Vizualiųjų efektų puota

Kinas

Vizualiųjų efektų puota

Kai lietuvių ir užsienio kino kritikai garsiai skelbia nusivylę “Van Helsingo’’ tuštybe, ima juokas. Tereikia kelis kartus perskaityti režisieriaus pavardę ir viskas aišku, kaip žiūrint pro mikroskopą.

Stivenas Somersas - išskirtinai komercinio kino žinduolis, niekada į jokį meną ir nepretendavęs. Tai jis į ekranus “išpylė’’ “Gelmių pabaisą’’, atkartojančią “Svetimą’’ po vandeniu, tai jis prikėlė “Mumiją’’ ir sugrąžino kino teatrams egzotišką rytų pramogą. Prieš kameras dirba labai impulsyviai ir aktorius sustatinėja į vizualiųjų efektų schemas.

Dabar Somersas vėl ėmėsi senos idėjos - surinkti kuo daugiau pinigų ir iš malonumo dejuojančių paauglių, kuriems pakanka efektingo kino koncerto. Pradinis sumanymas vis dėlto uždegantis - perkelti į šiuolaikinius ekranus didįjį “auksinio’’ 1930-ųjų, 1950-ųjų Holivudo monstrų trejetuką - Drakulą, Frankenšteiną ir Žmogų - Vilką. Paskutinį sykį visa pabaisų trejybė kartu siautėjo dar 1948-aisiais ir anų metų mastais pasipelnė nemažai pinigėlių.

Siužetas paprastesnis už tris centus. Gyveno kartą blogio naikintojas van Helsingas. Atkeliavo į Transilvaniją, kur jo laukė gražuolė vampyrė ir baisuoklis Drakula. Prie monstrų krikštatėvio prisidėjo Frankenšteinas bei vilkolakių armija. Ir prasidėjo vizualiųjų efektų revoliucijos - skraidymai, šuoliai, įvairiausi aštrūs daikčiukai ir, be abejo, dar aštresni dantukai. Niam. Niam. Ai. Ai. Belieka išvardinti, kas iš kur pasiskolinta.

Režisierius visur ištikimas “Mumijų’’ stiliui - reginį pagardinti lengvu humoru. Kai kur juokeliai veikia, kai kur nuslysta pro šalį ir pranyksta tarp piktų padarų sparnų. Dėl padarų vertėtų filmą ir pažiūrėti, nes jame pragariškų sutvėrimų - nors kraukis į furgoną ir vežk namo. Įvairiaplunksniai, įvairiadančiai, įvairiaformiai. Kompiuteriniai.

Pagrindiniai filmo aktoriai - ne kompiuteriniai, bet irgi ne itin gyvi. Nes jiems neįdomu vėl vaidinti tą patį. Keitė Bekinseil - jau buvo vampyrė juostoje “Kitas pasaulis’’, kur taip pat kovėsi su vilkolakiais. Hju Džekmanas buvo superherojus Vilkažmogis - “Iksmenuose’’. Su tais pačiais judesiais ir panašia veido išraiška. Ričardas Roksberis identišką „blogietį“ suvaidino “Mulen Ruže’’. Nors pagaliau, koks skirtumas, kas ką vaidino. Svarbiausi vaidmenys “Van Helsinge’’ atiteko vizualiesiems efektams.

Todėl, pasibaigus juostai, titrai su kompiuterininkų pavardėmis bėga ilgiausiai.