- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo nariai ekspremjeras Andrius Kubilius ir buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys siūlo išskirti tris aukštųjų technologijų ekonomikos prioritetines sritys, kuriose Lietuva gali siekti regioninės ir globalios lyderystės.
Šiuo metu tokiomis aukštųjų technologijų prioritetinėmis sritimis jie siūlo pripažinti informacines technologijas, gyvybės mokslų technologijas (biotechnologijos, farmacija, medicinos inžinerija) ir fotoniką.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seimo nariai A. Kubilius ir D. Kreivys mano, kad pasiremdama geriausia pasauline patirtimi Lietuva iki 2025 metų Šiaurės-Baltijos regione turi įsitvirtinti šių prioritetinių aukštųjų technologijų sričių lyderė, turinti globaliai konkurencingus šių prioritetinių sričių aukštųjų technologijų klasterius.
Tokia vizija akcentuojama A. Kubiliaus ir D. Kreivio parengtame Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame Prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių vystymo įstatymo projekte.
Jame numatyta, kad aukštųjų technologijų prioritetinių sričių sąrašas turi būti peržiūrimas kas 5 metai ir gali būti papildytas arba pakeistas motyvuotu Vyriausybės siūlymu.
Jeigu norime sparčiai augti, neužstrigti „vidutinių pajamų“ spąstuose, turime šalies ekonomiką orientuoti į aukštųjų technologijų pramonę. Išdrįskime pripažinti, kad būtent čia slypi Lietuvos ekonomikos ateities varikliai.
Įstatymo projekte deklaruojamas tikslas iki 2025 metų pasiekti, kad prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse sukuriama bendrojo vidaus produkto dalis ir darbo vietų skaičius būtų ne mažiau kaip 4 kartus didesni nei yra 2017 metais.
Projekte kalbama ir apie prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių finansavimą. Pagal projektą, iki 2025 metų kiekvienais metais studijų ir mokslinių tyrimų finansavimui prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų skiriama 15-30 proc. daugiau lėšų nei prieš tai buvusiais metais.
Vyriausybei siūloma užtikrinti, kad, pradedant nuo 2018 m. liepos 1 d., ne mažiau kaip 80 proc. „Sumanios specializacijos“ strategijai finansuoti numatytų ES struktūrinės paramos lėšų bus skiriama programoms ir projektams, susijusiems su prioritetinėmis aukštųjų technologijų sritimis ir šių sričių Kompleksinių plėtros programų finansavimu.
Pagal siūlomą įstatymo projektą „Sumanios specializacijos“ strategija - tai „Vyriausybės patvirtinta valstybės paramos (ES fondų lėšomis) moksliniams tyrimams ir inovacijoms strategija“.
A. Kubilius ir D. Kreivys mano, kad valstybės politiką prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse formuoti, įgyvendinti ir prižiūrėti turi vienas ministras ir jo valdoma ministerija.
Eltai jie sakė, kad galėtų būti įkurta nauja, pavyzdžiui, Aukštųjų technologijų ministerija. Todėl įstatymo projekte siūloma Vyriausybę įpareigoti iki 2018 m. kovo 1 d. pateikti Vyriausybės įstatymo pataisas, kuriose būtų nustatyta, kuri jau veikianti arba naujai įsteigiama ministerija turi įgyvendinti parengto įstatymo nuostatas.
Daugelis tarptautinių ir Lietuvos ekspertų kritiškai vertina dabartinę situaciją Lietuvoje, teigdami, kad šios politikos formavimo ir įgyvendinimo sandara yra per daug fragmentuota, atsakomybė išbarstyta tarp kelių ministerijų ir institucijų, todėl trūksta intelektualinio, politinio ir administracinio potencialo koncentracijos, kuri yra būtina norint išplėtoti kelias prioritetines aukštųjų technologijų ekonomikos sritis. Įstatyme yra siūloma atsakomybę už reikalingos politikos formavimą sutelkti vienoje reformuotoje arba naujai įsteigtoje ministerijoje, o atsakomybę už tokios politikos įgyvendinimą sutelkti naujoje Vyriausiojo mokslininko agentūroje“,- sako įstatymo projektą parengę A. Kubilius ir D. Kreivys.
