Ministras galanda kirvį valstybiniams miškams? | KaunoDiena.lt

Ministras galanda kirvį valstybiniams miškams?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Aplinkos ministro veiksmai toliau kelia abejonių. Ministerijoje keičiami įvairūs įstatymai, sukuriantys sąlygas mažinti valstybės turtą. Šįkart valstybinius miškus siekiama paversti naudingųjų iškasenų karjerais?

Neduodavo leidimų

Nors Seimas neoficialiai atostogauja, retkarčiais jame pasirodantys politikai šnabždasi, kad aplinkos ministras Kęstutis Navickas patylomis rengiasi dalį valstybinių miškų atiduoti kasybos pramonės vertelgoms.

Kalbama, kad ketinama keisti įstatymus, kurių pataisos leisiančios valstybiniuose miškuose rengti žvyro bei smėlio karjerus. Vieni politikai vardija apie keitimus Miškų, kiti – Teritorijų planavimo įstatymuose.

Iki miškų reformos į valstybinius miškus įvažiuoti ekskavatoriui buvo beveik neįmanoma. Nors Miškų įstatyme galimybių ir buvo numatyta – sutikimo, kaip reikalavo įstatymas, neduodavo miškų urėdijos, buvusi Generalinė miškų urėdija.

Jei kurioje urėdijoje ir pasisukdavo kalbos apie galimą naudingųjų iškasenų karjerą, miškininkų prašytos kompensacijos verslui buvo ne pagal kišenę. Kelią galimiems karjerams užkirsdavo ir Teritorijų planavimo įstatymas, neleidžiantis jų rengti vietovėse, kurios anksčiau nebuvo išžvalgytos ir pažymėtos detaliuose savivaldybių planuose.

Ministerija slepia pėdsakus?

Dienraštis bandė išsiaiškinti, kada ir koks įstatymas buvo pakeistas. Kadangi Miškų įstatymo straipsnyje, leidžiančiame miško žemę paversti kitomis naudmenomis akivaizdžių pakeitimų nesimatė, akis krypo į Teritorijų planavo įstatymą.

Būtent pastarojo praėjusiais metais priimta 22 straipsnio pataisa netiesiogiai kalba apie miško žemės paskirties pakeitimą: "Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu." Tiesa, galimybė atsiranda, jei tose vietovėse nėra arba neplanuojama infrastruktūra. O valstybiniai miškai ir yra būtent neurbanizuota ir neurbanizuojama teritorija.

Redakcija kreipėsi į K.Navicko patarėją Mindaugą Bajarūną, prašydama išvardyti teritorijas, kuriose, aplinkos ministrui pasirašius įsakymą, vietoj valstybinio miško bus leista įrengti karjerus.

Tokia situacija, mūsų nuomone, gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.

Atsakymas atėjo gana įdomus. "Pažymėtina, kad miško žemės pavertimą kitomis žemės naudmenomis (taip pat ir naudingųjų iškasenų eksploatavimo (karjerų) naujoms teritorijoms formuoti) reglamentuoja Miškų įstatymas.

Šių metų birželio pabaigoje Aplinkos ministerijos iniciatyva Seimas ištaisė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo spragas, kurios buvo priimtos 2016 metų birželio mėnesį ir atliepė siaurus lobistinius interesus bei neužtikrino viešojo intereso. Tai liudija ir ministerijai jos užsakymu pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinio vertinimo išvada.

Kaip pabrėžė aplinkos ministras K. Navickas, toks teisinis reguliavimas, kuris paskubomis buvo priimtas praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje, vadovaujant tuometiniam Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui A.Salamakinui, neužtikrino tinkamos pačių vertingiausių miškų apsaugos ir negina viešojo intereso", – dienraščiui juodu ant balto teigė ministro patarėjas.

Pasak M.Bajarūno, ankstesnė Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcija esą sudarė galimybes miško žemę paversti kitomis naudmenomis ypač ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu vertinguose miškuose, neatsižvelgiant į bendrojo plano arba saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Miškai, esantys vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniai miškai, taip pat III grupės vandens telkinių apsaugos zonos ir valstybinių parkų apsaugos zonos miškuose tapo pažeidžiami siaurų interesų įtakos.

Jau artimiausiu metu dalis valstybinių miškų gali virsti žvyro karjerais.(Evaldo Šemioto nuotr.)

"Įstatymo projektu pasiūlyti pakeitimai sumažina korupcijos tikimybę ir užtikrina, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis vertinguose miškuose bus vykdomas skaidriai ir viešai, įtraukiant į šį procesą visus suinteresuotus asmenis ir tokiu būdu užtikrinant valstybės, visuomenės ir kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą", – teigiama M.Bajarūno atsakyme.

Redakcijos prašymu išanalizavę M.Bajarūno minimą bei ankstesniojo Seimo pataisas, teisininkai sakė jokio skirtumo dėl patarėjo minimų draudimų neaptikę: tiek veikiančiame, tiek senesnės redakcijos įstatyme draudimas keisti miško paskirties žemę yra analogiškas, tik struktūriškai kitaip sudėliotas.

STT: pataisa – korumpuota

Kodėl M.Bajarūnui labiau rūpėjo reklamuoti Miškų įstatymo tariamas pataisas, o nutylėti Teritorijų planavimo įstatymą, galima spėti: čia jau matyti jo globėjo K.Navicko uodega, kurią, deja, nesėkmingai bandė priminti STT.

Praėjusiųjų metų pabaigoje Seimo priimtų Teritorijų planavimo pataisų autoriai faktiškai yra du – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika ir Vyriausybės nutarimą, siūlantį papildyti įstatymo 22 straipsnį kartu su premjeru pasirašęs aplinkos ministras.

Pataisomis faktiškai buvo papildytas straipsnis, leidžiantis keisti žemės paskirtį neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Eiliniam piliečiui tokie terminai nieko nereiškia, tačiau šioms teritorijoms priklauso ir valstybiniai miškai.

Seime pristatydamas įstatymo pataisų projektą, K.Mažeika neslėpė: "Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui. Vadinasi, jeigu žemės gelmių išteklių telkinys buvo išžvalgytas po savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo arba bendrajame plane telkinys nėra fiksuotas, rengti žemės gelmių naudojimo plano negalima, kol nepakeičiami bendrojo plano sprendiniai." Politikas mano, didžiausia kliūtis naujiems karjerams yra savivaldybės, tad jas iš įstatymo reikia eliminuoti.

K.Mažeika neslėpė ir to, kad šios įstatymo pakeitimo projekto iniciatoriai yra Geologijos įmonių asociacija ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, buvo sustabdytas virš dešimties žemės gelmių išteklių telkinių naudojimo planų rengimas, kurie nebuvo nurodyti savivaldybių bendruose planuose. Taigi galima daryti išbadą, kad K.Mažeika savotiškai vykdė lobistinius geologijos įmonių prašymus, pridengtus Aplinkos ministerijai pavaldžia Geologijos tarnyba.

Kyla įtarimų, kad K.Mažeika galėjo vykdyti lobistinius geologijos įmonių prašymus, pridengtus Aplinkos ministerijai pavaldžia Geologijos tarnyba. (K. Kavolėlio/BFL nuotr.)

Vyriausybės nutarimu, kurį pasirašė premjeras ir K.Navickas, iš esmės pritarta įstatymo pataisomis, tačiau pasiūlyta minėtą 22 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje netiesiogiai kalbama apie būsimus karjerus miškuose: "Nustatyti sąlygą, kada neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose gali būti rengiami žemės gelmių naudojimo planai ir jais gali būti keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, kai žemės gelmių išteklių telkinys nenurodytas savivaldybės lygmens bendrajame plane."

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas kritiškai vertino K.Mažeikos pateiktą įstatymo pataisų projektą, diplomatiškai, remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimu teigdamas, jog pataisos kvepia korupcija: sąlygos keisti žemės paskirtį neurbanizuotose bei neurbanizuojamose teritorijose Vyriausybė teisės neturi. Tai – Seimo prerogatyva.

O štai tuometinis STT direktorius Saulius Urbanavičius rašte Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui kirto iš peties: "Atlikus projekto antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad projektas sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai. Tačiau, pritardami Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados pastabai, manome, kad projektu turėtų būti atskleidžiami ir teisiniu lygmeniu įtvirtinami esminiai žemės naudojimo paskirties keitimo neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose principai." STT teigimu, to nepadarius, Vyriausybei, įgyvendinančiai įstatymo pataisas, būtų sukuriamos itin plačios diskrecinės teisės savo nuožiūra spręsti dėl įstatymo nuostatų įgyvendinimo reglamentavimo. "Tokia situacija, mūsų nuomone, gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys", – sakoma STT rašte.

Tačiau Seimas į minėtas pastabas neatsižvelgė.

Dienraštis Geologijos tarnyboje bandė aiškintis, kokių geologijos bendrovių žemės gelmių išteklių telkinių naudojimo planų rengimas buvo sustabdytas, tačiau Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Antanas Januška teigė, jog tokios informacijos nėra.

Dega kepurė

Visgi V.A.Januška prasitarė rengiantis atsakymą Aplinkos ministerijai į raštą, kuriame jau tiesiogiai minimi valstybiniai miškai. Paprašytas persiųsti dokumento kopiją, pašnekovas teigė, kad to daryti neleidžia Geologijos tarnybos valdžia.

Po ilgų prašymų minėtą raštą suderinęs su ministerijos vadovybe, redakcijai atsiuntė K.Navicko patarėjas M.Bajarūnas. Tai – Aplinkos ministerijos "Pavedimas parengti Žemės gelmių įstatymo pakeitimo projektą", adresuotas Geologijos tarnybai bei Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentui.

