Konservatoriai siūlo Lietuvos ekonomikos „variklio“ receptą

Seimo nariai ekspremjeras Andrius Kubilius ir buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys siūlo išskirti tris aukštųjų technologijų ekonomikos prioritetines sritys, kuriose Lietuva gali siekti regioninės ir globalios lyderystės.

Šiuo metu tokiomis aukštųjų technologijų prioritetinėmis sritimis jie siūlo pripažinti informacines technologijas, gyvybės mokslų technologijas (biotechnologijos, farmacija, medicinos inžinerija) ir fotoniką.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seimo nariai A. Kubilius ir D. Kreivys mano, kad pasiremdama geriausia pasauline patirtimi Lietuva iki 2025 metų Šiaurės-Baltijos regione turi įsitvirtinti šių prioritetinių aukštųjų technologijų sričių lyderė, turinti globaliai konkurencingus šių prioritetinių sričių aukštųjų technologijų klasterius.

Tokia vizija akcentuojama A. Kubiliaus ir D. Kreivio parengtame Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame Prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių vystymo įstatymo projekte.

Jame numatyta, kad aukštųjų technologijų prioritetinių sričių sąrašas turi būti peržiūrimas kas 5 metai ir gali būti papildytas arba pakeistas motyvuotu Vyriausybės siūlymu.

Jeigu norime sparčiai augti, neužstrigti „vidutinių pajamų“ spąstuose, turime šalies ekonomiką orientuoti į aukštųjų technologijų pramonę. Išdrįskime pripažinti, kad būtent čia slypi Lietuvos ekonomikos ateities varikliai.

Įstatymo projekte deklaruojamas tikslas iki 2025 metų pasiekti, kad prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse sukuriama bendrojo vidaus produkto dalis ir darbo vietų skaičius būtų ne mažiau kaip 4 kartus didesni nei yra 2017 metais.

Projekte kalbama ir apie prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių finansavimą. Pagal projektą, iki 2025 metų kiekvienais metais studijų ir mokslinių tyrimų finansavimui prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų skiriama 15-30 proc. daugiau lėšų nei prieš tai buvusiais metais.

Vyriausybei siūloma užtikrinti, kad, pradedant nuo 2018 m. liepos 1 d., ne mažiau kaip 80 proc. „Sumanios specializacijos“ strategijai finansuoti numatytų ES struktūrinės paramos lėšų bus skiriama programoms ir projektams, susijusiems su prioritetinėmis aukštųjų technologijų sritimis ir šių sričių Kompleksinių plėtros programų finansavimu.

Pagal siūlomą įstatymo projektą „Sumanios specializacijos“ strategija - tai „Vyriausybės patvirtinta valstybės paramos (ES fondų lėšomis) moksliniams tyrimams ir inovacijoms strategija“.

A. Kubilius ir D. Kreivys mano, kad valstybės politiką prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse formuoti, įgyvendinti ir prižiūrėti turi vienas ministras ir jo valdoma ministerija.

Eltai jie sakė, kad galėtų būti įkurta nauja, pavyzdžiui, Aukštųjų technologijų ministerija. Todėl įstatymo projekte siūloma Vyriausybę įpareigoti iki 2018 m. kovo 1 d. pateikti Vyriausybės įstatymo pataisas, kuriose būtų nustatyta, kuri jau veikianti arba naujai įsteigiama ministerija turi įgyvendinti parengto įstatymo nuostatas.

Daugelis tarptautinių ir Lietuvos ekspertų kritiškai vertina dabartinę situaciją Lietuvoje, teigdami, kad šios politikos formavimo ir įgyvendinimo sandara yra per daug fragmentuota, atsakomybė išbarstyta tarp kelių ministerijų ir institucijų, todėl trūksta intelektualinio, politinio ir administracinio potencialo koncentracijos, kuri yra būtina norint išplėtoti kelias prioritetines aukštųjų technologijų ekonomikos sritis. Įstatyme yra siūloma atsakomybę už reikalingos politikos formavimą sutelkti vienoje reformuotoje arba naujai įsteigtoje ministerijoje, o atsakomybę už tokios politikos įgyvendinimą sutelkti naujoje Vyriausiojo mokslininko agentūroje“,- sako įstatymo projektą parengę A. Kubilius ir D. Kreivys.

Pagal projektą, valstybės ekonominę politiką prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse įgyvendina prie atsakingos ministerijos įsteigta Vyriausiojo mokslininko agentūra. Agentūra būtų steigiama sujungiant aukštųjų technologijų politikos srityse veikiančias institucijas (arba jų padalinius).

Įstatymo projekte taip yra nustatoma prievolė kiekvienais metais Vyriausiojo mokslininko agentūrai pateikti ataskaitą Vyriausybei ir Seimui ir atsiskaityti apie šiuo įstatymu apibrėžtos aukštųjų technologijų ekonomikos plėtros pažangą, atsiskaitant už pagrindinių veiklos rodiklių (KPI) pasiekimą.

Įstatymo projekto rengėjai siūlo pavesti Vyriausybei iki 2018 m. kovo 1 d. parengti ir pateikti Seimui svarstyti Vyriausiojo mokslininko agentūros įstatymo projektą, kuriame turi būti numatyta, kad tokia agentūra turi pradėti veikti nuo 2019 m. sausio 1 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

skolintis 3x procentais

skolintis 3x procentais portretas
tai tikras ekonomikos variklis... neziurint jau i mamos bizni...

nuomonė

nuomonė portretas
Yra kam siūlyti,- išsiš.....ę iki ausų. Prisivadovavo ,dar ilgai srėbsime ne tik mes,mūsų vaikai,bet ir vaikaičiai.

...

... portretas
Ach, tai jau Informatikos ministerijos pinigėliai baigės?..
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių