- Jūratė Kuzmickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lygiai prieš 50 metų akademikas Jurgis Brėdikis Kaune atliko pirmąją širdies operaciją. Jubiliejinį lapkritį jis pasitinka apdalintas apdovanojimais, plojimais po savo pranešimo istoriniame minėjime ir konferencijoje. Chirurgas, išgelbėjęs tūkstančius gyvybių ir daug kartų žvelgęs į akis mirčiai, jos nebijo. „Mirtis buvo mano konkurentė, visada budėdavo šalia. Kartais – labai arti“, – kalba J.Brėdikis.
Sako, kad kiekvienas chirurgas turi savo kapines. Ar Mirusiųjų atminimo dieną susimąstote apie tuos, kurių taip ir nepavyko išgelbėti?
Aš mąstau apie tuos, kuriuos pavyko išgelbėti. Jų yra gerokai daugiau. Vis dėlto širdies chirurgo aritmetika, žinoma, ne tik linksma. Bet per Vėlines aš galvoju ne apie ją. Tiesiog lankau savo artimųjų kapus – tėvų, dėdžių, tetų. Keleto artimų draugų. Esu buvęs ir ant pacientų kapų. Mano atmintyje neišliko daugelio jų veidai, pavardės, bet žinau, kad dėl kiekvieno dariau viską, ką galėjau.
Ar prisimenate pirmąją savo operaciją, kai jūs, 29 metų chirurgas, palietėte apnuogintą pulsuojančią žmogaus širdį?
To turbūt neįmanoma pamiršti. Tada, 1958-aisiais, kai pas mus startavo kardiochirurgija, Lietuvoje išvis nebuvo širdies chirurgijos. Širdis buvo neliečiamas organas. Nebuvo nei echoskopų, nei kompiuterinės tomografijos. Širdis dirba, tu įvedi pirštą į jos vidų, apčiuopi susiaurėjimą tarp vožtuvo burių ir pirštu jas praskiri. Nieko nematydamas, tik liesdamas. Tavo pirštas – tai tavo trečioji akis.
Baisu?
Baisu. Labai didelė įtampa. Tokia, kad, rodos, sprogsi. Virpa pirštai, o reikia absoliutaus tikslumo, koncentracijos, greičio. Kai baigiau operuoti, naktį praleidau prie ligonio, budėjau, stebėjau. Jis buvo paprastas, niekuo neįžymus žmogus. Apie 30 metų vyras. Dėl širdies negalios jis jau duso, buvo išsivystęs plaučių nepakankamumas. Jam visai nerūpėjo, kad tapo pirmuoju, istoriniu pacientu, Kauno klinikose pradėjusiu širdies chirurgijos erą. Tas jaunas vyras tik norėjo gyventi.
Ir jūs padovanojote gyvenimą. Ar domėjotės, kaip jam sekėsi vėliau?
Kurį laiką – taip. Bet paskui buvo kiti pacientai, kitos istorijos. Kai kurios – labai dramatiškos. Prisimenu, kaip prie to paties operacinio stalo dirbo dvi brigados: širdies chirurgų ir akušerių. Mes operavome pacientės širdį, akušeriai tuo metu jai darė Cezario pjūvį ir gelbėjo kūdikį. Visiems mums pavyko.
O kai nepavykdavo? Ar tiesa, kad chirurgai kitaip žiūri į mirtį – gerokai ciniškiau, ne taip dramatiškai?
Netiesa. Prie mirties neįmanoma priprasti. Nors mano santykis su ja visada buvo ypatingas. Aš kovojau su ja. Mes buvome nuožmūs konkurentai, stovintys prie operacinio stalo. Mirtis arba aš – pergalę išplėšdavo kažkuris iš mūsų dviejų. Ji visada būdavo šalia. Imdavausi sudėtingų ir sunkių atvejų, tokių, kurių atsisakydavo kiti chirurgai, – kai ligoniui vilties išgyventi būdavo vos keli procentai. Ir kartais laimėdavau. O kartais laimėdavo ji, mirtis. Bet aš – dažniau.
Jūs išmokote nebijoti mirties?
Pačios mirties aš niekada nebijojau. Kai buvau jaunas, išvis negalvojau, kad kada nors mirsiu. Visai nesukau galvos dėl savęs. Aš buvau vadovas, taigi buvau tas, kuris turėdavo pranešti artimiesiems, kad jiems brangaus žmogaus nebėra. Turėdavau nuspręsti, kad jau laikas išjungti aparatus ir liautis gaivinti, nes paciento smegenys nebefunkcionuoja. Tokios akimirkos man įsirėžė kaip pačios sunkiausios. O pati mirtis... Aš seniai jos nebeįsivaizduoju vien kaip fizinio veiksmo. Bėgant metams mano supratimas apie mirtį smarkiai keitėsi.
Kokią ją matote šiandien?
Dabar mane domina dvasinė mirties pusė. Tas virsmas. Kelionė iš čia į ten. Ir vėl sugrįžimas. Mirties labiausiai bijo tie, kurie nežino, kas su jais bus tada, po visko, po šio fizinio būvio. Sakyčiau, mirties baimė yra baimė tų, kurie netiki.
Akademike, kuo tikite jūs, žmogus, savo rankomis daugybę kartų čiuopęs plonytę giją tarp gyvybės ir mirties?
