- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo nariai ekspremjeras Andrius Kubilius ir buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys siūlo išskirti tris aukštųjų technologijų ekonomikos prioritetines sritys, kuriose Lietuva gali siekti regioninės ir globalios lyderystės.
Šiuo metu tokiomis aukštųjų technologijų prioritetinėmis sritimis jie siūlo pripažinti informacines technologijas, gyvybės mokslų technologijas (biotechnologijos, farmacija, medicinos inžinerija) ir fotoniką.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seimo nariai A. Kubilius ir D. Kreivys mano, kad pasiremdama geriausia pasauline patirtimi Lietuva iki 2025 metų Šiaurės-Baltijos regione turi įsitvirtinti šių prioritetinių aukštųjų technologijų sričių lyderė, turinti globaliai konkurencingus šių prioritetinių sričių aukštųjų technologijų klasterius.
Tokia vizija akcentuojama A. Kubiliaus ir D. Kreivio parengtame Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame Prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių vystymo įstatymo projekte.
Jame numatyta, kad aukštųjų technologijų prioritetinių sričių sąrašas turi būti peržiūrimas kas 5 metai ir gali būti papildytas arba pakeistas motyvuotu Vyriausybės siūlymu.
Jeigu norime sparčiai augti, neužstrigti „vidutinių pajamų“ spąstuose, turime šalies ekonomiką orientuoti į aukštųjų technologijų pramonę. Išdrįskime pripažinti, kad būtent čia slypi Lietuvos ekonomikos ateities varikliai.
Įstatymo projekte deklaruojamas tikslas iki 2025 metų pasiekti, kad prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse sukuriama bendrojo vidaus produkto dalis ir darbo vietų skaičius būtų ne mažiau kaip 4 kartus didesni nei yra 2017 metais.
Projekte kalbama ir apie prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių finansavimą. Pagal projektą, iki 2025 metų kiekvienais metais studijų ir mokslinių tyrimų finansavimui prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų skiriama 15-30 proc. daugiau lėšų nei prieš tai buvusiais metais.
Vyriausybei siūloma užtikrinti, kad, pradedant nuo 2018 m. liepos 1 d., ne mažiau kaip 80 proc. „Sumanios specializacijos“ strategijai finansuoti numatytų ES struktūrinės paramos lėšų bus skiriama programoms ir projektams, susijusiems su prioritetinėmis aukštųjų technologijų sritimis ir šių sričių Kompleksinių plėtros programų finansavimu.
Pagal siūlomą įstatymo projektą „Sumanios specializacijos“ strategija - tai „Vyriausybės patvirtinta valstybės paramos (ES fondų lėšomis) moksliniams tyrimams ir inovacijoms strategija“.
A. Kubilius ir D. Kreivys mano, kad valstybės politiką prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse formuoti, įgyvendinti ir prižiūrėti turi vienas ministras ir jo valdoma ministerija.
Eltai jie sakė, kad galėtų būti įkurta nauja, pavyzdžiui, Aukštųjų technologijų ministerija. Todėl įstatymo projekte siūloma Vyriausybę įpareigoti iki 2018 m. kovo 1 d. pateikti Vyriausybės įstatymo pataisas, kuriose būtų nustatyta, kuri jau veikianti arba naujai įsteigiama ministerija turi įgyvendinti parengto įstatymo nuostatas.
Daugelis tarptautinių ir Lietuvos ekspertų kritiškai vertina dabartinę situaciją Lietuvoje, teigdami, kad šios politikos formavimo ir įgyvendinimo sandara yra per daug fragmentuota, atsakomybė išbarstyta tarp kelių ministerijų ir institucijų, todėl trūksta intelektualinio, politinio ir administracinio potencialo koncentracijos, kuri yra būtina norint išplėtoti kelias prioritetines aukštųjų technologijų ekonomikos sritis. Įstatyme yra siūloma atsakomybę už reikalingos politikos formavimą sutelkti vienoje reformuotoje arba naujai įsteigtoje ministerijoje, o atsakomybę už tokios politikos įgyvendinimą sutelkti naujoje Vyriausiojo mokslininko agentūroje“,- sako įstatymo projektą parengę A. Kubilius ir D. Kreivys.