Pagal projektą, valstybės ekonominę politiką prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse įgyvendina prie atsakingos ministerijos įsteigta Vyriausiojo mokslininko agentūra. Agentūra būtų steigiama sujungiant aukštųjų technologijų politikos srityse veikiančias institucijas (arba jų padalinius).
Įstatymo projekte taip yra nustatoma prievolė kiekvienais metais Vyriausiojo mokslininko agentūrai pateikti ataskaitą Vyriausybei ir Seimui ir atsiskaityti apie šiuo įstatymu apibrėžtos aukštųjų technologijų ekonomikos plėtros pažangą, atsiskaitant už pagrindinių veiklos rodiklių (KPI) pasiekimą.
Įstatymo projekto rengėjai siūlo pavesti Vyriausybei iki 2018 m. kovo 1 d. parengti ir pateikti Seimui svarstyti Vyriausiojo mokslininko agentūros įstatymo projektą, kuriame turi būti numatyta, kad tokia agentūra turi pradėti veikti nuo 2019 m. sausio 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rinkimų komisijos sudėtyje – A. G. Astrauskaitė: VRK tvirtina, kad asmuo atitinka reikalavimus
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) į Pilaitės rinkimų apylinkės komisiją delegavo riaušių prie Seimo byloje kaltinamą Astrą Genovaitę Astrauskaitę. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys Andrius Vyšniau...
-
Europos Parlamento rinkimai – nuobodūs, bet svarbūs
Gegužė yra rinkimų mėnuo Lietuvoje, skaičiuojant ir „Euroviziją“, žinoma. Tačiau birželio pradžioje prie balsadėžių reikėtų nueiti ir vėl. Tą darys keli šimtai milijonų žmonių visoje Europoje, nes bus renkamas Europos Par...
-
G. Nausėda: įstatymas dėl „užsienio įtakos“ neigiamai paveiks Sakartvelo eurointegraciją5
Sakartvelo parlamento priimtas įstatymas dėl „užsienio įtakos“ neigiamai paveiks šios šalies eurointegracijos procesą, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
A. Landsbergienė – apie gandus: ar byra santuoka ir ar ketina emigruoti?21
Socialinių mokslų daktarė, „Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ tinklų įkūrėja, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žmona Austėja Landsbergienė apsilankė LRT radijo laidoje „Pas N...
-
LAT grąžino teismui iš naujo nagrinėti buvusio Kupiškio mero D. Bardausko bylą dėl kyšininkavimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį panaikino apkaltinamąjį nuosprendį buvusio Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko byloje ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. ...
-
E. Vaitkaus pasisakymus svarstys NSGK: teigia, kad nereikia skubėti smerkti2
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį spręs, ar nereikėtų detaliau įvertinti prezidento rinkimuose laimę bandžiusio ir prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus pasisakymų. ...
-
G. Landsbergis su kitų šalių ministrais vyksta į Sakartvelą dėl „užsienio įtakos“ įstatymo10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Baltijos šalių ir Islandijos kolegomis antradienį vyksta į Sakartvelą, šios šalies valdantiesiems ketinant priimti prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ ...
-
A. Valinskas apie problemas regionuose ir E. Vaitkų: mauras savo darbą padarė51
Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas pirmąjį rinkimų turą vadina liūdnai nuobodžiu ir lengvai prognozuotu. Anot jo, įdomiau ne kas laimės antrame ture per prezidento rinkimus, o kokie politiniai žaidimai nusimato rudenį Seimo rinkimuose. Esą a...
-
S. Skvernelis norėtų keisti bemaž visą Vyriausybę: paliktų tik du ministrus6
Antros kadencijos siekiančiam Gitanui Nausėdai pareiškus, kad jo išrinkimo atveju turėtų keistis Vyriausybės sudėtis, tokią mintį palaiko ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas t...
-
Ekspertas apie nepavykusį referendumą: reikėtų išmokti pamokas23
Referendumas dėl dvigubos pilietybės nepavyko. Suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų,...