Man priimtina reinkarnacijos idėja. Kai žinai, kad šiame pasaulyje esi ne pirmą kartą, ir kad čia dar neišvengiamai sugrįši.
Ar norėtumėte sugrįžti į tokį pat, kaip dabartinis, gyvenimą?
Kitame gyvenime norėčiau lengvesnio kelio. Viliuosi, kad gal aš užsitarnavau, pasiekiau kažkokią aukštesnę pakopą.
J.Brėdikio karjeros kreivė
Tarpukario diplomato Juozo Brėdikio sūnus, nuo 1963-iųjų – medicinos mokslų daktaras, 1986 m. Rusijos medicinos mokslų akademijos, 1993 m. Lietuvos mokslų akademijos narys.
Nuo 1952 m. Kauno medicinos instituto (dabar – universitetas) dėstytojas.
1964–1990 m. Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas. 1991–1993 m. Kardiochirurgijos klinikos vadovas; nuo 1966 m. profesorius.
1993–1994 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras.
1995–1998 m. Lietuvos Respublikos ambasadorius Čekijoje ir Vengrijoje, 1995–1997 m. dar ir Turkijoje.
Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos draugijų narys.
Mes operavome pacientės širdį, akušeriai tuo metu jai darė Cezario pjūvį ir gelbėjo kūdikį. Visiems mums pavyko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Bakingamo rūmai įvardijo, kada karalius sugrįš į darbus
Britų karalius Charlesas III (Karolis III) po trijų mėnesių pertraukos, kai gydėsi vėžį, nuo kitos savaitės vėl imsis kai kurių viešų pareigų, penktadienį paskelbė Bakingamo rūmai. ...
-
D. Meškauskas – apie tradiciją su mylimąja: tas, kas laimi, gauna masažą
„Kadangi čia nė karto nesu buvęs, šiltą ir jaukų šeštadienio vakarą mes su drauge įsijungiame šį žaidimą ir maloniai žaidžiame jį iš labai gero prizo. Tai – masažas“, – sako šokėj...
-
Šeši gajūs mitai apie senjorų keliones – ekspertai siūlo nustoti jais vadovautis1
Turbūt sunkiai rastume žmogų, kuriam nepatiktų keliauti. Ne išimtis – senjorai, kurie vis dažniau leidžiasi svetur pažinti užsienio kultūras. Vis tik kelionių organizatoriai pastebi, kad dar nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių kelia...
-
Nustebins ne vieną: L. Somovas atskleidė ritualą, be kurio neprasideda jo diena1
Vienas garsiausių šalies elektroninės muzikos atstovų Leonas Somovas daugiausiai kalba apie savo kūrybinį kelią. Tačiau šį kartą atskleidė dar daugiau niekuomet negirdėtų faktų apie save. Palietė tvarumo temą. ...
-
Holivudo žvaigždės pasmerkė Niujorko AT sprendimą panaikinti nuosprendį H. Weinsteinui2
Holivudo žvaigždės, įskaitant Harvey Weinsteino (Harvio Veinsteino) kaltintojas, ketvirtadienį pasmerkė Niujorko Aukščiausiojo Teismo (AT) sprendimą panaikinti liūdnai pagarsėjusio Holivudo prodiuserio 2020 metų apkaltinamąjį nuosprendį d...
-
Vilniuje iš aštunto aukšto galimai iškritęs vyras – buvęs grupės „Žalvarinis“ bosistas18
Ketvirtadienio vakarą Vilniuje, V. Druskio gatvėje, namo kieme, buvo rastas vyro lavonas. Dabar paaiškėjo, kad vyras P. J. – buvęs grupės „Žalvarinis“ bosistas. ...
-
Muzikos gurmanus „Vikonda grupė“ rytoj kviečia į „Džiazo gatvę“5
Jau 34-tą pavasarį Kaunas tapo Lietuvos džiazo sostine – muzikos gurmanus čia vėl subūrė tarptautinio „Kaunas Jazz“ festivalio renginiai. „Programoje – aukščiausio meninio, profesinio lygio Lietuvos džiazo kūrėja...
-
Niujorko teismas panaikino nuosprendį H. Weinsteinui dėl išžaginimo
Niujorko Aukščiausiasis teismas ketvirtadienį panaikino 2020 metų apkaltinamąjį nuosprendį liūdnai pagarsėjusiam Holivudo prodiuseriui Harvey Weinsteinui (Harviui Veinsteinui) dėl kaltinimų lytiniais nusikaltimais ir nurodė surengti naują te...
-
Šokiruojanti komikės Vitos Žibos išpažintis: atskleidė, apie ką negali juokauti3
Viena garsiausių šalies komikių Vita Žibaitytė, žinoma Vitos Žibos vardu, yra pavyzdys, kad siekti savo tikslų niekada nėra vėlu. Baigusi ekonomiką, dabar ji scenoje laužo standartus, kas leidžiama moteriai ir vyrui. Vis dėlto nedaugelis ...
-
Jau greitai „Luktelk“ nuskambės Malmėje – į „Euroviziją“ išlydėtas Silvester Belt4
Balandžio 25-ąją Lietuvos atstovas Silvester Belt išvyko į Švediją, Malmę, kurioje ruošis pasirodymui ant didžiosios „Eurovizijos“ scenos. Išlydėti dainininko Vilniaus oro uoste susirinko minia gerbėjų. ...