Klaipėdos universitetas perka naują Mokslinių tyrimų laivą

Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vaidutis Laurėnas ir bendrovės „Vakarų Baltijos laivų statykla“ direktorius Vitalij Frolov pasirašė sutartį dėl naujo Mokslinių tyrimų laivo projektavimo ir statymo.

„Šiandien istorinė diena. Maždaug prieš ketverius metus prasidėjęs procesas šiandien tapo realybe. Kad Lietuvos aukštoji mokykla statytų naują laivą – dar to nebuvo. Universitetas nori sukurti Nacionalinį jūros mokslų ir technologijų centrą – be šio laivo neįsivaizduoju, kaip būtų galima šio tikslo pasiekti.“ – sakė KU rektorius prof. V. Laurėnas.

Naujas Mokslinių tyrimų laivas turi būti pastatytas pagal Klasifikacinės bendrovės taisykles ir reikalavimus, pagal įprastą Europos Sąjungos ir Norvegijos laivų statybos praktiką ne vėliau kaip iki 2014 metų pabaigos. Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos ir tyrimų planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Saulius Gulbinskas po sutarties pasirašymo akcentavo, kad itin gerai yra tai, kad laivas bus statomas Lietuvoje: „Tai iššūkis visiems. Šiame laive bus pritaikytos visos inovacijos.“

Iki Mokslinio tyrimo laivo perdavimo Klaipėdos universitetui, „Vakarų Baltijos laivų statykla“ privalo savo sąskaita apmokyti ir instruktuoti Klaipėdos universiteto personalą ar kitus universiteto nurodytus asmenis dėl Mokslinio tyrimo laivo, jo įrangos, mechanizmų naudojimo, valdymo, eksploatacijos ir kt.

Bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika po sutarties pasirašymo teigė, kad Jūrų technikos fakulteto studentams laivo statymo metu bus suteikta galimybė stebėti visą laivo statymo procesą: nuo projektavimo iki metalo virtimo laivu.

Laivo projektavimas ir statyba finansuojami iš projekto „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas (JŪRA)“.

Šios sutarties kaina yra 33,5 mln. litų.

Naujas Mokslinių tyrimų laivas – svarbi Jūrinio slėnio dalis

Naujai statomas Mokslinių tyrimų laivas yra sudėtinė ir labai svarbi Jūrinio slėnio branduolio kūrimo dalis. Būtinumas įsigyti šiuolaikinį daugiafunkcinį mokslinių tyrimų laivą yra grindžiamas siekiu tenkinti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, strateginius ir mokslinių jūrinių tyrimų poreikius, įžengti ir įsitvirtinti ES jūrinių tyrimų erdvėje.

Mokslinių tyrimų laivas turėtų būti naudojamas ne tik moksliniams tikslams, bet gali tenkinti ir kitų sektorių, susijusių su jūra poreikius, pvz. vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą ir kita. Dėl šios priežasties Lietuvai yra būtinas šiuolaikinis daugiafunkcinis mokslinių tyrimų laivas. Šis laivas prisidės prie jūrų ūkyje planuojamų stambių infrastruktūrinių projektų bei, valstybės mastu, padės įgyvendinti ES jūrų politikos siekius.

Tyrimų laivo veikla bus susieta su Slėnio sudėtyje kuriamomis jūros ekologijos, jūros chemijos, ir kitomis jūrinių technologijų laboratorijomis bei jose koncentruojamu visos Lietuvos bei užsienio moksliniu potencialu.

Laivas bus statomas kaip daugiafunkcinis ir bus skirtas vykdyti visus pagrindinius okeanografinius tyrimus. Numatyta, kad kelios tyrimų sistemos galės dirbti vienu metu. Laive bus įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams. Bus galimybė papildomai pastatyti konteinerinio tipo laboratorijas. Laivo įgula sudarys 6 žmonės, o mokslinis personalas iki 18 žmonių. Planuojama, kad laivas galės būti naudojamas studentų praktikoms.

Laive numatyta galimybė sumontuoti hidrologinių, geologinių, geofizinių, biologinių tyrimų įrangą atitinkančią šiuolaikinius reikalavimus. Tyrimų laivo pagrindinės funkcinės galimybės:

o hidrologiniai ir hidrofiziniai tyrimai naudojant RCM, CTD, ADSP sistemas;

o stacionarių ir mobilių hidrologinių bujų aptarnavimas, sistemų kontrolė;

o vandens mėginių paėmimas hidrocheminiams, hidrobiologiniams ir nuosėdinės medžiagos tyrimams iš vandens paviršiaus ir įvairių horizontų naudojant batometrų rozetę ir kitus specialius prietaisus;

o dugno tyrimai hidroakustiniais metodais: dugno reljefo tyrimai daugiaspinduliniu ir vienspinduliniuecholotais dugno paviršiaus ir paskendusių objektų tyrimai šoninės lokacijos metodais;

o nuskendusių objektų paieška gravimetrinių sistemų pagalba;

o dugno geologinės sandaros tyrimai (iki 30-60 m) žemo dažnio akustiniais ir seisminiais metodais;

o dugno paviršiaus ir biotopų tyrimai naudojant povandeninio filmavimo ROV ir fotografavimo ImageProfiler sistemas;

o tiesioginis dugno nuosėdų paėmimas: iš paviršiaus - VanVin tipo gruntosemis, iš 0-1 m gravitacinis Niemisto ar kitos konstrukcijos vamzdis, iš 0-3-6 m gravitacinis vamzdis (minkštomas nuosėdoms) ir vibrogręžimas (smėliams, morenai);

o nuosėdų kerno gavimas gręžimo būdu, gręžimo įrenginio vamzdžių ilgis 120 m;

o biologinių objektų surinkimas taikant įvarius prietaisus (dragas, tinklus ir kt.);

o žvejybos galimybės statomaisiais tinklais ir traluojant;

o          laboratorinių tyrimų galimybės: cheminė - biologinė laboratorija; geologinė laboratorija; galimybė pastatyti papildomą konteinerinę laboratoriją;

o navigacinė kontrolė, prietaisų padėties sekimas, diferencinė vietos nustatymo sistema, dinaminio pozicionavimo sistema;

o kompiuteriniai tinklai, duomenų kaupimas, programinis užtikrinimas.