Išminavimo pratybos „Atvira Dvasia 2010“: prasideda jūrinis etapas

Pirmadienį prasideda pratybų „Atvira dvasia 2010" jūrinis etapas. Pratybose dalyvaujantys laivai išplauks iš Klaipėdos uosto į jūrą, kur iki rugsėjo 8d. aktyviai vykdys minų paieškos ir nukenksminimo darbus nustatytuose pratybų operacijos rajonuose, esančiuose LR teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Pratybos bus vykdomos trijuose nustatytuose pratybų „Atvira dvasia 2010" operacijos rajonuose,  esančiuose LR teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, kurių bendras plotas sudaro 350 kvadratinių jūrmylių. Pratybų operaciniai rajonai yra nustatyti pagal turimus duomenis, kur Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais buvo jūrinių minų linijos.

Pratybose dalyvaujantys laivai ir narų komandos yra suskirstytos į keturis tarptautinius karinius vienetus, kuriems vadovauja 2 Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų ir 1 Norvegijos bei 1 Estijos karininkai.

Kiekvienam pratybose dalyvaujančiam laivui bus duota užduotis vykdyti minų paiešką ir nukenksminimą tam tikrame operacijos rajono plote, už kurio išvalymą, minų paiešką ir nukenksminimą atsakingas, to laivo ir tarptautinio karinio vieneto vadovaujančio konkrečiam laivui vadas.

Minų paieškos operacija jūroje nėra greitas darbas. Vykdydami minų paieškos užduotį laivai naudodami minų paieškos sonarą juda nedideliu greičiu. Kadangi tai darbas susijęs su tikrais sprogmenimis, laive laikomasi aukščiausių saugumo priemonių, kad įvykus minos sprogimui nenukentėtų minų paieškos ir nukenksminimo užduotį atliekančio laivo įgula ir pats laivas. Jei aptinkamas objektas panašus į galimą miną, į jūrą yra siunčiamas povandeninis laivo robotas arba narai tam, kad apžiūrėti objektą.  Ne visuomet tokie radiniai gali būti patvirtinti kaip minos, kadangi jūros dugne esama ir povandeninių uolų, akmenų, taip pat žmogaus veiklos pėdsakų – vamzdžių likučių, šaldytuvų ir kitų objektų forma panašių į jūrines minas. Jei jūros dugne surandama mina, ji apžiūrima, bei patikrinama su turima minų duomenų baze, visa informacija pranešama pratybų vadovybei, kuri sprendžia ar bus ir  kokiais būdais mina bus sunaikinama. Laivui pabaigus minų paieškos ir nukenksminimo užduotį  priskirtame rajone, yra raportuojama apie rajono išvalymą, o laivui duodama užduotis vykdyti minų paiešką ir nukenksminimą naujame priskirtame rajone.

Kiekviena jūros dugne surasta mina laivų įguloms, dirbančioms nepertraukiamą, varginantį ir monotonišką darbą sukelia, pasididžiavimą bei patvirtinimą, kad turima technika veikia nepriekaištingai ir stimulą toliau vykdyti minų paiešką siekiant, kad tokių radinių konkretus laivas aptiktų kuo daugiau. Vykdant minų paieškos ir nukenksminimo operacijas tarp laivų įgulų vyksta savotiškos varžybos - kas aptiks didesnį jūrinių minų kiekį ir tai sukelia tam tikrą azartą operacijos metu.

Pratybų vadovybei nėra labai svarbus jūroje surastų ir nukenksmintų minų kiekis, svarbiausias yra patvirtinimas, kad tam tikrame rajone minų grėsmės nėra, kas įtakoja pratybų vadovybės siūlymą sprendimui dėl rajono paskelbimo saugiu nuo minų.

Galutiniai operacijos rezultatai, bei jūroje aptiktų ir sunaikintų minų ar kitos karinės amunicijos kiekis bus žinomi ir paskelbti pasibaigus pratyboms.

Š.m. rugpjūčio 27-29d. Klaipėdoje vyko pratybų „Atvira dvasia 2010"  etapo, vykstančio krante renginiai, kurių metu pratybose dalyvaujančių šalių laivų vadai ir pratybų vadovybė lankėsi pas Klaipėdos miesto savivaldybės merą, vyko žuvusių karių pagerbimo ceremonijos Vokietijos ir Rusijos karių kapinėse, buvo organizuotos futbolo varžybos tarp pratybose dalyvaujančių šalių laivų įgulų. Taip pat nustatytomis valandomis visuomenės atstovai lankė Kruiziniame ir karo laivų terminale stovinčius pratybose dalyvaujančius įvairių šalių minų paieškos ir nukenksminimo laivus,  kur iš arčiau galėjo susipažinti su jų ginkluote ir technika, bei pabendrauti su įgulų nariais.

Siekiant tinkamai pasiruošti rugpjūčio 30d. prasidedančiam pratybų „Atvira dvasia 2010" jūriniam etapui buvo surengta pratybų „Atvira dvasia 2010"  pradžios konferencija, kurioje dalyvavo visų pratybose dalyvaujančių laivų vadai su savo atstovais. Konferencijos metu buvo aptarta vadovavimo struktūra, pristatyti operacijų rajonai, operacijos vykdymo planas, aptarti kiti svarbūs klausimai.

