Ką Lietuva siunčia dirbti į Europos Parlamentą (apžvalga)

Pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad šiuos mandatus pasidalijo aštuonios politinės jėgos.

Naujienų agentūra BNS pristato išrinktuosius europarlamentarus.

Andrius Kubilius. Ilgametis fiziko išsilavinimą turintis politikas 2008–2012 metais buvo ministru pirmininku ir vedė Lietuvą iš ekonominės ir finansų krizės. 67-erių konservatorius Seimo nariu buvo renkamas nuo 1992 metų, o 2019 metais pirmą kartą tapo Europos Parlamento nariu.

Rasa Juknevičienė. Ši politikė dirbo krašto apsaugos ministre Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje ir taip pat dirba europarlamentare nuo 2019 metų. 66-erių politikos veteranė konservatorė yra ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė.

Paulius Saudargas. Šis 45-erių politikas yra vienas vadinamojo krikdemiškojo konservatorių sparno lyderių, tad buvo vidinė opozicija liberalesnei partijos vadovybei. Jis į dabartinės kadencijos Seimą išrinktas kaip vienmandatininkas – tai reiškia, kad išvykus dirbti į Europos Parlamentą konservatoriai Lietuvos parlamente neteks vieno frakcijos nario. Tai dar labiau apsunkins balsų skaičiavimą valdančiojoje koalicijoje, ir taip balansuojančioje ties daugumos Seime riba.

Vilija Blinkevičiūtė. Lietuvių pamėgta dar nuo darbo socialinės apsaugos ir darbo ministre šio amžiaus pradžioje, politikė sugrąžino socdemus į partijų reitingų viršūnę. Dabar Lietuvos socialdemokratų partija yra favoritė laimėti Seimo rinkimus šiemet spalį, tačiau intriga, ar 64-erių V. Blinkevičiūtė nutars kandidatuoti į Seimą ir galbūt dirbti premjere, ar likti Briuselyje, tebeišlieka. Europos Parlamento nare ji renkama nuo 2009 metų.

Vytenis Povilas Andriukaitis. Socialdemokratų rinkimų sąraše jis buvo ketvirtas, tačiau rinkėjai jį pakėlė į antrą vietą. Pastaraisiais metais jis politinių pareigų nėjo, 2014 – 2019 metais dirbo už sveikatą ir maisto saugą atsakingu Europos Komisijos nariu, dar anksčiau buvo sveikatos apsaugos ministru. 72 metų politikas yra Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras.

Aurelijus Veryga. Šis politikas Lietuvoje išgarsėjo, kai dirbdamas sveikatos apsaugos ministru 2016–2020 metais lyderiavo „valstiečių“ užmojams griežtinti alkoholio kontrolės politiką. Jis taip pat buvo vienas labiausiai matomų politikų koronaviruso pandemijos pradžioje. 47-erių A. Veryga tapo „valstiečių“ sąrašo Europos Parlamento rinkimuose lyderiu, kai sutiko atsiimti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai parėmus advokatą Igną Vėgėlę.

Dainius Žalimas. Jis liko penktas iš aštuonių kandidatų gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose, tačiau jau tada prognozuota, kad Europos Parlamento rinkimuose Laisvės partija pasirodys geriau. 51-erių D. Žalimas šiuo metu yra Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, o 2014–2021 buvo Konstitucinio Teismo pirmininku.

Virginijus Sinkevičius. Su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ išrinktas V. Sinkevičius pastaruosius penkerius metus dirbo Europos Komisijos nariu, atsakingu už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę. Būsimasis jauniausias europarlamentaras iš Lietuvos – 33 metų – politikas taip pat yra dirbęs Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministru.

Waldemaras Tomaszewskis. Jis į Europos Parlamentą renkamas nuo 2009 metų ir buvo perrinktas vėl, nepaisant abejonių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos galimybėmis pasiekti didesnių pergalių. Ši partija neperlipo patekimo į Seimą kartelės 2020 metais, o 2023 metais pralaimėjo Vilniaus rajono mero rinkimus. Rinkimų dieną Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas 59-erių W. Tomaszewskis dėvėjo marškinėlius su užrašu „Atsakykime į Dievo meilę“.

Petras Gražulis. Jam tai buvo vienintelė galimybė gauti politines pareigas, nes 65-erių P. Gražulis pernai per apkaltą pašalintas iš Seimo. Apkalta jam suorganizuota dėl balsavimo už kitą Seimo narį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) taip pat pernai patvirtino galutinį apkaltinamąjį nuosprendį politiko atžvilgiu vadinamojoje šaldytos produkcijos gamintojos „Judex“ byloje. Jis taip pat yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo, nes 2022 metais Seime koneveikė LGBTIQ bendruomenę.

Petras Auštrevičius. Jis Lietuvos nepriklausomybės pradžioje dirbo diplomatu, vėliau buvo Vyriausybės kancleriu, o 2001–2004 metais – vyriausiuoju derybininku derantis dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Į Europos Parlamentą 61-erių Liberalų sąjūdžio atstovas renkamas nuo 2014 metų.