„Parbėg laivelis“ sulauks meksikiečių, serbų, belgų ir lenkų

Ketvirtadienį prasidedantis ir keturias dienas uostamiestyje vyksiantis 8-asis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ sulauks labai įdomių svečių iš užsienio.

Jau rytoj Klaipėdos senamiestį pasieks uostamiesčio savivaldybės Etnokultūros centro kas antri metai rengiamas ir jau tradiciniu bei tarptautiniu tapęs folkloro festivalis „Parbėg laivelis“.

Šiemet į jį suvažiuos 25 daugiau ar mažiau pažįstami patys šauniausi folkloro kolektyvai iš visų Lietuvos regionų, taip pat jau renkasi Klaipėdoje dar nematyti ir negirdėti tradicinės kultūros puoselėtojai iš Meksikos, Bosnijos ir Hercegovinos, Belgijos bei Lenkijos. Kas jie?..

Meksikiečių  „Tsasna” stebins instrumentų įvairove

Tradicinės instrumentinės muzikos grupė „Tsasna” (vad. Manuel Mendez Alonzo) atvyko iš „angelų miestu” Meksikoje anksčiau vadintos Pueblos.

Pasak legendos, angelai nubraižė tiesias gatves, kad mieste niekas nepasiklystų. Instrumentinės muzikos grupė puoselėja tradicinį Meksikos muzikinį žanrą, vadinamą „son“.  Tai Meksikos, Ispanijos ir Afrikos muzikos mišinys.  Šis muzikinis stilius turi savo ypatingą repertuarą, kuris atliekamas savitais muzikiniais instrumentais.

Grupė „Tsasna”  suteiks galimybę klaipėdiečiams bei miesto svečiams ne tik pasiklausyti tradicinės Meksikos muzikos, bet ir susipažinti su muzikos instrumentų, kuriais grojama tik toje šalyje, įvairove.

Belgų „De Krekels” – flamandų vėliavnešiai

Iš Belgijos atvykstanti folklorinio meno grupė „De Krekels” (vad. Walter Casteels) yra flamandų folkloro bei vėliavnešių tradicijų tęsėjai, susibūrę 1973-iaisiais Bonheideno mieste. Bonheidenas yra įsikūręs Flandrijoje – t.y. olandiškai kalbančioje Belgijos dalyje. Ansamblio pavadinimo kilmė yra užkoduota senoje Bonheideno liaudies dainoje „De Krekels van Bonhei”. Žodis „krekels“, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „svirpliai“.

Nuo 1973 m. ansamblis išaugo į susivienijimą, kuriame yra apie 200 narių ir keturi amžiaus pogrupiai, pradedant nuo šešerių metų.

Per 37 gyvavimo metus ansamblis dalyvavo daugelyje tarptautinių festivalių Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Turkijoje, Tunise, Izraelyje, Kanadoje, JAV ir kitose šalyse.

Turtingas ansamblio instrumentarijus: dūdelės, cimbolai, fleita, smuikas, akordeonas ir t.t. Kolektyvo programos pagrindą sudaro flamandiški liaudies šokiai bei vėliavnešių pasirodymai.

Vėliavnešių tradicija,  datuojama nuo viduramžių. Tai  labai vizuali ir atraktyvi kolektyvo programos dalis. Ansamblis „De Krekels” visuomet pasirodo su tradiciniais kostiumais, pritaikytais tam tikram šokiui. Tarptautiniuose festivaliuose dažniausiai dalyvauja ansamblio nariai nuo 16 iki 30 metų. Dėl jaunatviško jų entuziazmo ansamblio pasirodymai dinamiški ir patrauklūs.

„Bosiljak“ populiarina serbų kultūrą

Kolektyvas  „Bosiljak“ (vad. Stana  Nagradic) – iš Bosnijos ir Hercegovinos Derventos miesto. Šis ansamblis priklauso muzikinei bendruomenei, kuri savo veiklą pradėjo 1995-aisiais ir turi apie 200 dalyvių, puoselėjančių serbų tradicijas ir folklorą. „Bosiljak“ gyvavimo metais jau keli tūkstančiai jaunų žmonių dalyvavo jo veikloje.

Kolektyvas jau yra pristatęs savo tradicinę programą ir kultūrinį paveldą buvusios Jugoslavijos, Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Austrijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Graikijos scenose. Bendruomenė aktyviai dalyvauja įvairiuose folkloro festivaliuose ir pačioje Bosnijoje ir Hercogovinoje, ir užsienio šalyse. „Bosiljak“ muzikines programas stebėjo daugiau nei milijonas pasaulio gyventojų. Europiniame serbiško folkloro festivalyje, vykusiame 2000-aisiais Lince, „Bosiljak“ buvo pripažinta geriausia meno ir kultūros organizacija visoje Europoje. Ji taip pat laimėjo auksinį Serbijos neprofesionalų asociacijos garbės ženklą. 1996 m. organizacijos vaikų ansamblis buvo išrinktas geriausiu ansambliu Srpskos Respublikoje. Taip pat Tesliko autentiškos folkloro kūrybos asamblėjoje 2002 m. bei 2004 ir 2009 m. folkloro ansamblių asamblėjoje „Zlatni opanak”, „Bosiljak“ tapo geriausiu Srpsko Respublikos ansambliu Serbijoje.

Per 15 metų „Bosiljak“ surengė per 900 koncertų daugiau nei 800 tūkstančiams žiūrovų.

