- LRT KULTŪROS laida „Projektas PI“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klausimas, kodėl vienos tautos gyvena geriau, o kitos – ne taip, vertas Nobelio premijos, LRT KULTŪROS laidoje „Projektas PI“ sako Lietuvos banko valdybos narys dr. Marius Jurgilas. Ekonomikos moksle yra keletas teorijų, kurios bando surasti šio reiškinio priežastis. Tarp jų minimas kapitalas, geopolitinės priežastys, prieiga prie natūralių resursų. „Įtakos gali turėti netgi socialiniai faktoriai, nulėmę, kad kai kurios šalys nepatyrė karo baisumų ir jų genofondas nebuvo taip traumuotas kaip Lietuvos. Tai lėmė, kad jie sugebėjo išsaugoti šviesuomenę, mokslą, o kitoms šalims pasisekė mažiau“, – sako M. Jurgilas.
Trečdalis žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos. Lietuvos banko valdybos nario dr. M. Jurgilo manymu, analizuojant tokią situaciją reikėtų užduoti klausimą ne apie tai, ką darome ne taip, o klausti – ką padarėme ne taip.
„Galbūt mes padarėme klaidą priėmę vieną religiją, o ne kitą. Gal prieš šimtus metų pasirinkome kitokią kultūros kryptį negu, pavyzdžiui, estai, kuri ir nulemia, kaip visuomenė žiūri į turtą, ką reiškia dalijimasis su kitais, artimojo vaidmuo, požiūris į save – esu visuomenės dalis ar siekiu tik individualių poreikių“, – svarsto dr. M. Jurgilas.
Ekonomisto manymu, kalbant apie šalies gerovę, taip pat labai svarbu atsakyti į klausimą, kaip susitvarkėme ir kaip suvaldėme patį didžiausią virsmą Lietuvos istorijoje – perėjimą prie privatinės nuosavybės.
Gal prieš šimtus metų pasirinkome kitokią kultūros kryptį negu, pavyzdžiui, estai, kuri ir nulemia, kaip visuomenė žiūri į turtą.
Stokholmo universiteto Tarptautinių ekonomikos studijų instituto ir Nobelio premijos komiteto narys prof. Torstenas Perssonas sako, kad svarbus politikos formavimo bruožas Švedijoje – neformalios diskusijos tarp valdančiųjų ir lyderių kitose pozicijose, pvz., akademiniame pasaulyje.
„Esama ir tam tikrų politikos formavimo institucijų, kurios prašo akademinės bendruomenės dalyvauti rengiant politikos pasiūlymus. Tačiau, manau, kad taip yra visur pasaulyje. Klimatas tokiose neformaliose diskusijose, kuriose dalyvauja skirtingų visuomenės sektorių – politikos, viešojo administravimo, verslo ir akademinės bendruomenės – lyderiai, yra gana vaisingas, tad žmonės turi galimybę susitikti ir aptarti pačius aktualiausius klausimus“, – Švedijos patirtimi dalijasi T. Perssonas.
Klausimą, kodėl vienos tautos gyvena geriau, o kitos – ne taip, M. Jurgilas vadina vertu Nobelio premijos. Specialisto teigimu, yra keletas ekonomikos teorijų, kurios bando paaiškinti tokią situaciją. Kai kurios teorijos sako, kad tai susiję su didesniu kapitalu. Taip pat lemia ir geopolitinės priežastys, prieiga prie natūralių resursų.
„Netgi socialiniai faktoriai, nulėmę, kad kai kurios šalys nepatyrė karo baisumų ir jų genofondas nebuvo taip traumuotas kaip Lietuvos. Tai lėmė, kad jie sugebėjo išsaugoti šviesuomenę, mokslą, o kitoms šalims pasisekė mažiau“, – kalba M. Jurgilas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LAT: teismas turės iš naujo nagrinėti, ar e. tollingo sistemos rangovė pasirinkta teisėtai
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiaus...
-
Vilniečius už balandį pasieks perpus mažesnės sąskaitos3
Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. ...
-
R. Pocius: gamtinių dujų kainos antrą pusmetį gyventojams turėtų likti panašios1
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad gamtinių dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį gyventojams turėtų išlikti panašios į esančias balandį–birželį, arba tokios pat. ...
-
Balandį – suderinta 0,4 proc. metinė, 0,3 proc. mėnesio infliacija1
Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento. ...
-
Lošimų priežiūros tarnybos vadovas dėl gero darbo paskirtas naujai kadencijai be konkurso9
Finansų ministrė Gintarė Skaistė be konkurso paskyrė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovą Virginijų Daukšį naujai kadencijai vadovauti įstaigai, tai padaryti leido labai geras tarnautojo veiklos įvertinimas, o sprendimui skirti j...
-
Seime – siūlymas sudaryti palankesnes sąlygas pluoštinių kanapių produktų įvežimui į Lietuvą3
Seimas imasi svarstyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pateiktas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įvežti į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pluoštini...
-
S. Gentvilas: dėl transporto keliamos taršos – Susisiekimo ministerijos atsakomybė13
Valstybės kontrolei (VK) skelbiant, kad atsinaujinančių išteklių panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumas transporte didėja nežymiai, ar net mažėja, o elektros naudojimo plėtra šiame sektoriuje vyksta per lėtai, aplinkos ministra...
-
Į uostamiestį sugrįžo bagažinių turgus6
Bagažinių turgus vėl grįžo į uostamiestį ir jau artėjantį savaitgalį miestiečiai turės galimybę apsilankyti turguje, kur galės įsigyti įvairių dekoro detalių, sendaikčių, indų ar knygų. Šiais metais bagažinių turguje dalyvaus net...
-
LEA: vidutinės degalų kainos mažėjo antrą savaitę iš eilės
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad per savaitę šalyje benzinas atpigo 1,0 proc., o dyzelinas – 2,3 procento. Tai jau antra savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo liepos mažės 8–12 proc.1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo liepos mažėja 8–12 proc., ketvirtadienį pranešė Valstybinė energetikos regul...