- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį prasideda jubiliejinė – dešimtoji – lietuvių dainų šventė Čikagoje, šiemet išsiskirianti ne tik dalyvių gausa, teigia šventės meno vadovas Darius Polikaitis. Anot jo, kitą dieną po dainų šventės, liepos 6 d., visi dalyviai ir svečiai kviečiami kartu su Lietuva dainuoti Tautiškos giesmės. D. Polikaitis spėja, kad į šią akciją gali susirinkti net iki tūkstančio žmonių.
„Giedojimas vyks 11 val., bandant prisitaikyti prie to, kada tai bus daroma Lietuvoje. Giedant himną, norima jungtis su Lietuva. Kadangi į Čikagą bus suvažiavę tiek daug chorų, visi jie kviečiami. Taip pat kviečiami visi Čikagos gyventojai, į šventę atvykę žiūrovai. Giedojimas 11 val. ryto vyks miesto centre, strateginėje vietoje. Drįsčiau teigti, kad gali susirinkti ir iki tūkstančio žmonių“, – LRT Radijui sako D. Polikaitis.
– Dainų šventės tinklalapyje skelbiama, kad šių metų dainų šventė Čikagoje bus neeilinė. Kuo ji bus išskirtinė?
– Ji – jubiliejinė – dešimta. [...] Pirmiausia, tai – viena iš skaitlingiausių švenčių dalyvių choristų atžvilgiu. Dainuos apie 1,4 tūkst. dainininkų. Tai – rekordinis skaičius. Buvo dar viena ankstyvesnė šventė, kuri turėjo panašų skaičių dainininkų, bet šiaip visose šventėse dalyvių buvo mažiau. Šiais metais choristų daugiausia, ir tai – netikėtas reiškinys. Mus labai džiugina, kad susirinko tiek daug jų dainininkų. Galvotum, kad kuo toliau, tuo jų turėtų būti mažiau, bet yra atvirkščiai.
Antras dalykas, kuris skiria šią šventę, – dalyvių sudėtis. Turime kaip niekada daug dalyvių iš Lietuvos – atvažiuoja net aštuoni chorai. Tai – rekordinis skaičius dėl aiškių priežasčių. Labai džiugiu, kad chorai iš Lietuvos nori pas mus atvažiuoti.
Trečia, bandome šiek tiek pakeisti dainų šventės [...] režisūrinę kryptį. Bandome šventę padaryti labiau kaip šou, kad ji atrodytų kaip ansamblių vakaras Lietuvoje, kur vienas kūrinys seka kitą, nėra ilgų intarpų, yra įvairi choreografija, apšvietimas ir kiti dalykai. Bandome prisitaikyti prie šių dienų žiūrovo, kuris to tikisi iš visų renginių. Ketvirta būtų tai, kad šiemet – 25 metai nuo Lietuvos nepriklausomybės atstatymo. Ši diena reikšminga tautai, ne tik individui, ypač, atsižvelgiant į tai, kad tas laikotarpis ir vadinamas dainuojančia revoliucija.
– Vienas pagrindinių šventės akcentų – Lietuvos himno giedojimas. Regis, jis bus filmuojamas ir rodomas per Valstybės dieną liepos 6 d. Kaip tai planuojama daryti?
– Pas mus, kaip ir visose dainų šventėse, himnui suteikiama išskirtinė vieta, nes vis dėlto tai – tautos himnas. Turime tradiciją – himnai (tuoj paaiškinsiu, kodėl vartoju daugiskaitą) giedami šventės pradžioje, kaip tautos pagerbimas. Dainų šventėje giedamas ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ir Kanados, ir Lietuvos himnas. Tai – pagarba kraštams, iš kurių atvyksta tautiečiai, tų kraštų lietuvių bendruomenės, kurios yra dainų šventės rengėjos.
Šioms tautoms pagarba parodoma, prisimenant, kad jie priglaudžia lietuvius. Paskui, žinoma, giedamas Lietuvos himnas, kuris mūsų tautai reiškia tiek daug. Kaip Lietuvos dainų šventėje tai turi išskirtinę vietą, taip ir čia. Skiriasi tai, kad pas mus dainų šventė nevyksta liepos 6 d. Ji iš tiesų vyksta liepos 5 d., nes turime prisitaikyti prie šio krašto sąlygų – Lietuvoje tai – šventinis savaitgalis, o JAV Nepriklausomybės diena švenčiama liepos 4 d. Kadangi liepos 6 d. nėra laisva, turime prisitaikyti, todėl dainų šventė vyksta sekmadienį. Taip ir išeina, kad galima viską filmuoti, o kitą dieną parodyti Lietuvos televizijoje.
– Skaičiau, kad liepos 6 d. 11 val. Čikagoje taip pat organizuojamas himno giedojimas ir tikimasi, jog jame dalyvaus apie 200 žmonių.
– Tai – tiesa. Manau, kad žmonių bus daug daugiau. Turbūt šis skaičius buvo skelbtas, dar nežinant, kas dalyvaus. Tai organizuoja Lietuvos konsulatas Čikagoje. Giedojimas vyks 11 val., bandant prisitaikyti prie to, kada tai bus daroma Lietuvoje. Giedant himną, norima jungtis su Lietuva. Kadangi į Čikagą bus suvažiavę tiek daug chorų, visi jie kviečiami. Taip pat kviečiami visi Čikagos gyventojai, į šventę atvykę žiūrovai. Giedojimas 11 val. ryto vyks miesto centre, strateginėje vietoje. Drįsčiau teigti, kad gali susirinkti ir iki tūkstančio žmonių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“1
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti8
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...
-
Festivalio „Lauksnos“ savanoriai taps uostamiesčio ambasadoriais
Birželio gale vyksiančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ rengėjai ieško savanorių. Reikalingi žmonės, gebėsiantys padėti priimti svečius bei talkinti koncertų metu. Patirtis rodo, kad tokių talki...
-
Mylintiems skaitymą – diskusijų klubas uostamiestyje1
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės padalinyje vykstantys Vydūno klubo susitikimai sulaukia nemenko susidomėjimo. Į diskusijas apie šio mąstytojo tekstus įsitraukti nori vis daugiau klaipėdiečių. ...
-
Prezidento A. Smetonos politinis kelias: nuo autoriteto iki autoritaro20
Minėdama Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 150 metų jubiliejų, Istorinė Prezidentūra Kaune tradicinę, jau 18-ąją, sodelyje eksponuojamą fotografijų parodą taip pat dedikuoja ilgiausiai Lietuvą valdžiusiam prezidentui. ...
-
Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti2
Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. ...