Lenkų „Marguzanie“ turtinga tautiniais kostiumais

Folkloro grupė „Marguzanie“  (vad. Krystyna Mikociak) iš Lenkijos gyvuoja nuo 1984-ųjų. Grupę sudaro 40 narių, kurių amžius – nuo 16 iki 25 metų.

„Marguzanie“ reprezentuoja Lodogowice regiono (Lenkijos aukštumų) kultūrą ir tradicijas. Ansamblyje – aštuoni muzikantai ir per 30 šokėjų. Per visą meninę karjerą jis surengė apie 700 šokių koncertų ir per 900 folkloro grupės, choro ir giesmių atlikėjų koncertų visoje Lenkijoje ir kitose Europos šalyse – Slovakijoje, Austrijoje, Ukrainoje, Turkijoje, Italijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje bei Kroatijoje.

„Marguzanie“ pasirodymai primena vaidinimus, kuriuose susipina Żywieco kalniečių bei Krokuvos regiono dainos ir šokiai.

Ši lenkų folkloro grupė pasirodo išsidabinusi skirtingais drabužiais – geriausiais Żywieco kalniečių kostiumais, Żywieco buržuazijos ir Krokuvos krašto tradiciniai rūbais. Ansamblis taip pat turi didelę kolekciją kitų kostiumų ir tradicinių daiktų.

Ruošdamasi į Klaipėdą „Marguzanie“ įsidėjo didelę kostiumų kolekciją, su kuria festivalio „Parbėg laivelis“ publika galės susipažinti penktadienį ir šeštadienį per Etnokultūros centre vyksiančias tautinio kostiumo kūrybines dirbtuves bei renginio svečių koncertus.

Festivalio svečiai iš užsienio bendrą koncertą surengs sekmadienį Klaipėdos meno kieme.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Herkaus Manto gatvė susiaurės
    Herkaus Manto gatvė susiaurės

    Netrukus naujomis spalvomis nušvisiantis geležinkelio viadukas virš Herkaus Manto gatvės bus atnaujintas ir viršuje, ir apačioje. Remonto darbai pareikalaus klaipėdiečių kantrybės, mat dėl jų teks apriboti eismą po juo esančia p...

  • Uostamiesčiui – aplinkos ministro dėmesys
    Uostamiesčiui – aplinkos ministro dėmesys

    Klaipėdoje išrinkto Seimo nario Dainiaus Kepenio iniciatyva penktadienį uostamiestyje viešėjęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas domėjosi uostamiestyje veikiančių įmonių darbu, numatoma jų plėtra. Tarp gausybės ministro ir klaip...

  • Narų laivą Klaipėdai statys estai
    Narų laivą Klaipėdai statys estai

    Uosto direkcija užsakė pastatyti naują narų laivą, nes dabar naudojamas vienas iš laivų jau yra moraliai pasenęs. ...

    1
  • Gelbės skęstančias Lėbartų kapines
    Gelbės skęstančias Lėbartų kapines

    Dėl atlydžio pažliugęs gruntas ir nesiliaujantis lietus į paniką varo mirusiuosius laidojančius klaipėdiečius. Kapines apžiūrėję miesto vadovai konstatavo, kad susidariusią padėtį reikia taisyti ir pažadėjo, kad iki pavasario kapinėse bus im...

    3
  • Klaipėdiečiai traukė į „Uodo“ šeimos turgelį
    Klaipėdiečiai traukė į „Uodo“ šeimos turgelį

    Sekmadienį į pajūrį atkeliavo turgus, kvietęs gyventojus pirkti, parduoti, mainyti savo šeimos turtus, bendrauti ir pramogauti. Nemenko susidomėjimo sulaukęs renginys žmonėms tapo puikia proga atsikratyti nebenaudojamais, namuose pernelyg ilgai...

    2
  • Perspėja: Kuršių marių ledas vietomis nesaugus
    Perspėja: Kuršių marių ledas vietomis nesaugus

    Sinoptikai sako, kad Kuršių marių ledas vietomis yra plonas ir juo vaikščioti nėra saugu. ...

    1
  • Kelyje Šilutė-Rusnė vanduo toliau kyla
    Kelyje Šilutė-Rusnė vanduo toliau kyla

    Vandens gylis kelio Šilutė–Rusnė apsemtame ruože sekmadienį pakilo iki 35 centimetrų. ...

  • Senoji uostamiesčio elektrinė taps menų erdve?
    Senoji uostamiesčio elektrinė taps menų erdve?

    Senoji uostamiesčio elektrinė, pradėjusi veikti beveik prieš 90 metų, vis dar gamina dalį miestiečiams tiekiamos šilumos. Planuojama, kad ateityje gamyba čia turi būti nutraukta, o teritorija pritaikyta kitoms reikmėms. ...

    8
  • Kiemas uostamiestyje – lyg kliūčių ruožas
    Kiemas uostamiestyje – lyg kliūčių ruožas

    Klaipėdiečius piktina itin prastos būklės Smiltelės g. 22-ojo pastato, kuriame įsikūrusi ne viena ugdymo įstaiga, kiemas. Žmonės širsta, kad kasdien gausybė vaikų rizikuoja susižeisti. Miesto valdžia darbų čia žada imtis jau šiem...

    9
  • Įamžins L. Donskio atminimą
    Įamžins L. Donskio atminimą

    Uostamiestyje ketinama įamžinti pernai rugsėjo 21-ąją netikėtai mirusio humanisto ir filosofo klaipėdiečio profesoriaus Leonido Donskio atminimą. Šią iškilią asmenybę primins ant Menų akademijos pastato K.Donelaičio gatvėje 4 atsir...

    9
Daugiau straipsnių