Pagal projektą, valstybės ekonominę politiką prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse įgyvendina prie atsakingos ministerijos įsteigta Vyriausiojo mokslininko agentūra. Agentūra būtų steigiama sujungiant aukštųjų technologijų politikos srityse veikiančias institucijas (arba jų padalinius).
Įstatymo projekte taip yra nustatoma prievolė kiekvienais metais Vyriausiojo mokslininko agentūrai pateikti ataskaitą Vyriausybei ir Seimui ir atsiskaityti apie šiuo įstatymu apibrėžtos aukštųjų technologijų ekonomikos plėtros pažangą, atsiskaitant už pagrindinių veiklos rodiklių (KPI) pasiekimą.
Įstatymo projekto rengėjai siūlo pavesti Vyriausybei iki 2018 m. kovo 1 d. parengti ir pateikti Seimui svarstyti Vyriausiojo mokslininko agentūros įstatymo projektą, kuriame turi būti numatyta, kad tokia agentūra turi pradėti veikti nuo 2019 m. sausio 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis viešės Lenkijoje, su R. Sikorskiu aptars regiono saugumą
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lankysis Lenkijoje, kur susitiks su Lenkijos diplomatijos vadovu Radoslawu Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu), kitais Lenkijos pareigūnais. ...
-
Premjerė pateiks prezidentui kandidatą į krašto apsaugos ministrus
Traukiantis krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, premjerė Ingrida Šimonytė antradienį oficialiai pateiks prezidentui Gitanui Nausėdai naujo ministro kandidatūrą. ...
-
G. Landsbergis ragina kuo greičiau pradėti derybas dėl Ukrainos narystės ES
Ukrainai atlikus Europos Sąjungos (ES) užduotus namų darbus, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina kuo greičiau pradėti derybas dėl jos narystės Bendrijoje. ...
-
A. Anušauskas apie narystę partijoje: susiskaldymas man nėra priimtina praktika1
Iš krašto apsaugos ministro pareigų besitraukiantis Arvydas Anušauskas sako neketinantis suspenduoti narystės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Seimo frakcijoje ar partijoje, tvirtina nenorintis didinti susiska...
-
Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos lyderiai abejoja dėl A.Anušausko vadovavimo Seimo NSGK6
Mažųjų valdančiosios koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – lyderiai pirmadienį suabejojo atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko galimybėmis vadovauti Seimo Nacionalinio saugum...
-
A. Anušauskas neatmeta galimybės vadovauti NSGK: labai nemėgstu užkulisinio manipuliavimo1
Su premjerės pasiūlyta rokiruote nesutikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikslina savo poziciją. Iš Vyriausybės išprašomas politikas nesako ne pasiūlymui vadovauti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos ko...
-
K. Budrys: A. Anušauskas prezidentui įvardijo su korupcija galbūt susijusius asmenis3
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigia, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos susitikime su atsistatydinančiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku šis įvardijo korupcines rizik...
-
I. Šimonytė: naujas krašto apsaugos ministras turės įtikinti opoziciją dėl gynybos finansavimo3
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad opozicinėms Seimo partijoms pasitraukus iš susitikimo dėl lėšų gynybai, iniciatyva žlugusi nėra. Pasak jos, dėl gynybos finansavimo opoziciją įtikinti turės naujas krašto a...
-
Premjerė teigė sulaukusi pramonės atstovų skundų dėl bendradarbiavimo su KAM ir kariuomene7
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė sulaukusi pramonės atstovų skundų dėl šiems esą kylančių sunkumų siekiant bendradarbiauti su Lietuvos kariuomene bei Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
I. Šimonytė antradienį ketina pateikti kandidatą į krašto apsaugos ministrus5
Premjerė Ingrida Šimonytė tikina antradienį prezidentui pateiksianti konkretų kandidatą, kuris galėtų pakeisti Arvydą Anušauską krašto apsaugos ministro pareigose. ...