Lietuvos valdžia kritikuoja naujus Ukrainos įstatymus

Lietuvos Vyriausybė ir nevyriausybinės organizacijos penktadienį sukritikavo Ukrainos parlamento patvirtintus įstatymus, nukreiptus prieš protestuotojus.

Pagal naują tvarką, vyriausybės pastatų blokavimas gali būti baudžiamas iki penkerių metų kalėjimo, kaukėti ar šalmus užsidėję protestų dalyviai bus baudžiami baudomis arba administraciniu areštu, šmeižto platinimas internete draudžiamas ir baudžiamas piniginėmis baudomis arba pataisos darbais iki vienerių metų.

Pataisoms ketvirtadienį rankos pakėlimu be svarstymo pritarė 235 iš 450 parlamentarų. Opozicijos lyderiai nerimauja, kad naująjį įstatymą valdžia gali panaudoti opozicijos veikėjams persekioti ar protestams malšinti.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius socialiniame tinkle "Twitter" parašė, kad "skubotas balsavimas Radoje nėra žingsniai link dialogo ir demokratijos Ukrainoje".

"Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas BNS penktadienį sakė, kad įstatymų pataisos suvaržytų pilietinės visuomenės teises ir kelia grėsmę Ukrainos pilietines visuomenės laisvei.

"Įstatymų pakeitimai, kuriems jau pritarė Ukrainos parlamentas, kelia didelį susirūpinimą mūsų kolegoms Ukrainoje. Anot jų, šie įstatymai stipriai apribotų šalyje veikiančių nevyriausybinių organizacijų veiklą, žodžio ir spaudos laisvę, o teisėsaugos akiratyje su gresiančiomis griežtomis sankcijomis atsidurtų didžioji dalis Euromaidano aikštės protestuotojų", - BNS sakė S.Muravjovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad įstatymų paketu įvedama "užsienio agentų" sąvoka, pagal kurią visos organizacijos, gaunančios paramos iš užsienio valstybių ar organizacijų, turėtų registruotis kaip užsienio agentai.

"Tokia tvarka, pavyzdžiui, jau galioja Rusijoje. Iš mūsų kolegų patirties akivaizdu, jog valdžia gali lengvai piktnaudžiauti šia nuostata ir panaudoti ją kaip politinio spaudimo instrumentą, siekdama apsunkinti neparankių nevyriausybinių organizacijų veiklą", - teigė S.Muravjovas.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius šalyje sukėlė protestų bangą, kai lapkričio mėnesį per viršūnių susitikimą Vilniuje nusprendė nepasirašyti asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES), o netrukus pasirašė susitarimus su Rusija.