„Parbėg laivelis“ sulauks meksikiečių, serbų, belgų ir lenkų

Ketvirtadienį prasidedantis ir keturias dienas uostamiestyje vyksiantis 8-asis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ sulauks labai įdomių svečių iš užsienio.

Jau rytoj Klaipėdos senamiestį pasieks uostamiesčio savivaldybės Etnokultūros centro kas antri metai rengiamas ir jau tradiciniu bei tarptautiniu tapęs folkloro festivalis „Parbėg laivelis“.

Šiemet į jį suvažiuos 25 daugiau ar mažiau pažįstami patys šauniausi folkloro kolektyvai iš visų Lietuvos regionų, taip pat jau renkasi Klaipėdoje dar nematyti ir negirdėti tradicinės kultūros puoselėtojai iš Meksikos, Bosnijos ir Hercegovinos, Belgijos bei Lenkijos. Kas jie?..

Meksikiečių  „Tsasna” stebins instrumentų įvairove

Tradicinės instrumentinės muzikos grupė „Tsasna” (vad. Manuel Mendez Alonzo) atvyko iš „angelų miestu” Meksikoje anksčiau vadintos Pueblos.

Pasak legendos, angelai nubraižė tiesias gatves, kad mieste niekas nepasiklystų. Instrumentinės muzikos grupė puoselėja tradicinį Meksikos muzikinį žanrą, vadinamą „son“.  Tai Meksikos, Ispanijos ir Afrikos muzikos mišinys.  Šis muzikinis stilius turi savo ypatingą repertuarą, kuris atliekamas savitais muzikiniais instrumentais.

Grupė „Tsasna”  suteiks galimybę klaipėdiečiams bei miesto svečiams ne tik pasiklausyti tradicinės Meksikos muzikos, bet ir susipažinti su muzikos instrumentų, kuriais grojama tik toje šalyje, įvairove.

Belgų „De Krekels” – flamandų vėliavnešiai

Iš Belgijos atvykstanti folklorinio meno grupė „De Krekels” (vad. Walter Casteels) yra flamandų folkloro bei vėliavnešių tradicijų tęsėjai, susibūrę 1973-iaisiais Bonheideno mieste. Bonheidenas yra įsikūręs Flandrijoje – t.y. olandiškai kalbančioje Belgijos dalyje. Ansamblio pavadinimo kilmė yra užkoduota senoje Bonheideno liaudies dainoje „De Krekels van Bonhei”. Žodis „krekels“, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „svirpliai“.

Nuo 1973 m. ansamblis išaugo į susivienijimą, kuriame yra apie 200 narių ir keturi amžiaus pogrupiai, pradedant nuo šešerių metų.

Per 37 gyvavimo metus ansamblis dalyvavo daugelyje tarptautinių festivalių Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Turkijoje, Tunise, Izraelyje, Kanadoje, JAV ir kitose šalyse.

Turtingas ansamblio instrumentarijus: dūdelės, cimbolai, fleita, smuikas, akordeonas ir t.t. Kolektyvo programos pagrindą sudaro flamandiški liaudies šokiai bei vėliavnešių pasirodymai.

Vėliavnešių tradicija,  datuojama nuo viduramžių. Tai  labai vizuali ir atraktyvi kolektyvo programos dalis. Ansamblis „De Krekels” visuomet pasirodo su tradiciniais kostiumais, pritaikytais tam tikram šokiui. Tarptautiniuose festivaliuose dažniausiai dalyvauja ansamblio nariai nuo 16 iki 30 metų. Dėl jaunatviško jų entuziazmo ansamblio pasirodymai dinamiški ir patrauklūs.

„Bosiljak“ populiarina serbų kultūrą

Kolektyvas  „Bosiljak“ (vad. Stana  Nagradic) – iš Bosnijos ir Hercegovinos Derventos miesto. Šis ansamblis priklauso muzikinei bendruomenei, kuri savo veiklą pradėjo 1995-aisiais ir turi apie 200 dalyvių, puoselėjančių serbų tradicijas ir folklorą. „Bosiljak“ gyvavimo metais jau keli tūkstančiai jaunų žmonių dalyvavo jo veikloje.

Kolektyvas jau yra pristatęs savo tradicinę programą ir kultūrinį paveldą buvusios Jugoslavijos, Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Austrijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Graikijos scenose. Bendruomenė aktyviai dalyvauja įvairiuose folkloro festivaliuose ir pačioje Bosnijoje ir Hercogovinoje, ir užsienio šalyse. „Bosiljak“ muzikines programas stebėjo daugiau nei milijonas pasaulio gyventojų. Europiniame serbiško folkloro festivalyje, vykusiame 2000-aisiais Lince, „Bosiljak“ buvo pripažinta geriausia meno ir kultūros organizacija visoje Europoje. Ji taip pat laimėjo auksinį Serbijos neprofesionalų asociacijos garbės ženklą. 1996 m. organizacijos vaikų ansamblis buvo išrinktas geriausiu ansambliu Srpskos Respublikoje. Taip pat Tesliko autentiškos folkloro kūrybos asamblėjoje 2002 m. bei 2004 ir 2009 m. folkloro ansamblių asamblėjoje „Zlatni opanak”, „Bosiljak“ tapo geriausiu Srpsko Respublikos ansambliu Serbijoje.

