VSD pranešėjo komisijos išvadų tvirtinimą Seimo vadovybė nutarė nukelti po rinkimų

„Pasitarėme su Seimo pirmininke, nes kai kurie ir apžvalgininkai, ir politikai aiškina, kad tas išvadas tvirtinimas orientuotas į prezidento rinkimus. Pamanėme, jog siekiant išvengti tų spekuliacijų, geriau įdėsime patvirtinimą po rinkimų, galbūt gegužės 30 dieną“, – trečiadienį BNS sakė pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Anksčiau komisijos išvados, kuriomis prezidentas Gitanas Nausėda būtų pripažintas pažeidžiamu, planuota tvirtinti ketvirtadienį.

Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną. Jame varžysis perrinkimo siekiantis G. Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.

„Iš tiesų jokių tokių sumanymų, susisietų su rinkimais, kuriant komisiją ir keliant klausimus, tikrai nebuvo. Tiesiog ir nenorime, kad po paskutinės priėmimo stadijos ta (kritikos – BNS) banga vėl atsinaujintų“, – BNS sakė J. Razma.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo demokrato Vytauto Bako vadovaujama komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Tyrėjų teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius Darius Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Ši konstatavo, kad atliekant parlamentinį tyrimą pažeistas Seimo statutas, Politikų veiklos etikos kodeksas.

Be to, komisijos sudarymo teisėtumas jau apskųstas Konstituciniam Teismui.

G. Nausėda komisijos sudarymą ir jos išvadas vadino politiškai motyvuotomis, siejo su prezidento rinkimais.