- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teatro, kino ir televizijos aktorei Vaivai Mainelytei rugsėjo 5 dieną sukanka 65-eri. Režisieriaus Juozo Rudzinsko auklėtinė į Lietuvos teatro sceną atėjo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje ir daugiausiai kūrybinės energijos atidavė Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui.
Aktorė prisipažįsta "sunkiausia ir nepagydoma liga" - teatru - užsikrėtusi dar vaikystėje. Rokiškio namo verandoje įkūrusi savo pirmąjį "teatrą", ji ir šiandien mena tuos laimingiausius metus, kai ji pati buvo ir pjesių autorė, ir režisierė, ir aktorė.
Sukūrusi dešimtis pagrindinių vaidmenų, V. Mainelytė žiūrovams įsiminė kaip klasikinės ir šiuolaikinės Europos dramaturgijos vaidmenų atlikėja - Fru Serbiu ir Ela Reinheim (Henriko Ibseno dramose "Laukinė antis" (1973) ir "Junas Gabrielis Borkmanas" (1984), abiejų rež. Henrikas Vancevičius), Ledi Tyzl (Richardo Sheridano "Intrigų mokykloje", rež. Algis Lapėnas, 1974), Ismenė (Jeano Anouilh'aus "Antigonėje", rež. Irena Bučienė, 1984), Margarita (Tennessee'io Williamso "Katėje ant įkaitusio skardinio stogo", rež. Rimas Tuminas, 1984). Ryškūs aktorės vaidmenys lietuviškos dramaturgijos pastatymuose - Beatričė Juozo Grušo dramoje "Meilė, džiazas ir velnias" (rež. Leonidas Lurjė, 1969), Milda Jono Avyžiaus "Sodybų tuštėjimo metas" (rež. H. Vancevičius, 1975).
Teatro istorikė ir teatrologė Irena Aleksaitė, apibūdindama V. Mainelytės fenomeną, sako: Jos kūrybinį likimą lėmė, sakyčiau, pati gamta - aktorės grožis, jos išskirtiniai duomenys - nepaprastas švelnus moteriškas patrauklumas, klasikiniai veido bruožai, dailus stotas. Moters grožis savaime yra didelė vertė ir turtas. Pro gražią moterį šiaip sau nepraeisi. Nepraeisi nepastebėdamas ir ypatingo Vaivos Mainelytės patrauklumo. Scenoje grožis keleriopai sustiprėja ir ypač paveikus. Ši gamtos dovana, galima sakyti, nulėmė Vaivos Mainelytės aktorinį likimą. Daugelis teatro režisierių neabejodami skyrė jai jaunų merginų vaidmenis, o aktorės švelnumas, moteriškas grakštumas ir dailumas darė jas ypač patrauklias, simpatingas, viliojančias."
Didžiulį populiarumą Vaivai Mainelytei pelnė vaidmenys kine - tyra, lyriška Morta Balio Bratkausko režisuotame televizijos filme "Tadas Blinda" (1972), o ypač - žavioji liūdno likimo Jurga Arūno Žebriūno miuzikle "Velnio nuotaka" (1974). Regimantas Adomaitis, su kuriuo sukurtas ne vienas vaidmuo teatre ir kine, kolegei negaili komplimentų: "Vaiva - nuostabi moteris: nuoširdi, atvira, be jokių gudravimų. Ji puiki partnerė, todėl su ja vaidinti labai smagu. Ji niekada į tave nepažiūrės ironišku, piktu žvilgsniu, kas aktoriams ne taip jau reta. Aš ją pažįstu nuo Šiaulių laikų. Vėliau ir kine, ir teatre daug kartu dirbome. Ne vienas mano personažas buvo ją įsimylėjęs...".
Pastaraisiais metais aktorės kūrybiniame kelyje ryškūs sudėtingi, brandūs vaidmenys: Felimonija Žemgirdienė Juozo Glinskio epinėje dramoje "Vieno tėvo vaikai" (rež. Gytis Padegimas; 2006), Motina Rainerio Wernerio Fassbinderio dramoje "Laisvės kaina" / "Juodoji našlė" (rež. Yana Ross, 2008), Vita Mariuso von Mayenburgo dramoje "Akmuo" (rež. Agnius Jankevičius, 2012), o Ferenco Molnįro "Lilijome" (rež. Lįszl Bagossy, 2013) aktorė sukūrė net du skirtingus vaidmenis - Holundernę ir Dangaus policininkę, natūralistinį ir simbolistinį personažus, leidžiančius suvokti šios dramos novatoriškumą. Naujausiame Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje - Tadeuszo SBobodzianeko "Mūsų klasė" (rež. Yana Ross, premjera - rugsėjo 20, 21 d.) V. Mainelytė atliks Zochos vaidmenį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“6
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti8
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...
-
Festivalio „Lauksnos“ savanoriai taps uostamiesčio ambasadoriais
Birželio gale vyksiančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ rengėjai ieško savanorių. Reikalingi žmonės, gebėsiantys padėti priimti svečius bei talkinti koncertų metu. Patirtis rodo, kad tokių talki...
-
Mylintiems skaitymą – diskusijų klubas uostamiestyje1
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės padalinyje vykstantys Vydūno klubo susitikimai sulaukia nemenko susidomėjimo. Į diskusijas apie šio mąstytojo tekstus įsitraukti nori vis daugiau klaipėdiečių. ...
-
Prezidento A. Smetonos politinis kelias: nuo autoriteto iki autoritaro31
Minėdama Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 150 metų jubiliejų, Istorinė Prezidentūra Kaune tradicinę, jau 18-ąją, sodelyje eksponuojamą fotografijų parodą taip pat dedikuoja ilgiausiai Lietuvą valdžiusiam prezidentui. ...