Aukšta Smetonų dueto gyvenimo gaida ir kaina

Istorikė Ingrida Jakubavičienė savo naujoje knygoje "Duetas. Antanas ir Sofija Smetonos" pateikia unikalų prezidento ir jo šeimos portretą plačiame XX a. Lietuvos istorijos kontekste. Tai knyga, laužanti dar gajus sovietinės propagandos stereotipus.

Be pikantiškų nuotykių

Anot knygos recenzentės doc. dr. Dalios Bukelevičiūtės, parašyta ne viena knyga apie A.Smetoną kaip politiką, tačiau iki šiol nebuvo atidžiau pažvelgta į jo šeimą, į jo santykius su žmona, vaikais, anūkais. Ir tai subtiliai ir įtikinamai, įvertinusi ir atskleidusi daugelį iki šiol nežinomų aplinkybių bei informacijos šaltinių, padarė I.Jakubavičienė knygoje "Duetas", parodžiusi šią iškilią Lietuvos šeimą istorinių šalies lūžių fone. Tad valstybės reikalai, neatskiriami nuo šios šeimos gyvenimo, knygoje užima trečio veikėjo, neįvardyto pavadinime, poziciją.

Jei skaitytojai ieškos "Duete" pikantiškų istorijų ar bent užuominų, tai jas pastebės nebent patys atidžiausieji, mokantys skaityti tarp eilučių to meto laiškus. Į tai atkreipė dėmesį prof. dr. Virginija Jurėnienė, kuri pusiau juokais, pusiau rimtai pastebėjo knygoje aptikusi įtartiną profesoriaus Izidoriaus Tamošaičio šešėlį, vienu metu vis besisukiojusį apie prezidento žmoną. Pasak dr. prof. V.Jurėnienės, tas prezidentienės šešėlis gali kelti skaitytojui šiokių tokių įtarumo bangelių, tačiau knygos autorė pabrėžė: jokiuose šaltiniuose, jokiuose pokalbiuose – nei Lietuvoje, nei JAV – neaptiko ir negirdėjo jokių pikantiškų šios šeimos nuotykių, intrigų.

"Smetonų šeimos duetas labai pozityvus", – teigė knygos autorė, atmesdama bet kokius Smetonų meilės nuotykius už šeimos ribų.

Buvo šeimos žmogus

Prezidentavimas A.Smetonai buvo ne vien politinės lyderystės, bet ir jo šeimos, moralinių ir etinių vertybių išbandymų poligonas. Prezidentas buvo šeimos žmogus, ją labai vertino. Pakanka vienos detalės, į kurią knygoje atkreipė dėmesį dr. prof. V.Jurėnienė, – prezidento laiškas sūnui Juliui, kuriame A.Smetona, rašydamas Šveicarijoje buvusiai šeimai, žodį "sūnus" rašo didžiąja raide ir prašo jo pasirūpinti Mama, t. y. Sofija.

Pasak prof. dr. V.Jurėnienės, per visą vedybinį gyvenimą A.Smetona nekreipė dėmesio į kitas moteris ir kartu buvo konservatyvus moters vaidmens vertintojas.

Priešingybė savo vyrui

A.Smetona nepritarė moterų dalyvavimui politikoje. Kai 1937 m. pabaigoje Kaune vyko antrasis Lietuvos moterų suvažiavimas, prezidentas, sveikindamas dalyves, pabrėžė, kad "ne politikoje ir viešame gyvenime didysis moterų pašaukimas. Šeimos židinyje pasireiškia šviesi ir įvairi moters galybė".

Sofija, kaip žinome, buvo tikra priešingybė išsakytoms vyro mintims. Būtent ji, būdama visose srityse veržli, dalykiška, ryžtinga, yra ne kartą yra pastūmėjusi santūrų, ilgai svarstantį, diplomatišką vyrą priimti vieną ar kitą sprendimą, nebijoti imtis atsakomybės sprendžiant svarbius valstybės kūrimo reikalus ir pati kaip išgalėdama talkino jam.

Arbatos pakelis

Teisi buvo JAV prezidento žmona Eleanor Roosevelt, kuriai priklauso knygoje "Duetas" cituojama frazė: "Moteris – kaip arbatos pakelis. Jos stiprumą sužinai tik pamerkęs į verdantį vandenį."

Sofija savo tvirto charakterio, pasiryžimo, veiklos, įžvalgumo stiprumą ne kartą įrodė "karštame vandenyje" – Lietuvos politinių įvykių sūkuryje, svarbiuose asmeninio ir šeimos gyvenimo posūkiuose.