Akademinės muzikos estafetę iš Europos perima Tolimieji Rytai ir Australija

– Pone Fordai, jūs daug keliaujate, sutinkate daug įvairiausių žmonių. Su kokiomis nuotaikomis, mintimis, muzika, knygomis gyvenate ir atvykstate čia?

– Atvykau į Lietuvą tikėdamasis susitikti su draugais ir kolegomis iš viso pasaulio ir pasidalyti džiaugsmu su jaunaisiais pianistais, kurie taip sunkiai ruošėsi konkursui. Mano nuotaikas ir mintis šiek tiek jaukė ilgos kelionės perspektyva, tačiau žinojau, kad atvykus į Kauną mano nuotaika pasikeis, o atvykimas į Lietuvą bus kupinas jaudulio ir entuziazmo. Juk laukia tiek daug jaunųjų pianistų pasirodymų ir jų programų įvairovė! Be to, man visada įdomu išgirsti mažiau žinomų kompozitorių kūrybą. Žinau, kad girdėsiu lietuvių kompozitorių muziką ir tikiuosi, kad tai mane patį įkvėps įtraukti šiuos kūrinius į savo mokymo programą.

– Profesoriau, pats aktyviai koncertuojate Australijoje, Rytų Azijos valstybėse, ten taip pat dėstote. Ar sutiktumėte su prof. Jurgio Dvariono, smuikininkų žiuri pirmininko, įžvalgomis, jog Europoje mažėja jaunųjų atlikėjų, kurie renkasi profesionalųjį muzikavimą? Ir ar tikrai akademinėje muzikoje iniciatyvą šiuo atžvilgiu perima būtent Tolimųjų Rytų valstybės?

– Sutinku, kad tarptautiniuose konkursuose dalyvauja vis mažiau jaunų Europos atlikėjų. Šiuo metu klasikinės muzikos iniciatyvą perima Ramiojo vandenyno regiono ir Azijos valstybės, o akademinis mokymas ypač domina iš Azijos kilusius jaunuolius. Galiu užtikrintai pasakyti, kad 95 proc. mano mokinių Sidnėjuje – būtent iš tų šalių. Mums, mokytojams, atsiveria puikios galimybės dirbti su talentingais vaikais – muziką besirenkančių studijuoti mokinių skaičius, priešingai nei Europoje, čia nuolat auga.

– Nors klasikinis repertuaras nusistovėjęs, populiariausi vardai koncertų salėse nesikeičia arba keičiasi lėtai, bet jūs pats esate atlikęs nemažai ne tik nacionalinių, bet ir pasaulinių premjerų. Kokius vardus išskirtumėte, kai kalbame apie australų muziką?

– Kartu su savo tuometiniu fortepijoninio dueto partneriu atlikau Carlo Vine Sonatos fortepijonui keturioms rankoms pasaulinę premjerą. Carlas Vine yra vienas novatoriškiausių ir kūrybingiausių Australijos kompozitorių.  Jis rašė įvairių žanrų kūrinius, tačiau būtent jo fortepijoninė muzika išpopuliarėjo tarptautiniu mastu, o jo 1-oji fortepijoninė sonata itin dažnai atliekama visame pasaulyje. Bendrai ši muzika yra moderni, bet labai „pianistiška“, o tai ir lemia jos populiarumą.

– Konkurse dalyvaus ir nemažai Jūsų mokinių. Kaip Jums sekėsi įsiklausyti į lietuviškas intonacijas atliekant B. Dvariono kūrybą?

– Man ir mano mokiniams labai patiko tyrinėti B. Dvariono fortepijoninę kūrybą.  Ši muzika kalba labai aiškiai ir išraiškingai, yra pagavi ir įtrauki. Viliuosi, kad mano mokiniai konkurse tinkamai atliks jo kūrinius.

– XII tarptautinis B. Dvariono konkursas šiemet vyksta ne tik nuostabioje sostinėje Vilniuje, bet ir Art Deco pavyzdžiais garsėjančiame Kaune – gausūs skaičiumi ir įvairove šie moderniosios architektūros objektai praėjusiais metais įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ką norėtumėte ir tikitės čia išvysti?

– Visų pirma, tikiuosi, kad nepaisant įtempto konkurso darbo grafiko, bus galimybė susipažinti ir su Vilniaus ir su Kauno architektūra. Žinau, kad ten yra tiek daug gražių istorinių ir gamtinių vietų, kurias verta aplankyti, ten sustoti ir tiesiog pasigrožėti.

– Ko palinkėtumėte konkurso dalyviams, atvykstantiems iš įvairiausių pasaulio kampelių?

– Norėčiau, kad visi konkurso dalyviai įgytų labai vertingos patirties ir pasidžiaugtų galimybe sukurti stebuklingus ir įspūdingus pasirodymus, bei pasidalytų savo patirtimi. Ir dar vienas svarbus dalykas -  aš vis dar turiu draugų, su kuriais visą gyvenimą lydinti bendrystė užsimezgė būtent konkursuose, kuriuose dalyvavau būdamas jaunas. Noriu  palinkėti, kad panašios patirtys lydėtų ir šio konkurso dalyvius.

Iškilmingi XII tarptautinio B. Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkurso finaliniai pasirodymai Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – vyks balandžio 19–20 d.

Bilietus į finalus platina kakava.lt.

Daugiau informacijos apie konkursą rasite čia.