioritetas – priimti ir aprūpinti Vokietijos brigadą. Lietuvos kariuomenė  dabar taip pat įsigyja tam tikrų modernių kariuomenės priemonių. Po truputį tvarkoma ir privalomosios karinės tarnybos bazė jaunuoliams priimti. Viskas vyksta kompleksiškai“, – aiškina NSGK pirmininkas.