Įdomi detalė: raštą rengė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir Miškų departamento Miškininkystės ir miškotvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Skirmantas Kadziauskas, o pasirašė laikinai aplinkos ministrą pavaduojantis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Dokumento data – šių metų liepos 17 diena. Liepos 16 ir 17 dienomis, kaip tyčia, aplinkos ministras atostogavo.

Minėto dokumento esmė – ketinimas keisti leidimų eksploatuoti naudingąsias iškasenas, esančias valstybinės reikšmės miškuose, išdavimo principą. Dabar leidimus išduoda tarnyba, o norėtųsi, kad tai būtų išskirtinė Vyriausybės, taigi Aplinkos ministerijos, prerogatyva. Teigiama, kad Geologijos tarnyba neatsižvelgia į valstybinės reikšmės miškų statusą.

Į Geologijos tarnybą bei Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentą kreiptasi tada, kai visišką fiasko patyrė ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo norėta leidimų eksploatuoti naudingąsias iškasenas, esančias valstybinės reikšmės miškuose, atiduoti į Vyriausybės rankas. Mat projektas sulaukė pastabų, kad dabar leidimų tvarką nustato Žemės gelmių įstatymas ir Vyriausybė neturi teisinio pagrindo savo nutarimu jos keisti.

Tad aplinkos ministras K.Navickas kolegos E.Misiūno pagalba ragina savo pavaldinius iš ministerijos ir pavaldžios institucijos "kartu parengti ir pateikti atsakingoms institucijoms "Žemės gelmių įstatymo pakeitimo projektą, numatantį, kad sprendimą dėl naudingųjų iškasenų naudojimo, esančių valstybinės reikšmės miškų plotuose, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė".

Už atostogaujantį K.Navicką ne pirmą kartą įtarimų keliantį dokumentą pasirašo kitas kolega. Šįkart tai padarė vidaus reikalų ministras E.Misiūnas.(Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pakomentuoti situacijos, kai paslapčiomis galimai planuojami nauji karjerai valstybiniuose miškuose, dienraštis ketino garsiai už valstybinius miškus viešai šaukiančio aplinkos ministro. Deja, K.Navickas vėl atostogauja ir į skambučius neatsiliepė.


Komentaras

Kazys Starkevičius

Seimo narys

Susidariusi situacija dėl įstatymų keitimo man atrodo keista. Visų pirma, keista, kad apie aplinkos ministro norą valstybinius miškus paversti karjerais politikai sužino tik nuotrupas, o konkreti informacija Seimo nariams nepateikiama. Viskas daroma už nugaros, neviešai.

Kita vertus, ganėtinai įtartina situacija dėl vidaus reikalų ministro pasirašyto už K.Navicką rašto. Buvau ministru ir žinau, jog Vyriausybės nutarimų projektai ir visa su jais siejama dokumentacija, raštai paprastai iš anksto ministrui žinomi. Todėl neabejoju, kad apie minėtą pavedimą žinojo ir aplinkos ministras. Įtariu, bijojo pasirašyti, išėjo dviem dienom atostogų. Gal bijojo prisiimti atsakomybę? Jei taip, tai kokios jėgos stovi už ministro, kuris tenkina verslininkų reikalavimus?

Yra ir kita medalio pusė. Žinia, Vyriausybė ketina rekonstruoti nemažai kelių, tačiau nori kuo pigiau. Taigi prie tokių rekonstruotinų kelių iškirtus valstybinius miškus ir įrengus smėlio bei žvyro karjerus, kainą pavyktų sumažinti. Tačiau žvelkime iš kitos pusės: karjerų naudotojai valstybei už kubinį metrą valstybei priklausančių iškasenų sumoka keliasdešimt centų. O žvyras, smėlis parduodamas eurais, kurių skaičius yra dviženklis.

Ką reiškia noras leidimų dėl iškasenų valstybiniuose miškuose išdavimo tvarką perleisti Vyriausybei? Vyriausybė – kolegialus organas ir teisiškai už savo priimtus nutarimus neatsako. Jei K.Navickas mato, kad dabar Geologijos tarnyba leidimus išduoda neatsakingai, neatsižvelgdama į valstybinės reikšmės miškų statusą, lai tarnyboje ieško kaltininkų ir juos baudžia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nusikaltimas gamtai ir valstybei

Nusikaltimas gamtai ir valstybei portretas
Kauno centras liko be medžių, be pavėsio, be deguonies, tik su dulkėmis ir tropine kaitra, kaip dykumoj, 'šauniai' pasidarbavus medžių kirtėjui Matijošaičiui. Dabar dar kitas 'ŽALIASIS' sugalvojo valstybinius miškus praretinti.

Cha

Cha portretas
Kol tam referendumui parašus surinksi, nebeliks miškų, nebereiks ir referendumo...

na

na portretas
šiuo klausimu būtinai reik skelbt referendumą
VISI KOMENTARAI 54
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių