- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvienam kalbančiajam lietuvių kalba tikriausiai teko girdėti, kad ši kalba yra viena seniausių pasaulyje. Su tuo sutinka ir žymus šalies baltistas prof. habil. dr. Olegas Poliakovas.
Mokslininko teigimu, indoeuropiečių (ide.) kalbos, kurioms priskiriama ir lietuvių kalba, plačiai paplitusios visuose žemynuose. Jos kilusios iš bendros ide. prokalbės, kuri į atskiras kalbas suskilo daugiau nei prieš keturis tūkstančius metų. „Per tą laiką visos indoeuropiečių kalbos labai pakito, išskyrus vieną kalbą – lietuvių. Kai kurie lietuviški žodžiai, pavyzdžiui, esti, sūnus, keturi buvo tokie patys arba mažai skiriasi nuo ide. prokalbės“, - pažymi prof. O. Poliakovas.
Mūsų kalba gerai išsaugojo senąją ide. leksiką ir turi daug leksinių atitikmenų su kitomis ide. kalbomis. Kitose šiuolaikinėse ide. kalbose daug šios leksikos prarasta. Pavyzdžiui, indoarijų kalbose nebevartojami ide. žodžiai sūnus, duktė, avis, vilkas, akmuo ir kiti.
Anot profesoriaus, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tai, kad lietuvių kalba yra žinoma nuo XVI a., o lyginama su kalbomis, kurių istorija siekia I ar net II tūkstm. pr. Kr. (pvz., anatolų kalbomis). Tai lemia, kad dabartinėje lietuvių kalboje galėjo išnykti daug archajiškų formų, aptinkamų tų kalbų istoriniuose šaltiniuose.
Prof. O. Poliakovas teigimu, daugeliui sunku išmokti kalbėti lietuviškai, nes skirtingai nei mūsų daugelio indoeuropiečių kalbų morfonologinė žodžių struktūra supaprastėjo. „Pavyzdžiui, gotų kalboje buvo žodis sunus (lie. sūnus), dabar – vokiškai sohn, angliškai son. Slavų prokalbėje buvo sūnus – dabar rusiškai syn,“ – sako jis.
Mokslininkas priduria, kad vis dėlto ir mums būtų sunku išmokti, tarkime, kinų kalbą: nors ji atrodo gana paprasta ir sudaryta iš lengvų žodžių (ma, fu ir t. t.), tačiau turi daug intonacijų. O kinams būtų sunku išmokti kalbėti lietuviškai, nes jie neišmoko tarti priebalsių junginių, tad jiems tikru iššūkiu taptų tokie žodžiai kaip spręsti ar suprasti.
„Kalbos – tai ypatingi pasaulio kultūros reiškiniai. Kiekviena pasaulio kalba yra unikali, svarbi ir turi būti išsaugota, nes ji tautos dvasinės ir materialinės kultūros atspindys. Lietuvių kalboje atspindima ne tik lietuvių tautos, bet ir visų indoeuropiečių tolimųjų protėvių dvasinė, materialinė kultūra. Dėl to lietuvių kalba verta būti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše“, – įsitikinęs prof. O. Poliakovas.
Mokslininkas nominuotas 2016 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Lietuvių ir kitų indoeuropiečių kalbų santykių tyrimai istorijos ir kultūros kontekste (2001-2015)“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionaliniame kultūros forume aštriai diskutuota apie kultūros ir verslo sinergiją regionuose
Nuolat visuomenei ir politikams priminti kultūros svarbą. Kultūra jungia praeitį, ateitį ir dabartį, skatina bendruomenių veiklą, pritraukia talentus, kuria vietos įvaizdį, gydo įsisenėjusias stigmas, jungia skirtingas disciplinas, skatina verslą....
-
Nacionalinis muziejus atnaujins Gedimino bokšto vėliavos stiebą, plazdės didesnė1
Lietuvos nacionalinis muziejus planuoja atnaujinti Gedimino pilies bokšte Vilniuje esančios vėliavos stiebo konstrukciją. ...
-
Vilniuje vyks tradicinis miesto festivalis „Kultūros naktis“2
Penktadienį Vilniuje vyks tradicinis miesto festivalis „Kultūros naktis“. ...
-
Vilnius skirs 300 tūkst. eurų Dnipro T. Ševčenkos teatrui rekonstruoti
Vilniaus savivaldybė skirs 300 tūkst. eurų Dnipro Taraso Ševčenkos teatrui rekonstruoti, penktadienį pranešė sostinės meras Valdas Benkunskas. ...
-
Naujoje „Tartle“ parodoje – lietuvių liaudies meno kolekcija, religinė tapyba, šiuolaikinis menas
Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ šiandien atidaryta nauja paroda „Vien šventieji“, kviečianti pasižvalgyti po krikščioniškųjų atvaizdų keliones liaudies ir profesionalioje dailėje. Parodoje pris...
-
Aukcione parduotas neįprastas A. Camus romano „Svetimas“ rankraštis
Aukcione Paryžiuje už 656 000 eurų parduotas neįprastas prancūzų rašytojo Alberto Camus romano „Svetimas“ rankraštis. ...
-
„Cholodas“ – kelionė už civilizacijos ir istorijos ribų
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido vieno žinomiausių lenkų rašytojų Szczepano Twardocho romaną „Cholodas“, kuriame pasakojama istorijos sūkuryje atsidūrusio žmogaus likimas, jo santykio su išpažįstam...
-
Prancūzijos pilyje – lietuvių kūryba1
Neįprastais sodais garsėjančioje šiaurės vakarų Prancūzijoje esančioje d'Hauterives à Argentré pilyje pristatyta tarptautinė paroda „Rendez-vous au jardins“, kurioje buvo matyti ir lietuvių autorių pavardžių. ...
-
Kur tas šuo išeina naktį?
„Ąžuolyno“ bibliotekoje rašytoja Jurga Vilė pradinukus nukėlė į savo knygų pasaulį. Šįkart ji kauniečiams pristatė knygą „Šuo, kuris išeina naktį“. ...
-
„Romuvos“ lauko kinas vėl kviečia į magiškus vasaros vakarus po žvaigždėtu dangumi4
Neatsiejama filmų mylėtojų vasaros tradicija tapęs „Romuvos“ lauko kinas sugrįžta naujam sezonui. Nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos Nacionalinio Kauno dramos teatro Mažųjų scenų kiemelyje (Kęstučio g. 62) kiekvieną antra...