Valstybės kontrolė atliko ŽŪM auditą: ministerija nepakankamai mažina administracinę naštą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) per dažnai keičia tam tikrus teisės aktus, nepakankamai mažina administracinę našta ir per mažai bendradarbiauja su savivaldybėmis ir pavaldžiomis institucijomis, rodo 2020–2022 m. veiklos auditas, kurį atliko Valstybės kontrolė. Kaip aiškina Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė Rasa Pupeikytė-Usačiova, ministerijos teisėkūros procesas yra tobulintinas, dėl to jai buvo pateiktos rekomendacijos.

„Įvertinę ministerijos politikos formavimą, nustatėme, kad teisėkūros procesas yra tobulintinas. Nuo 2014 m. ministerijoje nebuvo atlikta teisinio reguliavimo stebėsena. Ministerija nesistemino gautų pareiškimų siūlymo dėl teisinio reguliavimo problemų“, – praėjusią savaitę Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu, pristatydama ŽŪM audito rezultatus, teigė R. Pupeikytė-Usačiova.

Kaip aiškino auditorė, ministerija dažnai keičia teisės aktus, kas neigiamai veikia teisėkūros tvarumą ir visuomenės pasitikėjimą. Ji pateikia pavyzdį – 2022 m. apie 66 proc. Kaimo plėtros programos taisyklių buvo keičiamos 2 kartus, o 11 proc. taisyklių, net 3 ar 4 kartus.

„Ministerija nurodo, kad daugeliu atvejų, pakeitimai buvo tikslinamojo pobūdžio ir įtakos paramos gavėjams ar administratoriams neturėjo. Auditorių vertinimu, pakeitimai turėtų būti daromi, neprasidėjus paraiškų rinkimo procesui“, – aiškino ji.

Taip pat, anot jos, institucija nesuteikia pakankamai metodinės pagalbos tiek savivaldybėms, kurioms tenka pritaikyti šiuos pokyčius, tiek nenustato kokybinių rodiklių pavaldžioms tarnyboms.

„Du trečdaliai savivaldybių nurodė, kad jiems teikiamos metodinės pagalbos, administruojant žemės ūkio paramos priemones, pakanka tik iš dalies arba nepakanka. Įvardijama, kad ne visada laiku yra organizuojami seminarai, stinga praktinių mokymų. Todėl savivaldybės negali suteikti aktualios informacijos pareiškėjams ir išvengti klaidų administruodamos paramą“, – aiškino R. Pupeikytė-Usačiova.

Ministerija nėra atlikusi vertinimo, siekdama įvertinti deklaravimo sunkumus ir nesiima šios sistemos tobulinimo veiksmų, kas padėtų mažinti administracinę naštą.

„Taip pat ministerijai pavaldžioms įstaigoms, Žuvininkystės ir Augalininkystės tarnyboms nebuvo nustatyta kokybinių rodiklių. Be to, ministerija šioms įstaigoms neteikė grįžtamojo ryšio“, – pridūrė ji.

Valstybės kontrolės auditas taip pat parodė, kad nors ŽŪM imasi priemonių mažinti administracinę naštą, to nepakanka, be to ji nekaupia ir nesistemina pasiūlymų, gaunamų iš Žemės ūkio asociacijų. Pasak institucijos, 88 proc. asociacijų mano, kad administracinė našta yra per didelė.

Vyriausioji auditorė taip pat paminėjo, kad 2020–2023 m. laikotarpiu savarankiškai, per elektroninės valdžios portalą žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravo mažiau nei 5 proc. visų pareiškėjų. Anot jos, ministerija nėra įvertinusi deklaravimo sudėtingumo.

„Ministerija nėra atlikusi vertinimo, siekdama įvertinti deklaravimo sunkumus ir nesiima šios sistemos tobulinimo veiksmų, kas padėtų mažinti administracinę naštą“, – aiškino ji.

Taip pat, anot jos, auditas parodė, kad socialiniai partneriai įtraukiami tik į 38 proc. ŽŪM suformuotų darbo grupių, o susijusių su politikos formavimu grupių veiklą partneriams nėra viešinami. Be to, jos teigimu, nėra suformuotų kriterijų, kurie nulemtų kada ir kokie socialiniai partneriai būtų įtraukti į darbo grupes.

„Europos Komisija rekomenduoja socialinius partnerius įtraukti į ankstyvuosius politikos formavimo proceso etapus“, – paminėjo ji.

Valstybės kontrolės duomenys taip pat parodo, kad ŽŪM nepasiekė vidutiniškai penktadalio 2020–2022 m. tęstinės veiklos tikslų rodiklių, o 2022 m. beveik trečdaliu atveju nenurodytos to priežastys.

Remdamasi tokiais audito rezultatais, Valstybės komisija pateikė 7 rekomendacijas. Jose prašoma gerinti rodiklių neįgyvendinimo priežasčių analizės atlikimą, skatinti ūkininkus draustis pasėlius, gerinti metodinės pagalbos priemonių teikimą savivaldybėms. Taip pat, vertinti ir mažinti sukeliamą administracinę naštą, tobulinti pasėlių deklaravimo sistemą, gerinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir pavaldžiomis įstaigomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių