- Akvilė Vitkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Joks Donaldas Trumpas, gėjų paradai Europoje ir kraštutinė dešinė negali kelti esminės grėsmės Vakarų demokratijos principams, o Vladimiras Putinas tai puikiai supranta, sako politologas dr. Bernaras Ivanovas.
Gelžbetoninė sistema
Kraštutinė dešinė Europoje pastaruoju metu sulaukia vis didesnio elektorato palaikymo, o žiniasklaida dažnai šią politinę jėgą įvardija kaip naują grėsmę tradicinei Vakarų politinei sistemai. Rusijos vaidmuo kraštutinių dešiniųjų politiniame lauke yra išskirtinai svarbus – ne vienas atvejis rodo, kad šios politinės jėgos siekia suartėti su Kremliumi.
Prancūzijos partijos "Front National" (FN) lyderė Marine Le Pen ne taip seniai pareiškė, kad kalbant apie Krymo aneksiją, ji nemato nieko blogo, neva patys šios teritorijos gyventojai referendume pasisakę, kad nori prisijungti prie Rusijos.
Vokietijos partijos "Alternative für Deutschland" (AfD) programoje sakoma, kad šaliai reikėtų mažiau integracijos į ES, ESBO, bet stiprinti ryšius su Rusija. Ir tai tik keli pavyzdžiai, rodantys, kad Rusija tarsi kursto kraštutinę dešinę Europoje.
"Ultradešinieji gauna finansavimą iš Rusijos. M.Le Pen pareiškimas apie Krymo aneksiją ne šiaip sau atsirado, ji atvirai prašė pinigų iš Rusijos – sakė, kad trūksta apie 6 mln. eurų prezidento rinkimų kampanijai", – apie Rusijos tikslus mobilizuoti europines marginalias fašistuojančias ir neonacistines grupes ir taip kelti destrukciją Europoje sako politologas.
"Rusija finansuoja šiuos veikėjus, organizuoja forumus ar kitaip juos palaiko, bet tai kur kas silpnesnis dalykas nei komunistinis internacionalas, kai tarpukariu veikė komunistinės grupuotės ir bandė sukelti pasaulinę revoliuciją. Apskritai Rusija iliuzijų nei dėl D.Trumpo, nei dėl kitų, žinoma, neturi, kadangi, nepaisant nieko, puikiai suvokia, kad Europoje po karo yra sukurta labai tvirta gelžbetoninė sistema ir ji atlaikys faktiškai bet ką", – neabejoja B.Ivanovas.
Absoliučiai nenumaldoma
Pasak B.Ivanovo, kraštutinė dešinė ir populistai negali pakeisti Vakarų demokratijos vertybių sistemos – net jeigu M.Le Pen būtų išrinkta Prancūzijos prezidente, vargu ar tai iš esmės galėtų ką nors transformuoti šalyje. Politologas primena, kad pilietinė visuomenė Vakarų pasaulyje yra nepaprastai stipri.
"Pažiūrėkime, kiek šimtų tūkstančių žmonių, D.Trumpui užkabinus feministes, išėjo į gatves visame pasaulyje. Prancūzijos, Italijos ir kitų Europos šalių visuomenės yra nepaprastai gerai konsoliduotos. Per dieną gali būti surengti milijoniniai mitingai, eitynės, tad nauji apologetai neturi galimybių ko nors pakeisti", – primena politologas.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas yra nepaprastai geras profesionalas, bet kalba nesąmones.
"Jie nieko kito negali pasiūlyti kaip negatyvią kampaniją, nukreiptą prieš ką nors, pavyzdžiui, pabėgėlius. Ir tai veikia trumpą laiką, nes demokratinė rinkimų sistema padeda apsisaugoti nuo politikos pamišėlių. Kai Hitleris atėjo į valdžią, tuo metu buvo ekonominės krizės banga, ko dabar nėra, buvo ir Vokietijos pralaimėjimas kare, ir pažeminimas. Bet jau 1933 m. rinkimai rodė jo partijos nuosmukį ir reikėjo surasti tokį beprotį, kuris papuls į Reichstagą ir įves diktatūrą. Dabar yra kur kas daugiau mechanizmų, užtveriančių kelią tokiems atvejams", – dėsto B.Ivanovas.
Gali pašalinti
Žvelgiant į Vakarų demokratijos tvarumą už Europos ribų – į JAV – šiandien visi žvilgsniai krypsta į D.Trumpą, kuris į Baltuosius rūmus atėjo nešinas populizmo ir nusiteikimo prieš politinį elitą vėliava. "Tai yra gana įdomus aktorius. Jis iš tikrųjų yra toks, kokį jį matome, iš esmės Hugo Chavezo tipo veikėjas", – sako B.Ivanovas.
Prisiminęs D.Trumpo pirmtaką Baracką Obamą politologas teigia, kad, nepaisant to, jog apie jo kaip prezidento darbus pasakyta daug nuostabių dalykų, jis nėra kuo nors išsiskyręs prezidentas.
Politologas įsitikinęs, kad nėra reikalo klausyti pranašų, kurie sako, jog artėja ES, JAV, pasaulio pabaiga, ir labiausiai šiame kontekste bijoti reikėtų Rusijos: "Rusija nelabai turi kuo pasigirti, nepervertinkime jos pačios ir jos ambicijų. Joks D.Trumpas, gėjų paradai Europoje ir kraštutinė dešinė negali kelti esminės grėsmės Vakarų demokratijos principams, ir V.Putinas tai puikiai supranta. Sistemingai atsiranda pranašų, kurie sako, kad tuoj Rusija pradės karą. Jei jais tikėtume, jau 2015 m. turėjome sėdėti apkasuose ir atsišaudyti prieš Rusiją, bet niekas neprasidėjo ir neprasidės. Rimti analitikai apie karo grėsmę kalba 0,5–0,7 proc. tikimybe, o tokios proporcijos vargu ar gali būti realaus konflikto pranašai. Daugiausia, kas gali blogėti, tai situacija informaciniame lauke."
Pilietinis karas
Kalbant apie šiandienį Rusijos vaidmenį tarptautinėje politinėje arenoje, analitikas pastebi, kad šios šalies elgesį vertinti iš vienos pusės yra labai lengva, bet iš kitos – sunku.
"Sunku kalbėti apie politikoje dalyvaujančius psichikos negalią imituojančius veikėjus. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas yra nepaprastai geras profesionalas, bet kalba nesąmones, pavyzdžiui, apie užsienio diplomatus, kurie vaikšto po mitingus persirengę moterimis, – tai neįtikimi dalykai. Rusijoje marazmo lygmuo visose sferose auga kasdien. Tai akivaizdu vien tik pažvelgus į bylas ir teismų nuosprendžius. Visa tai rodo tik vieną dalyką – vargu ar Rusijoje tokia situacija išsispręs", – teigia politologas.
B.Ivanovas mano, kad Rusija po V.Putino valdymo vargiai liks tokia, kokia yra šiandien, o ateities išpranašauti negali nė puikiausi analitikai. Politologas išskiria, kad kalbant apie Rusiją, reikia pabrėžti pilietinio karo grėsmę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime planuojama teikti siūlymą mažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos įkainį
Antradienį Seime ketinama pateikti Mokėjimų įstatymo bei lydinčiuosius projektus, kuriais Finansų ministerija siūlo sumažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio įkainį, jį susieti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA). ...
-
Seimui bus teikiamas siūlymas leisti VERT atestuoti energetikos įrenginius eksploatuojančius asmenis
Antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys Seimui ketina pateikti siūlymus, kuriais siekiama Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) perduoti įgaliojimus nustatyti asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius,...
-
Seime numatoma teikti iniciatyvą įpareigoti bankus teikti paskolas ir su fiksuotomis palūkanomis
Antradienį Seime planuojama teikti Finansų ministerijos parengtą Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei lydintį įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų u...
-
I. Šimonytė su Čekijos Atstovų rūmų pirmininke aptars saugumo situaciją, paramą Ukrainai
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį su Čekijos Atstovų rūmų pirmininke Marketa Pekarova Adamova aptars saugumo situaciją regione, paramą Ukrainai. ...
-
G. Nausėda: neišsprendus pilietybės referendumu, galima būtų svarstyti mažinti jo kartelę16
Neišsprendus dvigubos pilietybės išplėtimo klausimo referendumu, galima būtų svarstyti mažinti jo kartelę, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
G. Nausėda antrame prezidento rinkimų ture tikisi 75 proc. rinkėjų palaikymo18
Dar vienos kadencijos prezidento poste siekiantis Gitanas Nausėda sako antrame ture besitikintis 75 proc. rinkėjų palaikymo. ...
-
Po pirmojo prezidento rinkimų turo: regi I. Vėgėlę politikoje, pasiuntė žinutę socialdemokratams3
Sekmadienio naktį paaiškėjus, kad antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė, opozicinių par...
-
Europarlamento atstovas: šie rinkimai bus lemiami visai Europai, tad verčiau jais domėtis3
Birželio pradžioje įvyksiantys Europos Parlamento rinkimai galbūt yra svarbiausi per visą senojo žemyno ir Europos Sąjungos (ES) istoriją. Tai jusdami, europiečiai ketina juose dalyvauti aktyviau nei iki šiol. ...
-
I. Šimonytė: Rusijos vykdomi GPS trikdžiai nukreipti prieš visas Ukrainos sąjungininkes
Rusijos vykdomi GPS signalų trikdžiai ir kiti sabotažo veiksmai Baltijos šalyse nukreipti ne tik prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir prieš kitas Ukrainą palaikančias valstybes, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Premjerė: realios derybos dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES turi prasidėti šį pusmetį4
Premjerė Ingrida Šimonytė ragina Europos Sąjungą (ES) dar šį pusmetį pradėti „realias derybas“ su Ukraina ir Moldova dėl narystės bloke. ...