Klaipėdos universitetas perka naują Mokslinių tyrimų laivą

Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vaidutis Laurėnas ir bendrovės „Vakarų Baltijos laivų statykla“ direktorius Vitalij Frolov pasirašė sutartį dėl naujo Mokslinių tyrimų laivo projektavimo ir statymo.

„Šiandien istorinė diena. Maždaug prieš ketverius metus prasidėjęs procesas šiandien tapo realybe. Kad Lietuvos aukštoji mokykla statytų naują laivą – dar to nebuvo. Universitetas nori sukurti Nacionalinį jūros mokslų ir technologijų centrą – be šio laivo neįsivaizduoju, kaip būtų galima šio tikslo pasiekti.“ – sakė KU rektorius prof. V. Laurėnas.

Naujas Mokslinių tyrimų laivas turi būti pastatytas pagal Klasifikacinės bendrovės taisykles ir reikalavimus, pagal įprastą Europos Sąjungos ir Norvegijos laivų statybos praktiką ne vėliau kaip iki 2014 metų pabaigos. Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos ir tyrimų planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Saulius Gulbinskas po sutarties pasirašymo akcentavo, kad itin gerai yra tai, kad laivas bus statomas Lietuvoje: „Tai iššūkis visiems. Šiame laive bus pritaikytos visos inovacijos.“

Iki Mokslinio tyrimo laivo perdavimo Klaipėdos universitetui, „Vakarų Baltijos laivų statykla“ privalo savo sąskaita apmokyti ir instruktuoti Klaipėdos universiteto personalą ar kitus universiteto nurodytus asmenis dėl Mokslinio tyrimo laivo, jo įrangos, mechanizmų naudojimo, valdymo, eksploatacijos ir kt.

Bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika po sutarties pasirašymo teigė, kad Jūrų technikos fakulteto studentams laivo statymo metu bus suteikta galimybė stebėti visą laivo statymo procesą: nuo projektavimo iki metalo virtimo laivu.

Laivo projektavimas ir statyba finansuojami iš projekto „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas (JŪRA)“.

Šios sutarties kaina yra 33,5 mln. litų.

Naujas Mokslinių tyrimų laivas – svarbi Jūrinio slėnio dalis

Naujai statomas Mokslinių tyrimų laivas yra sudėtinė ir labai svarbi Jūrinio slėnio branduolio kūrimo dalis. Būtinumas įsigyti šiuolaikinį daugiafunkcinį mokslinių tyrimų laivą yra grindžiamas siekiu tenkinti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, strateginius ir mokslinių jūrinių tyrimų poreikius, įžengti ir įsitvirtinti ES jūrinių tyrimų erdvėje.

Mokslinių tyrimų laivas turėtų būti naudojamas ne tik moksliniams tikslams, bet gali tenkinti ir kitų sektorių, susijusių su jūra poreikius, pvz. vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą ir kita. Dėl šios priežasties Lietuvai yra būtinas šiuolaikinis daugiafunkcinis mokslinių tyrimų laivas. Šis laivas prisidės prie jūrų ūkyje planuojamų stambių infrastruktūrinių projektų bei, valstybės mastu, padės įgyvendinti ES jūrų politikos siekius.

Tyrimų laivo veikla bus susieta su Slėnio sudėtyje kuriamomis jūros ekologijos, jūros chemijos, ir kitomis jūrinių technologijų laboratorijomis bei jose koncentruojamu visos Lietuvos bei užsienio moksliniu potencialu.

Laivas bus statomas kaip daugiafunkcinis ir bus skirtas vykdyti visus pagrindinius okeanografinius tyrimus. Numatyta, kad kelios tyrimų sistemos galės dirbti vienu metu. Laive bus įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams. Bus galimybė papildomai pastatyti konteinerinio tipo laboratorijas. Laivo įgula sudarys 6 žmonės, o mokslinis personalas iki 18 žmonių. Planuojama, kad laivas galės būti naudojamas studentų praktikoms.

Laive numatyta galimybė sumontuoti hidrologinių, geologinių, geofizinių, biologinių tyrimų įrangą atitinkančią šiuolaikinius reikalavimus. Tyrimų laivo pagrindinės funkcinės galimybės:

o hidrologiniai ir hidrofiziniai tyrimai naudojant RCM, CTD, ADSP sistemas;

o stacionarių ir mobilių hidrologinių bujų aptarnavimas, sistemų kontrolė;

o vandens mėginių paėmimas hidrocheminiams, hidrobiologiniams ir nuosėdinės medžiagos tyrimams iš vandens paviršiaus ir įvairių horizontų naudojant batometrų rozetę ir kitus specialius prietaisus;

o dugno tyrimai hidroakustiniais metodais: dugno reljefo tyrimai daugiaspinduliniu ir vienspinduliniuecholotais dugno paviršiaus ir paskendusių objektų tyrimai šoninės lokacijos metodais;

o nuskendusių objektų paieška gravimetrinių sistemų pagalba;

o dugno geologinės sandaros tyrimai (iki 30-60 m) žemo dažnio akustiniais ir seisminiais metodais;

o dugno paviršiaus ir biotopų tyrimai naudojant povandeninio filmavimo ROV ir fotografavimo ImageProfiler sistemas;

o tiesioginis dugno nuosėdų paėmimas: iš paviršiaus - VanVin tipo gruntosemis, iš 0-1 m gravitacinis Niemisto ar kitos konstrukcijos vamzdis, iš 0-3-6 m gravitacinis vamzdis (minkštomas nuosėdoms) ir vibrogręžimas (smėliams, morenai);

o nuosėdų kerno gavimas gręžimo būdu, gręžimo įrenginio vamzdžių ilgis 120 m;

o biologinių objektų surinkimas taikant įvarius prietaisus (dragas, tinklus ir kt.);

o žvejybos galimybės statomaisiais tinklais ir traluojant;

o          laboratorinių tyrimų galimybės: cheminė - biologinė laboratorija; geologinė laboratorija; galimybė pastatyti papildomą konteinerinę laboratoriją;

o navigacinė kontrolė, prietaisų padėties sekimas, diferencinė vietos nustatymo sistema, dinaminio pozicionavimo sistema;

o kompiuteriniai tinklai, duomenų kaupimas, programinis užtikrinimas.


Šiame straipsnyje: Klaipėdos universitetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

as

as portretas
tai o ka tada darys su laivu juriniu tyrimu centro? Vienas darys, kitas tikrins? Valio!!!

Milijonas

Milijonas portretas
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos ir tyrimų planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Saulius Gulbinskas po sutarties pasirašymo akcentavo, kad itin gerai yra tai, kad laivas bus statomas Lietuvoje: „Tai iššūkis visiems. Šiame laive bus pritaikytos visos inovacijos.“ P.S. Man tas Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos ir tyrimų planavimo institutas kaip kokia viešoji įstaiga prie kokios ministerijos. Ką ten planuoti? Normalios ataskaitos parašyti nemoka. Dalyvauti nori visur, pinigus paimti nori, o kai reikia ... Tiesiog skamba "universiteto institutas" - taip kaip "mano vyro meilužė". Kas moka skaitykite "tarp eilučių". 30,5 milijonštukės, tai žiaurūs pinigai. Už tokius pinigus ir raketą į kosmosą paleisi. Reiks pasidomėti.

priekrantinis

priekrantinis portretas
Nax...... tokius mokslininkus per juos ir žvejyba greit Lietuvoje išnyks.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos mero žmona pasidalijo pikantiška vyro ir V. Matijošaičio nuotrauka
    Klaipėdos mero žmona pasidalijo pikantiška vyro ir V. Matijošaičio nuotrauka

    Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko žmona Inga Grubliauskienė, kuri šiuo metu išvykusi į užsienį, savo feisbuko paskyroje pasidalijo nuotaikinga nuotrauka. ...

    13
  • Kai kuriems Stintų šventė baigėsi neprasidėjusi
    Kai kuriems Stintų šventė baigėsi neprasidėjusi

    Šeštadienį į Palangoje vykstančią Stintų šventę pakliuvo anaiptol ne visi norintys. Prie įvažiavimo į kurortą rikiavosi kelių kilometrų ilgio automobilių eilė. Ne tokie kantrūs svečiai gręžėsi ir važiavo atgal, taip ir ...

    6
  • Pirmoji Lietuvos šimtmečio klaipėdietė – Laisvė
    Pirmoji Lietuvos šimtmečio klaipėdietė – Laisvė

    Vasario 16-ąją pirmoji Klaipėdoje gimė mergaitė vardu Laisvė. Šią ypatingą valstybės dieną uostamiestyje pasaulį išvydo net 9 mažyliai – keturios mergaitės ir penki berniukai. ...

    13
  • O. Žalienei – Riterio kryžius
    O. Žalienei – Riterio kryžius

    Ketvirtadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė 100 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių, tarp jų –...

    1
  • Apie pavojų informuos ženklai
    Apie pavojų informuos ženklai

    Prie trijų miesto pagrindinių viadukų siūloma įrengti kintamosios informacijos kelio ženklus. Jie vairuotojus įspėtų apie pavojų – pvz.,kad danga slidi, nurodytų, kokį saugų greitį reikėtų pasirinkti. ...

    3
  • Kova už laisvę: Visvydo tėvonijos brolija
    Kova už laisvę: Visvydo tėvonijos brolija

    Klaipėdoje pokario metais gyvavo Visvydo tėvonijos Vytauto grandis – neginkluotos rezistencijos organizacija, vienijusi būsimuosius mokytojus. Šie jauni žmonės tikėjo, kad jiems pavyks tautą sutelkti kovai su sovietų valdžia ir atkurti Li...

  • Miestas nusidažė trispalvėmis – klaipėdiečiai švenčia Lietuvos atkūrimo gimtadienį
    Miestas nusidažė trispalvėmis – klaipėdiečiai švenčia Lietuvos atkūrimo gimtadienį

    Pasibaigus rytinėms pamaldoms minia klaipėdiečių žingsniavo į Atgimimo aikštę, kur vyko Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimas. Ta proga menininkei Aidai Raimondai Pečeliūnienei už neatlygintiną metų darbą įteikta simbolinė Klai...

    17
  • Švelni žiema žada užsibūti
    Švelni žiema žada užsibūti

    Šventinį savaitgalį pajūryje išsilaikys žiemiški orai. Šiandien džiugins viską nubalinsiantis sniegas, o sekmadienį nuotaiką kels šviečianti saulė. ...

    2
  • O. Žalienei – Riterio kryžius
    O. Žalienei – Riterio kryžius

    Ketvirtadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė 100 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių, tarp jų –...

    8
  • Sukurta originali trispalvė iš balionų
    Sukurta originali trispalvė iš balionų

    Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos bendruomenė Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį paminėjo surengdami pilietinę akciją „Pajūrio vaikai po šimtmečio vėliava“. Minėjime, kuris vyko vasario 15 dieną, dalyvavo kon...

    6
Daugiau straipsnių