Kadangi pratybose dalyvauja skirtingų šalių kariniai laivai, esant krante buvo reikalinga aptarti ir išsiaiškinti visų dalyvaujančių laivų ir karinių vienetų ryšių ir techninės galimybės, kad pratybų metu būtų galima koncentruotis tik tiesioginiams pratybų tikslams pasiekti. Dėl to buvo suplanuoti ir vyko įvairūs susitikimai tarp laivų ir pratyboms vadovaujančių karinių vienetų atstovų.

Rugpjūčio 27-rugsėjo 8 dienomis Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje vykstančios tarptautinės išminavimo pratybos „Atvira dvasia 2010" (angl. „Open Spirit 2010") yra didžiausios Lietuvoje išminavimo jūroje pratybos nuo 2008 metų.



Pratybas organizuoja Lietuvos kariuomenės karinės jūrų pajėgos. Šiose pratybose dalyvauja 16 karinių laivų ir  trys narų komandos iš dešimties valstybių: Belgijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos ir Vokietijos.

Lietuvai atstovaus trys laivai - minų paieškos ir nukenksminimo laivas M52 „Sūduvis" ir patruliniai P11 „Žemaitis" bei P14 „Aukštaitis".

1997-2008 metais Lietuvos LR teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vykusios minų paieškos ir nukenksminimo operacijos

Metai

Operacija

Operacijų metu apžiūrėtas jūros dugno plotas  nm²

Rasti sprogmenys

1997

MCOPLIT

11

9

1998

MCOPLIT

48

24

1999

MCOPLIT

73

4

OPEN SPIRIT

27

22

2002

MCOPLIT

204

26

2003

BALTRON / MCMFN PASSEX

 

0

2004

BALTRON / MCMFN PASSEX

32

3

OPEN SPIRIT

105

6

2005

MCOPLIT

494

37

2007

OPEN SPIRIT

79

2

2008

MCOPLIT

132

10

Viso

 

1205

143


Šiame straipsnyje: pratybosatvira dvasia

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Senjorai merui išsakė rūpesčius
    Senjorai merui išsakė rūpesčius

    Šeštadienį darbo diena užsimoję paversti senjorai su šiuo ir kitais prašymais nužingsniavo tiesiai pas Klaipėdos merą. Susitikime užsiminta ir apie papildomo finansavimo poreikį. ...

    3
  • „Litana“ – nuo angaro iki neutronų greitintuvo
    „Litana“ – nuo angaro iki neutronų greitintuvo

    Gargžduose įsikūrusi UAB „Litana ir Ko“ prieš 25 metus veiklą pradėjo kaip angarų statytoja, o šiandien ji yra generalinės statybų rangos kompanija, galinti įgyvendinti bet kokį projektą – nuo projektavimo iki ra...

  • Estakadą į Rusnę statys „Kauno tiltai“ ir Tiltų ekspertų centras
    Estakadą į Rusnę statys „Kauno tiltai“ ir Tiltų ekspertų centras

    Estakadą nuolat potvynių užliejamame kelyje Šilutė–Rusnė už 9,46 mln. eurų statys įmonių „Kauno tiltai“ ir Tiltų ekspertų centras konsorciumas. ...

    2
  • Ginklai nuo paniką sėjančios infekcijos – paprasti
    Ginklai nuo paniką sėjančios infekcijos – paprasti

    Meningokokinės infekcijos rizika padidėja žiemą, tad vis dažniau galima išgirsti pranešimų apie naujas aukas. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad nuo paniką sėjančios infekcijos kartais galima apsisaugoti paprastais būdais. ...

  • Miesto biudžetą teks mažinti
    Miesto biudžetą teks mažinti

    Klaipėdos tarybai bus teikiamas tvirtinti patikslintas miesto biudžetas. Jį siūloma mažinti 3,245 mln. eurų, nors vos prieš mėnesį jis buvo didinamas 1,15 mln. eurų. Didžiąją minėtos sumos dalį sudaro ES lėšos, kurių nepavyks įsi...

  • Kapines perkels į virtualią erdvę
    Kapines perkels į virtualią erdvę

    Miesto kapines ateityje planuojama perkelti ir į virtualią erdvę. Siekiama, kad internete žmonės galėtų rasti, kur palaidotas artimasis ar pažįstamas, informaciją, kaip pasiekti kapavietę. ...

    10
  • Vieno langelio principą – į laivyną
    Vieno langelio principą – į laivyną

    Biurokratija „skandina“ jūrininkus – laivyne turi būti mažinamas įvairių ataskaitų ir nereikalingos biurokratijos kiekis. ...

    2
  • Žvejams kaip ir jūrininkams – speciali sutartis
    Žvejams kaip ir jūrininkams – speciali sutartis

    Žvejai iki šiol laivuose laikyti tarsi žemesne kasta, prilyginti jūrininkams. ...

    5
  • Neliko grėsmės palikti ratus
    Neliko grėsmės palikti ratus

    Daugiabučių namų kiemuose, kur kasdien važinėja daugybė automobilių, netikėtai atsirandančios duobės gyventojams virsta galvos skausmu. Tačiau savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai tikina, kad mašinų ratų laužyti neverta. Gav...

    1
  • Į šilumos ūkį investuos beveik 30 mln. eurų
    Į šilumos ūkį investuos beveik 30 mln. eurų

    Per penkerius metus įmonė "Klaipėdos energija" įrangai ir vamzdynams planuoja atseikėti apie 30 mln. eurų. Tai padės sumažinti šilumos gamybos sąnaudas ir nuostolius trasose, pagerinti energijos tiekimą vartotojams. ...

    5
Daugiau straipsnių