D. Grybauskaitė: NATO – dar greitesnis ir geriau pasirengęs

„Lietuva visada laikėsi pozicijos, kad „Nord Stream 2“ projektas yra geopolitinis, politiškai angažuotas, jokio ekonominio pagrindimo neturintis ir surišantis rankas kai kurioms Europos valstybėms daryti laisvą energetikos politiką“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentė, atvykusi į NATO viršūnių susitikimą Briuselyje.

„Mes žinome, kad su energetikos instrumentais Rusija visada įtakoja ir vidaus politiką, todėl manyčiau, kad tokia kritika yra pagrįsta“, – pridūrė D. Grybauskaitė.

D. Trumpas trečiadienio rytą prasidedant NATO viršūnių susitikimui Briuselyje užsipuolė Vokietiją ir pareiškė, kad dėl dujų susitarimo su Maskva ši šalis tapo Rusijos belaisve.

„Vokietija yra Rusijos belaisvė, nes iš Rusijos gauna labai daug savo energijos“, - sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje susitarimą dėl dujotiekio. „Visi visame pasaulyje apie tai kalba; jie sako, jog mes mokame milijardus dolerių, kad apsaugotume jus, bet jūs mokate milijardus dolerių Rusijai“, – teigė jis.

D. Trumpas pridūrė, kad „Vokietiją visiškai kontroliuoja Rusija“.

Vokietija dažnai tapdavo D. Trumpo kritikos taikiniu. Prezidentas didžiausią Europos ekonomiką kaltina nepakankamai išleidžiant gynybai ir veltėdžiaujant JAV sąskaita.

D. Trumpas trečiadienį pakartojo savo platesnius kaltinimus visai NATO, kad šalys moka per mažai.

„Mes giname Vokietiją, Prancūziją ir visus ... Tai trunka dešimtmečius, – sakė JAV prezidentas. – Mes su tuo nesitaikstysime ir tai netinkama“.

D. Grybauskaitė tvirtino, kad JAV vadovo reikalavimas sąjunginkams didinti gynybos finansavimą yra „pakankamai teisėtas“.

„Apie tai kalbame praktiškai nuo 2006 metų, bet daugelis šalių net nepajudėjo ta linkme. Džiaugiuosi, kad mes priartėjome prie to tikslo, investuojame į savo gynybą ir dabar galime iškelta galva sakyti, kad palaikome visas likusias geras NATO modernizacijos iniciatyvas“, – teigė prezidentė.

Tačiau ji pridūrė, kad D. Trumpo kalbos apie europiečių skolą JAV dėl gynybos yra nepagrįstos.

„Čia turbūt retorikos klausimas, nes jokių formalių susitarimų nėra. Tai yra džentelmeniški susitarimai ir supratimas tarp partnerių, kad taip reikėtų investuoti. Apie kažkokias skolas kalbėti tikrai nereikėtų“, – sakė D. Grybauskaitė.

Lietuvos vadovai skelbia, kad šiemet gynybos finansavimas pasieks NATO numatytą tikslą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiam tikslui metų pabaigoje krašto apsaugos finansavimą gali tekti padidinti keliolika milijonų eurų.

Nerimauja dėl D. Trumpo susitikimo su V. Putinu

Lietuvos prezidentė sako, kad jai kelia nerimą artėjantis JAV prezidento susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

„Mums visada kelia nerimą. Mes žinome, kas yra Putinas, mes žinome, kas yra mūsų kaimynė, ir žinome, ko galime tikėtis. Todėl labairimtai žiūrime į šitą susitikimą ir į galimus rezultatus“, – žurnalistams trečiadienį Briuselyje sakė prezidentė, atvykusi į NATO viršūnių susitikimą.

Kitą savaitę Helsinkyje vyksiantį JAV ir Rusijos vadovų susitikimą D. Grybauskaitė palygino su D. Trumpo ir Šiaurės Korėjos Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) derybomis. Jų rezultatus Lietuvos vadovė pavadino „kontroversiškais“.

„Matėme dar vieną įdomų kontroversišką susitikimą su Šiaurės Korėjos vadovu, kur rezultatai, sakyčiau, taip pat buvo labai kontroversiški“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Po susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu D. Trumpas birželį netikėtai paskelbė, kad sustabdys bendras karines pratybas su Pietų Korėja. 

D. Trumpas skundėsi, kad pratybos brangiai atsieina, ir priėmė Šiaurės Korėjos apibūdinimą, kad jos yra „provokacinės“.

Apie pratybų stabdymą JAV vadovas pranešė po to, kai su Kim Jong Unu pasirašė dokumentą, kuriuo Šiaurės Korėja įsipareigoja „siekti visiškos Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“.

Kritikai sako, kad deklaracijai trūksta turinio ir konkretumo, kai kurie tai mato kaip perspėjimą, kad D. Trumpas gali padaryti netikėtų nuolaidų ir Rusijai dėl JAV pajėgų Rytų Europoje.

D. Grybauskaitė: NATO – dar greitesnis ir geriau pasirengęs

Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės teigimu, NATO išlieka vieningas Rusijos grėsmės atžvilgiu ir stiprina atsaką jai atremti. Didinama Aljanso kovinė parengtis, numatomos konkrečios pastiprinimo pajėgos ir technika, greitinamos jų dislokavimo procedūros, kuriamos specialios komandos hibridinėms grėsmėms atremti.

Šalių vadovai pritarė NATO parengties iniciatyvai. Iki 2020 m. bus sukurtos specialiosios aukštos parengties pajėgos. Jas sudarys 30 saugumo pajėgų batalionų, 30 aviacijos eskadrilių ir 30 karo laivų, kurie per 30 dienų atvyks į pastiprinimą NATO greitojo reagavimo pajėgoms.

Taip pat pritarta NATO vadaviečių reformai. Aljansas steigia 2 naujus štabus JAV ir Vokietijoje, stiprina Ramšteino JAV karinių oro pajėgų bazę Vokietijoje ir tęs kitų vadaviečių pertvarką. Lietuvos interesas, kad Aljanso struktūros būtų arčiau kylančių grėsmių ir mūsų bei užtikrintų greitą NATO reakciją krizės atveju.

Valstybių vadovai atsižvelgė į Lietuvos poreikius. Viršūnių susitikime pripažintas oro gynybos trūkumas Baltijos šalyse ir pavesta NATO karinei vadovybei įvertinti esamas rizikas bei iki 2019 m. vidurio pateikti siūlymus tolesniems sprendimams.

Šalys įsipareigojo pagal sutartą NATO bei ES standartą supaprastinti ir greitinti karinių pajėgų judėjimo procedūras. Iki 2019 m. pabaigos leidimai kariniams daliniams kirsti valstybių sienas bus išduodami per 5 dienas ir siekiama dar labiau pagreitinti jų išdavimą ateityje. Lietuva šioje srityje yra lyderė. Diplomatinius leidimus išduodame greičiausiai Europoje - per 24 val.

Bendradarbiaujant su ES sutarta gerinti kelių, geležinkelių ir kitą civilinę infrastruktūrą, ją pritaikant kariniams poreikiams. Naujoje ES finansinėje perspektyvoje tam numatoma skirti apie 6,5 mlrd. eurų. Lietuvai iš viso reikia 430 mln. eurų.

Taip pat stiprinamas atsakas į hibridines grėsmes - tam kuriamos specialios NATO komandos. Aljanso lygiu bus vedamos ir reguliarios konsultacijos, kaip stiprinti atsparumą politinėms manipuliacijoms energetika.

Valstybių vadovai pakvietė Makedoniją pradėti derybas dėl narystės NATO.