Per 15 metų „Bosiljak“ surengė per 900 koncertų daugiau nei 800 tūkstančiams žiūrovų.

Lenkų „Marguzanie“ turtinga tautiniais kostiumais

Folkloro grupė „Marguzanie“  (vad. Krystyna Mikociak) iš Lenkijos gyvuoja nuo 1984-ųjų. Grupę sudaro 40 narių, kurių amžius – nuo 16 iki 25 metų.

„Marguzanie“ reprezentuoja Lodogowice regiono (Lenkijos aukštumų) kultūrą ir tradicijas. Ansamblyje – aštuoni muzikantai ir per 30 šokėjų. Per visą meninę karjerą jis surengė apie 700 šokių koncertų ir per 900 folkloro grupės, choro ir giesmių atlikėjų koncertų visoje Lenkijoje ir kitose Europos šalyse – Slovakijoje, Austrijoje, Ukrainoje, Turkijoje, Italijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje bei Kroatijoje.

„Marguzanie“ pasirodymai primena vaidinimus, kuriuose susipina Żywieco kalniečių bei Krokuvos regiono dainos ir šokiai.

Ši lenkų folkloro grupė pasirodo išsidabinusi skirtingais drabužiais – geriausiais Żywieco kalniečių kostiumais, Żywieco buržuazijos ir Krokuvos krašto tradiciniai rūbais. Ansamblis taip pat turi didelę kolekciją kitų kostiumų ir tradicinių daiktų.

Ruošdamasi į Klaipėdą „Marguzanie“ įsidėjo didelę kostiumų kolekciją, su kuria festivalio „Parbėg laivelis“ publika galės susipažinti penktadienį ir šeštadienį per Etnokultūros centre vyksiančias tautinio kostiumo kūrybines dirbtuves bei renginio svečių koncertus.

Festivalio svečiai iš užsienio bendrą koncertą surengs sekmadienį Klaipėdos meno kieme.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Hidrauliniai bandymai – ir pietinėje miesto dalyje
    Hidrauliniai bandymai – ir pietinėje miesto dalyje

    Klaipėdos pietinėje pusėje – nuo Kauno gatvės iki Jūrininkų prospekto – įsikūrusiems centralizuoto šildymo vartotojams kelias dienas teks verstis be karšto vandens. Birželio 5–9 d. numatomi šilumos tinklų hidrau...

  • Vasarą važiuokime saugiai
    Vasarą važiuokime saugiai

    Jau daugybę metų šalyje viena opiausių problemų – didelis avaringumas. Eismo įvykių metu žūva, sužalojami žmonės bei suniokojamos transporto priemonės. Visiško eismo dalyvių atsakingumo kelyje vis dar nėra pasiekta. Tačiau ga...

  • Buriuotojų sąjunga nebetikrins jachtų
    Buriuotojų sąjunga nebetikrins jachtų

    Šiuo metu Vyriausybėje derinamos Vidaus vandens transporto kodekso pataisos, kurios Lietuvoje iš esmės pakeis požiūrį į vėju varomus laivus. ...

    2
  • Klaipėdietis kapitonas – vėl karštame taške
    Klaipėdietis kapitonas – vėl karštame taške

    Jūrų kapitonas Juozas Liepuonius kolegoms iš Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos jau perdavinėja linkėjimus iš karštų taškų Viduržemio jūroje ir Afrikos pakrantėje. ...

  • Keltuose – pokyčiai dėl kuro brangimo
    Keltuose – pokyčiai dėl kuro brangimo

    Kylančios kuro kainos pradėjo koreguoti ir Baltijos jūros keltų kompanijų pajamų ir pelno rodiklius. ...

    2
  • Upė parodė savo jėgą
    Upė parodė savo jėgą

    Savaitgalį įsmukusi Danės krantinė atvėrė nepamatuotas žmogaus ambicijas. Sovietmečiu upę iš abiejų krantų susiaurinus 4–6 metrus, nepaskaičiuota, kad ilgainiui jos srovė silpniausioje vietoje vis tiek pralauš krantinę. Taip i...

    9
  • V. Grubliauskas: keičiasi savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovai
    V. Grubliauskas: keičiasi savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovai

    Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. ...

    9
  • Naftininkų ginče – laikina atomazga
    Naftininkų ginče – laikina atomazga

    Pati šiauriausia uosto dalis yra tarsi karštas taškas, nes tarp bendrovių „Klaipėdos nafta“ ir Krovinių terminalas daugelį metų rusena ginčai. Į juos įtrauktas net dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. ...

  • Malkų įlankoje – rimtų pertvarkų pradžia
    Malkų įlankoje – rimtų pertvarkų pradžia

    Krovos verslo sąlygų gerinimas Malkų įlankoje apims ir Klaipėdos konteinerių terminalo pirso pertvarkymą. ...

  • Dėl elektromobilių įkrovimo – diskusija
    Dėl elektromobilių įkrovimo – diskusija

    Elektromobilius Klaipėdoje bus galima įkrauti nemokamai. Tokiam siūlymui pritarę uostamiesčio politikai nuogąstavo, kad, norint pasinaudoti miestui priklausančiomis stotelėmis, reikės turėti savivaldybės išduotą kortelę. Tai esą bus nepato...

    4
Daugiau straipsnių