Premjerė įspėja: per artėjančius rinkimus netrūks bandymų sumažinti jų prognozuojamumą

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos tarybos posėdyje sekmadienį aptardama politinę padėtį, I. Šimonytė pažymėjo, kad pavasarį laukia „rinkimai kabutėse“ su „gerai prognozuojama pabaiga ir gerai prognozuojama perspektyva“, turėdama omenyje Rusijos prezidento rinkimus, ir „tikrieji rinkimai“.

„Kiti, tikrieji rinkimai – su sunkiai prognozuojama pabaiga (...) nes Vakarų pasaulyje prognozuojamumą palaiko ne tiek kažkokia konkreti politinė jėga, bet institucijos, sutartys, įsipareigojimai ir vertybės“, – sakė ji.

„Tačiau akivaizdu, kad laisvoje Vakarų erdvėje netrūks bandymų visais būdais mažinti tą prognozuojamumą, tuo tikslu išnaudojant tai, ką visada laikėme savo stiprybėmis: žmogaus teises, žodžio laisvę, galimybę išreikšti savo nesutikimą su priimamais sprendimais taikaus protesto ar laisvo, slapto balsavimo forma“, – pridūrė I. Šimonytė.

Anot jos, matoma, kaip žaliasis kursas, prekybos palengvinimai kariaujančiai Ukrainai, turinčiai galvoti, kaip užtikrinti valstybės funkcionavimą, „tampa vidinio politinio debato dalimi ne vienoje valstybėje“, taip reaguodama ir į diskusijas dėl Ukrainos grūdų importo į ES.

I. Šimonytė atkreipė dėmesį, jog ir į migracijos procesus įsitraukia „nusikalstami režimai“, turėdama omenyje Minsko vaidmenį kilus nelegalių migrantų protrūkiui Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Netinkama būtų teigti, kad bet koks karštas vidinis debatas yra inspiruotas kažkokių virėjų iš pašalies.

„Netinkama būtų teigti, kad bet koks karštas vidinis debatas yra inspiruotas kažkokių virėjų iš pašalies. Bet turbūt galima drąsiai teigti, kad tie virėjai visada suskubs šituo pasinaudoti. Ne veltui Rusijos propagandistų top sąraše yra visi aktualūs Vakarų debatai – pradedant nuo ūkininkų protestų, baigiant Europos Parlamento rinkimais ir Ursulos von der Leyen lyderyste“, – kalbėjo premjerė.

Ji ragino „nepasiduoti Kremliaus bandymams mus pačius paskandinti mūsų konfliktuose, kad neliktų laiko tam, kas šiuo metu yra svarbiausia – paramai Ukrainai“. 

Premjerė, TS-LKD keliama prezidento rinkimuose, taip pat ragino „padaryti maksimaliai daug, kad Lietuvos gebėjimai atgrasyti o esant reikalui – ir gintis“ stiprėtų daug greičiau, taip pat – sutelkti jėgas partijoms siekiant didinti gynybos finansavimą.

Anot premjerės, pastarojo laikmečio geopolitinė situacija verčia spartinti Lietuvos planus dėl gynybos stiprinimo, kadangi nuo „tolesnės karo Ukrainoje eigos tiesiogiai priklausys, kiek turime laiko“.

„Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, ji veikiausiai ne tik nenorės, veikiausiai – negalės sustoti. Perorientavus ekonomiką kariniams tikslams ir prirengus šimtus tūkstančių galvažudžių, perėjusi prie totalitarizmo šalies viduje, toliau suks karo mašiną bandydama išvengti valdžios kolapso. Valia priešstatai su NATO yra aiškiai deklaruota, galimybių perspektyva glūdi fronto linijoje Ukrainoje“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Anot jos, neverta kreipti dėmesio į Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, jog Rusija neketina veltis į konfliktą su NATO, nes „tai visada melas ir manipuliacija“

„Toje pačioje tiradoje jis aiškiai davė suprasti laikąs Ukrainą savo teritorija. Todėl nėra vertės kreipti dėmesio į Putino žodžius, nes tai – visada melas ir manipuliacija. Reikia kreipti dėmesį į faktus ir daryti tai, ką galime padaryti, kad maksimizuotumėme savo saugumą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji sako, kad to siekiant, būtina kalbėti apie perėjimą prie visuotinio šaukimo, geresnio karių aprūpinimo ginkluote, moderniomis kovos priemonėmis, įskaitant dronus, gynybos finansavimo didinimo.

„Matome, kad per artimiausią dešimtmetį trijų ar net didesnio procento nuo BVP finansavimas yra ne šiaip gražus skaičius politikų lenktynėse, o neišvengiamybė, jei norime geriau ir greičiau parengti ir aprūpinti žmones, pasirengti priimti Vokietijos brigadą, dar labiau sustiprinti kariuomenę ir parengti kontrmobilumo pajegumus“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak jos, tam reikiant papildomų 400-500 mln. eurų, yra „nesąžininga“ kalbėti ne apie ilgalaikius, o laikinus sprendimus „skolintis, skirti labdarą, o gal kas nors pasiūlys ir kokią loteriją“.

„Tai nesąžininga. Nes neatsako į klausimą – o kas po to? Visus dešimt metų, per kuriuos gali pasikeisti net trys Vyriausybės, kurios turės tęsti darbus. Todėl tikiuosi, kad pavyks parengti pasiūlymus, kurie šią naštą sąžiningai paskirstytų tarp kartų ir visuomenės grupių“, – teigė Vyriausybės vadovė.

NATO įsipareigojimai dėl kolektyvinės gynybos lieka

I. Šimonytė pabrėžė, kad vykstant diskusijoms dėl NATO partnerių įsitraukimo kilus konfliktui ir penktojo straipsnio, numatančio kolektyvinę gynybą, taikymo, šiais įsipareigojimais nereikėtų abejoti.

„Natūrali yra prielaida, kad nuo pat nulinio momento ginsimės visi kartu, o dar geriau, jeigu visi kartu atgrasysime“, – kalbėjo ji.

Anot premjerės, „NATO garantijos yra visų pirma politinės“.

„Ir kartais, deja, demokratinių šalių politikai būna lėti kaip tik esminiais momentais. O penktasis straipsnis kaip tik ir kalba apie tokį. Ir nėra jokio tarptautinio teismo, kuriam galima būtų pateikti ieškinį už nepakankamai greitą sprendimų priėmimą. Todėl netinkama nei olimpinė ramybė, kad mes jau labai daug padarėme ir planuojame padaryti dar daugiau, nei bandymas kelti sumaištį bandant kelti nepasitikėjimą NATO partneriais apskritai“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.

Penktadienį I. Šimonytė TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ tvirtino, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.

Ji pabrėžė, kad nepaisant to, jog kai kurios valstybės neturi „automatinio penktojo straipsnio jungiklio“, tai nereiškia, kad kolektyvinė Aljanso gynyba neveiktų.

„Kai garbingi atsargos kariškiai sako, kad reikia pasirengti veiksmų planą, jei politiniai sprendimai užtruks ilgiau – tuo nereikia piktintis. Kai politikai sako, kad nėra automatinio penktojo straipsnio jungiklio visame Aljanse, tuo nereikia baisėtis. Tai nereiškia, kad kažkas mūsų negins, kaip rašoma clickbaitinėse antraštėse. Nes gintis pirmiausia turime mokėti patys. Ir pirmiausia – savo galvose“, – sakė I. Šimonytė.

Šiemet Lietuvoje vyks treji rinkimai: gegužę – prezidento, birželį – Europos Parlamento, spalį – Seimo.